Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. I. (N. I.) ieškinį atsakovui D. N. (D. N.), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. N. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. N. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. N., į teismo posėdį neatvyko.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovas N. I. ir trečiasis asmuo S. N. nuo 2017 m. išvyko gyventi į Nyderlandų Karalystę ir nuo to laiko gyvena bei veda šeimyninį gyvenimą kartu. N. I. ir S. N. gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. N.. Kadangi trečiojo asmens S. N. ir atsakovo D. N. santuoka nebuvo nutraukta, pagal CK 3.140 straipsnio 1 dalį vaiko tėvu buvo įregistruotas atsakovas D. N.. Nors N. N. (N. N.) tik vieni metai, tačiau ji nuo gimimo žino ir pažįsta tik vieną tėvą, t. y. ieškovą N. I.. Ieškovas N. I. nuo vaiko gimimo gyvena kartu su juo, jį išlaiko, rūpinasi, tarp jų yra susiformavęs tėvo ir dukters ryšys. Esant nurodytoms aplinkybėms manytina, kad tėvystės nuginčijimas neprieštarautų vaiko interesams, jei būtų nustatytas tikrasis vaiko N. N. (N. N.) tėvas, nes šiuo reikalavimu siekiama panaikinti vaiko asmens dokumentuose esančius klaidingus jos kilmės duomenis, todėl manytina, kad toks reikalavimas nepažeis vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė N. N., gimimo liudijime Nr. 101975 N. N. (N. N.) motina nurodyta S. N., tėvas - D. N.. 2020 m. spalio 7 d. DNA Diagnostic Center specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus biologinį tėvystės tyrimą nustatyta, jog yra 99,999998 proc. tikimybė, kad N. I. yra N. N. (N. N.) biologinis tėvas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo S. N. ir atsakovas D. N. kartu negyvena nuo 2016 m., nors jų santuoka nėra nutraukta. Iš gimimo liudijimo matyti, kad N. N. (N. N.) gimė (duomenys neskelbtini) t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams, kai trečiasis asmuo S. N. ir atsakovas D. N. matėsi. 2020 m. spalio 7 d. DNA Diagnostic Center specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus biologinį tėvystės tyrimą nustatyta, jog yra 99,999998 proc. tikimybė, kad N. I. yra N. N. (N. N.) biologinis tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal faktines aplinkybes atsakovas D. N. negali būti N. N. (N. N.) tėvas, bei į tai, kad ieškovas N. I. pripažįsta, kad jis yra N. N. (N. N.) tėvas, ši aplinkybė patvirtinta biologinio tėvystės tyrimo duomenimis, teismas šį faktą laiko nustatytu (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas D. N. nėra N. N. (N. N.) biologinis tėvas, gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie vaiko N. N. (N. N.) tėvą naikintini. (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Ieškovas ir trečiasis asmuo S. N. prašo nustatyti, kad ieškovas N. I. yra vaiko N. N. (N. N.) biologinis tėvas. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti ieškovą N. I. vaiko N. N. (N. N.) tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 575 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už advokato teisinę pagalbą. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl objektyvių priežasčių, t.y. ieškovui N. I. ir trečiajam asmeniui S. N. susilaukus nepilnamečio vaiko N. N. (N. N.), esant nenutrauktai atsakovo D. N. ir trečiojo asmens S. N. santuokai, dėl ko gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) N. N. (N. N.) tėvu nurodyta atsakovas D. N., o ne ieškovas N. I.. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad D. N. (D. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra N. N. (N. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti N. N. (N. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašą „tėvas D. N.“.

Nustatyti, kad ieškovas N. I. (N. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra N. N. (N. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. N. yra ieškovo N. I. (N. I.), dukra, suteikiant N. N. (N. N.) pavardę – „I.“.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.