- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-05-06
- Bylos Nr.
- I-2928-662/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Veslavos Ruskan, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Violetos Balčytienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. (6.5)-157 patvirtino 2007 m. gegužės 31 d. patikrinimo akte Nr. 9.05-10-203-AC1 pareiškėjui papildomai apskaičiuotas sumas: 49 938 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 2 242 Lt GPM delspinigių, 4 994 Lt šio mokesčio baudą, 266 Lt patento mokesčio, 133 Lt patento mokesčio baudą, 1 116 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokų bazinei pensijai, 2 232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 1 890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, sumažintą 7 246 Lt pridėtinės vertės mokestį (MGK I t., b. l. 55-66).
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), išnagrinėjusi G. J. 2007-09-18 ir 2007-10-07 skundus, 2007 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 68-205 pakeitė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. (6.5)-157 nurodymą ir vietoje apskaičiuotų 49 938 Lt GPM, 2 242 Lt GPM delspinigių, 4 994 Lt GPM baudos bei 133 Lt patento mokesčio baudos nurodė pareiškėjui į biudžetą sumokėti 56 538 Lt GPM, 2 687,05 Lt GPM delspinigių, 5 654 Lt GPM baudą ir 27 Lt patento mokesčio baudą; kitoje dalyje vietos mokesčių administratoriaus sprendimą paliko nepakeistą (MGK I t., b. l. 21-28).
Žemesnės instancijos teismas
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. S-23(7-260/2007) pakeitė centrinio mokesčių administratoriaus 2007 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 68-205 dalį, kurioje apskaičiuotos VSD įmokų baudos bei 7 246 Lt sumažinta pridėtinės vertės mokesčio suma, ir patvirtino VMI prie FM sprendimo nurodymus pareiškėjui į biudžetą sumokėti 56 538 Lt GPM, 2 687,05 Lt GPM delspinigių, 5 654 Lt GPM baudą (MGK III t., b. l. 229-238).
.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. S-23(7-260/2007) antrą dalį, patvirtinusią VMI prie FM 2007 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 68-205 nurodymus dėl 56 538 Lt GPM, 2 687,05 Lt GPM delspinigių ir 5 654 Lt GPM baudos, GPM sumą sumažinant iki 41 918 Lt, GPM baudą - iki 4 191 Lt ir perskaičiuoti delspinigius (b. l. 3-5). G. J. paaiškino, kad VMI prie FM, išanalizavusi jo deklaruotas pajamas už 2005 metus, be pagrindo pripažino, kad nepagrįstai į leidžiamus atskaitymus buvo įskaityta dovanoto turto vertė bei asmeninio turto pardavimo išlaidos. Tokia išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintiems apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principams - teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą. Analizuojant 2000-06-16 pirkimo-pardavimo sutarties turinį akivaizdu, kad sandoris sudarytas V. J. vardu. Sandorio sudarymo metu pareiškėjas ir V. J. buvo sutuoktiniai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str., turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. To paties kodekso 3.89 str. 1 d. 7 p. reglamentuoja, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Iš pirkimo-pardavimo sutarties teksto to nematyti, reiškia teisinga yra prezumpcija, kad V. J. vardu buvo įgytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir toje nuosavybėje pareiškėjo dalis sudaro ½. Todėl 2001-10-03 dovanojimo sutartimi Nr. 2-4618 G. J. faktiškai dovanų gavo tik ½ dalį turto, nes kita ½ 43/100 dalių administracinio pastato su kiemo statiniais jam priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir ½ sumokėtos kainos sudarė pareiškėjo patirtas išlaidas. Iš nurodytų aplinkybių seka, kad mainomą turtą pareiškėjas gavo ne dovanų, o faktiškai išleido tą ½ dalį kainos, sumokėtos už 43/100 dalių administracinio pastato su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurie buvo įgyti pagal 2000-06-16 pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo išvados, kad G. J. gavo turtą dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. neatlygintinai, yra tik prielaidos, kurios prieštarauja aukščiau paminėtoms imperatyvioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms. Vertinant pareiškėjo patirtas išlaidas nėra pagrindo teigti, kad jo pajamos sudarė 44 506 Lt, o išlaidos tik 204 Lt, nes akivaizdu, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu V. J. įgijo turtą už bendras sutuoktinių lėšas ir šita aplinkybė nėra paneigta. Pareiškėjas neprivalo to papildomai įrodinėti, nes bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimas reglamentuojamas įstatymu. Ryšium su tuo G. J. nekyla pareiga įrodinėti, kad jis kartu su sutuoktine Virginija turėjo lėšų (520 000 Lt) Kurhauzo pastato dalies įsigijimui. 1999 m. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyrius atliko pareiškėjo įsigyto turto tyrimą. 1997-10-15 G. J. pardavė turėtas akcijas už 1 200 000 Lt. Vedybų sutartį sutuoktiniai pasirašė tik 2005-03-22, o Centrinėje hipotekos įstaigoje ją įregistravo 2005-03-29. Be to, buvo patirtos ir turto išlaikymo išlaidos, susijusios su stogo remontu (19 800 Lt), kurias patvirtina V. J. vardu sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 53/20, 2000-10-16 remonto darbų priėmimo aktas, PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderis. Po Kurhauzo gaisro (2002-08-25) pareiškėjas 2003-11-18 savo vardu pasirašė pavedimo sutartį su UAB „Auditoriai ir konsultantai“ ir už nuostolių paskaičiavimo pažymą sumokėjo 1 180 Lt. 2003-07-07 ir 2004-08-20 V. J. vardu už faktinių aplinkybių konstatavimą buvo sumokėta po 118 Lt, iš viso - 236 Lt. Taip pat teko apmokėti sąskaitą už gaisro gesinimo metu sunaudotą 720 m³ vandens kiekį. Taigi visos išlaidos sudarė 21 340 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo G. J. skundo netenkinti (b. l. 47-48). Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. nuostatomis, kai gyventojas gauna turto pardavimo individualios veiklos pajamų, pajamos gali būti apmokestinamos taikant 33 % mokesčio tarifą, atėmus šiai veiklai vykdyti patirtas išlaidas, t. y. leidžiamus atskaitymus. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str., leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo faktiškai patirtos įprastinei šiai veiklai išlaidos. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2001-10-03 dovanojimo sutartį Nr. 2-46184 3/100 dalis administracinio pastato su kiemo statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pareiškėjas gavo iš sutuoktinės V. J.. 2005-12-01 sutartimi Nr. 2-7285 šio pastato 3/100 dalis G. J. išmainė į V. J. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 23.61 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu Medsėdžių km., Klaipėdos rajonas. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypai mainomi lygiomis dalimis ir kad sutarties sudarymo išlaidas 408 Lt šalys apmoka lygiomis dalimis, t. y. kiekviena po 204 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas mainomą turtą buvo gavęs dovanų (jį įsigydamas faktiškai išlaidų nepatyrė ir leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik 204 Lt atlygį notarui), todėl VMI prie FM pagrįstai konstatavo, kad sudarydamas 2005-12-01 mainų sutartį Nr. 2-7285 G. J. gavo 44 506 Lt pajamų (žemės sklypo vertė) ir patyrė 204 Lt sutarties sudarymo išlaidų, kurias galima priskirti leidžiamiems atskaitymams.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad V. J. 2001–10–03 dovanojimo sutartimi Nr. 2–4618 dovanojo savo sutuoktiniui G. J. 43/100 (keturiasdešimt tris šimtąsias) dalis administracinio pastato, žymimo indeksu 1B2p ir atitinkamą dalį kiemo statinių (kiemo aikštelė), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (Komisijos b. l. 162–163, II t.). Pagal 2005–12–01 mainų sutartį Nr. 2–7285, sudarytą tarp V. J. ir G. J., pareiškėjas anksčiau nurodyto pastato 43/100 dalis išmainė į V. J. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 23,61 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu Medsėdžių kaimas, Klaipėdos rajonas (Komisijos b. l. 160–161). Šios sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad mainomas žemės sklypas šalių įkainojamas 44506 (keturiasdešimt keturiais tūkstančiais penkiais šimtais šešiais) litais, 5 punkte – žemės sklypas, administracinio pastato dalis ir kitų statinių dalis mainomi lygiomis dalimis ir 7 punkte – sutarties sudarymo išlaidas, kurias sudaro 408 Lt, moka šalys lygiomis dalimis.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX–1007 redakcija) 18 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o 5 dalyje – išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, - atitinkančiais keliamus reikalavimus. Be šių rekvizitų, išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyta: 1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (tuo atveju, kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo) vardas, pavardė ir asmens kodas; 2) prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip. To paties įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, jog kai gyventojas gauna turto pardavimo individualios veiklos pajamų, pajamos gali būti apmokestinamos taikant 33% mokesčio tarifą, atėmus šiai veiklai vykdyti patirtas išlaidas t. y. leidžiamus atskaitymus, o 36 straipsnio 2 dalyje – už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Minėtos 2001–10–03 dovanojimo sutarties 4 punkte įtvirtinta, kad dovanojama administracinio pastato dalis ir kiemo statinių dalis nuosavybės teise priklauso dovanotojai (V. J. ) pagal 2000–06–16 pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 2–3010, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Klaipėdos filialo 2000–06–20 pažymėjimą Nr. 50/123957 apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statinius (butus, patalpas) ir teises į juos ir pagal 2001–10–02 pažymą Nr. 20/69443 (Komisijos b. l. 162–163, II t.). 2007–09–11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše taip pat nurodyta, kad šie pastatai 2000–06–16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2–3010 pagrindu nuosavybės teise priklausė V. J. (Komisijos b. l. 166–173, II t.). Byloje nėra jokių duomenų, kad aptariami pastatai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.465 straipsnio 1 dalį, pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui, o pagal 6.470 straipsnio 3 dalį – dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba nebuvo tinkamai įgaliotas sudaryti tokią sutartį. Taigi darytina vienareikšmiška išvada, kad V. J. buvo vienintelė anksčiau minėto turto (atitinkamų pastato ir kiemo aikštelės dalių) savininkė, o pareiškėjas šį turtą gavo 2001–10–03 dovanojimo sutarties pagrindu. Komisija savo sprendime pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas, norėdamas pagrįsti turėtas išlaidas šiam turtui įsigyti, turėtų pateikti šių aplinkybių (turtas buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise) įrodymus, t. y. paneigti minėtuose dokumentuose ir 2001–10–03 dovanojimo sutartyje Nr. 2–4618 konstatuotas aplinkybes, kadangi tokių įrodymų mokestinio ginčo bylos medžiagoje nėra. Taigi Komisija ir mokesčių administratorius teisingai nustatė, kad mainydamas gautą turtą G. J. patyrė tik notarui sumokėtas mainų sutarties (2005–12–01) sudarymo išlaidas, kurias galima priskirti leidžiamiems atskaitymams, t. y. 204 Lt, nes mainomą turtą buvo gavęs dovanų ir faktiškai jokių įsigijimo išlaidų nepatyrė. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė 2001–10–03 dovanojimo sutarties pagrindu gauto 43/100 dalies administracinio pastato su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Palanga, išlaikymo ar kokias nors kitas išlaidas.
Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007–10–31 sprendimas Nr. 68–205 „Dėl G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2007–09–18 skundo ir 2007–10–07 papildomo skundo“ bei Mokestinių ginčų prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–01–28 sprendimas Nr. S–23 (7–260/2007 „Dėl G. J. 2007–11–12 ir 2007–11–26 skundų“ dalyse dėl individualios veiklos pajamų priskyrimo leidžiamiems atsiskaitymams yra teisėti ir pagrįsti, todėl šiose dalyse juos naikinti (keisti) skundo motyvais nėra jokio juridinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjo G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.