Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių mažosios bendrijos „Talpos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ivalta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-810-343/2022 pagal ieškovių mažosios bendrijos „Talpos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ivalta“ ieškinį atsakovei J. Š. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei perleisti tretiesiems asmenims 58,55 proc. dalį dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad atsakovė turtą įregistravo kaip savo asmeninę nuosavybę, todėl egzistuoja ieškovėms galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, kadangi atsakovė turtą gali perleisti tretiesiems asmenims (tai jau bandė padaryti patalpindama skelbimus apie parduodamus butus). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovių reikalavimas liktų neužtikrintas, o atsakovė atsidurtų geresnėje padėtyje dėl galimybės disponuoti visu bendru turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo

8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

9. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (preliminaraus, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.

10. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

11. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), taigi tokių priemonių taikymo tikslas yra siekis išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla bent labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas, vengiant atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Nagrinėjant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-457-464/2018).

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės nepateikė konkrečių įrodymų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus; ieškovės pateikė skelbimus iš internetinių skelbimų portalų apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau iš šių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog skelbimuose nurodytas turtas yra ginčo turtas, kadangi nenurodytas tikslus jo adresas; nėra aišku, ar minėtus skelbimus patalpino būtent atsakovė, kadangi yra nurodytas tik kontaktinis telefono numeris, nenurodant pardavėjo vardo.

13. Atskirajame skunde ieškovės su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka teigdamos, kad atsakovė bandė parduoti ginčo turtą patalpindama skelbimus apie parduodamus butus, o pateiktame skelbime iš internetinių skelbimų portalų apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nors ir nenurodytas namo numeris, tačiau yra pridėtas namo planas, kuris yra identiškas planui pateiktam prie ieškinio. Ieškovių vertinimu, kadangi ginčo turto nuosavybės teisė įregistruota atsakovės vardu, kyla grėsmė, kad gali būti apsunkintinas arba tapti neįmanomas galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš ieškovių pateiktų duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovių pateiktuose skelbimuose dėl butų pardavimo nurodytas turtas yra ginčo turtas.

15. Skelbimuose nurodytas nekonkretus parduodamo nekilnojamojo turto adresas – (duomenys neskelbtini), taip pat nėra nurodytas kontaktinio asmens vardas. Nors ieškovės teigia, kad sutampa skelbimuose parduodamo ir ginčo pastatų projektai, tačiau, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų internete (https://www.geoportal.lt/map/), (duomenys neskelbtini), vienas šalia kito statomi / pastatyti trys vizualiai vienodi pastatai, tikėtina, statomi pagal tą patį projektą, o vienas iš jų yra ginčo turtas (pastatas, (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo butai). Todėl skelbimuose nurodyti parduodami objektai gali būti bet kuriame iš trijų matomų pastatų. Esant tokioms abejonėms ir nesant konkrečių duomenų, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovė iš tiesų siekė parduoti ginčo turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 137 straipsnio 6 dalis nustato teismo pareigą priėmus pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Toks faktas yra įregistruojamas viešame registre, iš dalies išviešinant, koks ginčas kilęs dėl to nekilnojamojo daikto ir tokia priemonė iš dalies eliminuoja riziką, kad daiktas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, nežinantiems apie kilusį ginčą ir / ar kurio nors asmens pretenzijas dėl nuosavybės dalies į šį daiktą nustatymo.

17. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, viešo registro tvarkytojui, t. y. VĮ Registrų centrui, pranešė apie iškeltą civilinę bylą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors CPK 137 straipsnio 6 dalyje nurodytas pranešimas nelaikomas laikinąja apsaugos priemone, tačiau iš esmės atlieka svarbią ginčo dėl daiktinių teisių išviešinimo funkciją, nes tai atliekama įstatymo nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių šalių valios. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismo atliktas veiksmas, taikant CPK 137 straipsnio 6 dalį, gali užtikrinti situacijos stabilumą iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.