Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ašmianos m., Baltarusijoje, be pilietybės, čigonas, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 2 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, turintis 35 % nedarbingumą, gyv. nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, neteistas;

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Pagirių km., Vilniaus rajone, deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas:

1) 2010-01-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams 28 dienom, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir pradėti dirbti, per 15 mėnesių atlyginti padarytą turtinę žalą;

2) 2013-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimu, į paskirto bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas ir konstatuota, kad D. Š. pilnai atliko bausmę;

3) 2014-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, skirta 2 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį;

kaltinami padarę nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. ir D. Š. šioje byloje yra kaltinami pagal BK 182 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2012 m. gruodžio 20 d., apie 3.40 val., prie pastato adresu Vokiečių g. 26, Vilniuje, veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, pasiūlė nukentėjusiajam H. Z. iškeisti netikrą, suvenyrinę 500 eurų kupiūrą į litus, nukentėjusiajam H. Z. sutikus perdavė jam netikrą, suvenyrinę 500 eurų kupiūrą, o iš nukentėjusiojo gavę 300 litų pasišalino iš įvykio vietos ir tokiu būdu apgaule užvaldė nedidelės vertės H. Z. priklausantį turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, sutinka su R. B. parodymais. Jie išgėrinėjo, po to nuėjo į centrą. Kupiūrą buvo suvenyrinė, jis net nežiūrėjo į ją, nes buvo išgėręs. Už kupiūrą jie gavo 300 Lt, pasidalino po 150 Lt. Labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo, su civiliniu ieškiniu sutinka.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Š. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad su kaltinimais pilnai sutinka. Datos jis nepamena. Kartu su D. Š. sėdėjo bare senamiestyje, po to jie išėjo pasivaikščioti. Turėjo su savimi suvenyrinę 500 eurų kupiūrą, nepamena, iš kur ją gavo, berods ją turėjo jo dukterėčia. Ant kupiūros buvo užrašyta, kad ji yra suvenyrinė. Padavė ją D. Š.. Jie abu priėjo prie nukentėjusiojo H. Z. ir pasiūlė jam nusipirkti minėtą kupiūrą. Jis už ją sumokėjo 300 Lt. Labai gailisi, ateityje planuoja gyventi normalų gyvenimą.

Kitų duomenų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos bebaudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Nukentėjusysis H. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-12-20 apie 03:40 val. Vokiečių g. 26, Vilniuje, prie jo su draugu A. G. priėjo du nepažįstami vaikinai, vienas buvo apie 25 m. amžiaus, apie 175 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsaus gymio, panašus į romų tautybės, buvo su sugedusiais priekiniais dantimis, apsirengęs buvo tamsiais drabužiais, kitas vaikinas buvo apie 25 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsaus gymio, apsirengęs buvo taip pat tamsiais drabužiais, kurie paprašė iškeisti 500 eurų, paaiškino, kad negali įeiti į klubą. Jie visi keturiese nuėjo į SWED banko skyrių, esantį adresu Vokiečių g. 26, Vilnius, kur jis iš bankomato nuėmė 300 litų (200 ir dvi 50 litų nominalo kupiūras) ir išėjus į lauką padavė vaikinui, kuris buvo su sugedusiais dantimis, o vietoj litų jis jam padavė 500 eurų kupiūrą, paėmęs į rankas suprato, kad tai atšviesta kopija. Tada jie pasivijo minėtus vaikinus Vokiečių gatvėje, kai jie buvo taksi automobilyje, kuris stovėjo maždaug prie Trakų g. 13 namo. Tada jie minėtiems vaikinams neleido išvažiuoti, kai jie išlipo, ėjo kartu į policijos komisariatą. Kai priėjo Ligoninės ir Geto Aukų sankryžą, minėti vaikinai įsėdo į taksi automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lygtai VW Sharan modelio. Tuo metu jie pasakė taksi vairuotojui, kad jis jų niekur nevežtų, nes jie juos apgavo, platina padirbtus pinigus, tačiau jie vis tiek išvažiavo. Dėl šio įvykio jam padaryta 300 litų materialinė žala. Papildomos apklausos metu nurodė, kad vienas iš tų dviejų vaikinų, kurie jį apgavo padavę suvenyrinę 500 eurų kupiūrą, turėjo atlenkiamą kišeninį kažkur 15 centimetrų ilgio peilį. Peilį turėjo tamsesnio gymio romų tautybės vyras, ne tas, kuris jam padavė suvenyrinę 500 eurų kupiūrą ir paėmė litus, bet kitas, kuris buvo kartu su juo. Tą peilį minėtas vyras išsitraukė tada, kai jiems abiems įsėdus į pirmąjį taksi automobilį, Trakų gatvėje, Vilniuje, jie pradėjo iš to automobilio juos traukti. Vyras su peiliu sėdėjo priekinėje keleivio pusės sėdynėje ir jam su draugu jį betraukiant jis iš savo striukės kišenės, dar būdamas taksi automobilyje, išsitraukė minėtą peilį. Tačiau jie jį ir kitą vyrą, sėdėjusį automobilio gale, dešinėje pusėje, ištraukė ir pradėjo jiems sakyt, kad grąžintų jų pinigus, nes jų paduoti pinigai yra netikri. Tačiau jie atsakė, kad tie pinigai tikri, kad negali būti, kad netikri. Tada jie jiems pasakė, kad eitų su jais į policiją ir ten pasakytų, kad tie eurai tikri. Minėti vyrai sutiko. Tačiau jiems beeinant, prie jų privažiavo ir stabtelėjo taksi automobilis, jo duomenis yra pateikęs ankstesnės apklausos metu. Tada tas romų tautybės vyras, kuris turėjo peilį, jiems pasiūlė su tuo taksi automobiliu važiuoti į Vilniaus autobusų stotį, į ten esančią monetų kalyklą. Jis atsakė, kad važiuos, jei jis išmes peilį, tačiau jis pasakė, kad jį atiduos taksistui. Tada jis rankos mostu pavaizdavo, kad atiduoda peilį taksistui, tačiau jam taksisto paklausus, ar jam atidavė peilį, taksistas pasakė, kad ne. Tada tie vyrai pradėjo taksistą raginti, kad jis kuo greičiau važiuotų, jie dar bandė juos ištraukti, tačiau taksistas nuvažiavo ir jiems nepavyko. Daugiau jie jų nematė. Tada jie su draugu dviese atėjo į policijos komisariatą ir jis parašė pareiškimą. Po geros valandos, jiems išėjus iš komisariato, jų jau laukė taksi automobilis, kurį iškvietė tyrėjas, priėmęs pareiškimą. Jie specialiai prašė, kad tyrėjas iškviestų tos pačios taksi bendrovės, su kurios taksi automobiliu pabėgo tie du vyrai, taksi automobilį, tikėdamiesi, kad galbūt atvažiuos tas pats vairuotojas, kuris nuvežė minėtus du asmenis. Ir iš tikrųjų, atvažiavo tas pats vairuotojas. Jie jį atpažino ir paklausė, kur jis nuvežė tuos vyrus, o jis atsakė, kad juos išleido Naujininkuose. Jie jo klausė, kodėl jis juos išsivežė, o jis atsakė, kad galvojo, jog jie yra pažįstami ir tiesiog susipyko. Dar jis pasakė, kad jie yra klientai ir jo pareiga yra važiuoti kai jie prašo. Jis apsimetė nusupratęs situacijos. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu su jais kalbėjo abu vyriškiai, jie abu kalbėjo lietuviškai, bet įterpdavo ir rusiškų žodžių. Dar būdavo taip, kad jie jiems su draugu pasakydavo rusiškai, o jie jiems atsakydavo lietuviškai ir matėsi, kad jie abu supranta viską, kas jiems sakoma. Tarpusavyje vyrai bendravo labiau rusiškai, irgi būdavo situacijų, kad vienas pasako lietuviškai, o kitas atsako rusiškai, tačiau matėsi, kad lietuviškai moka abu. Jie bendravo su jais abiem ir iš pačios situacijos matėsi, kad jie abu buvo suinteresuoti, kad jie jiems iškeistų tą jų turėtą suvenyrinę 500 eurų kupiūrą į litus (t. 1, b. l. 10-11, 16-17, 18-19).

2013-02-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole fiksuota, kad H. Z. atpažino D. Š. kaip asmenį, kuris 2012 m. gruodžio mėnesį prašė jo, kad iškeistų jam 500 eurų, jis paėmė iš jo suvenyrinę 500 eurų kupiūrą ir padavė jam 300 litų (t. 1, b. l. 20-21).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-12-20 apie 03:40 val. Vokiečių g. 26, Vilniuje, prie jo su draugu H. Z. priėjo du nepažįstami vaikinai, kurie kalbėjo lietuviškai, su akcentu, rusiškai, vienas buvo apie 25 m. amžiaus, apie 175 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsaus gymio, panašus į Romų tautybės, buvo su sugedusiais priekiniais dantimis, apsirengęs buvo tamsiais drabužiais, kitas vaikinas buvo apie 25 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsaus gymio, apsirengęs buvo taip pat tamsiais drabužiais, vienas iš jų paprašė iškeisti 500 eurų, paaiškino, kad negali įeiti į klubą. Jie visi keturiese nuėjo į SWED banko skyrių, esantį adresu Vokiečių g. 26, Vilnius, kur H. Z. iš bankomato nuėmė 300 litų, ir padavė vienam iš minėtų vaikinų. Kai gavo 500 eurų kupiūrą, paėmęs į rankas pasakė, kad tai lygtai padirbti pinigai, kai tariamuosius eurus paėmė jis, taip pat suprato, kad tai popierinė kopija. Tada jei pasivijo minėtus vaikinus Vokiečių gatvėje, ir pasakė, kad jie grąžintų pinigus arba eitų su jais į policiją. Kai ėjo į policijos komisariatą ir priėjo Ligoninės ir Geto Aukų sankryžą, minėti vaikinai įsėdo į taksi automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lygtai VW Sharan modelio. Tuo metu jie pasakė taksi vairuotojui, kad jis jų niekur nevežtų, nes jie juos pagavo, platina padirbtus pinigus, tačiau jie vis tiek išvažiavo. Papildomos apklausos metu liudytojas nurodė, kad vienas iš tų dviejų vaikinų, kurie apgavo jo draugą, padavę jam suvenyrinę 500 eurų kupiūrą, peilį turėjo ne tas vaikinas, kuris turėjo 500 eurų kupiūrą ir kuris ėmė iš jo draugo pinigus, tačiau tas kitas vyras, kuris buvo su juo. Peilį jis išsitraukė tada, kai jie juos ištraukė iš taksi automobilio, o būtent – jį išsitraukė minėtas vaikinas, kuris sėdėjo priekinėje keleivio pusės sėdynėje. Tas peilis buvo išsilankstantis, bet nėra visai tikras, gan didelis, geležtės ilgis kažkur 10 centimetrų, nelabai plati. Tas vyras peilį išsitraukė iš striukės kišenės. Jis jiems grasino tuo peiliu, sakė, kad su jais nejuokautų ar kad neprasidėtų, ir juo pastoviai mojavo. Po to, kai su jais ėjo į policijos komisariatą, jis tą peilį visą laiką turėjo savo rankoje. Papildomos apklausos metu parodė, kad kai prie jų priėjo du minėti vyrai, tai su jais daugiau kalbėjo tas pirmasis, kuris turėjo suvenyrinę 500 eurų kupiūrą ir jis bendravo lietuviškai ir rusiškai, o antrasis su jais kalbėjo mažiau ir rusų kalba ir šiek tiek pridurdamas lietuviškai. Tarpusavyje minėti vyrai taip pat bendravo lietuviškai ir rusiškai. Jie su jais bendravo lietuviškai, bet matėsi, kad tiek vienas, tiek antras supranta viską, ką jie jiems sako. Taip pat nori papildyti, kad vyras, kuris buvo su sugedusiais dantimis, atkalbinėjo kitą vyrą, kuris savo rankose turėjo kupiūrą, kad jis nekeistų jiems pinigų, sakydamas, kad nereikia ir kad jie prisidirbs. Jie iš pradžių nesuprato, dėl ko jis taip jį atkalbinėja, galvojo, kad dėl to, kad ne pagal kursą keičia, ir tik vėliau suprato, kad jis jį atkalbinėjo dėl to, kad eurai buvo suvenyriniai (t. 1, b. 27-30).

2013-02-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole fiksuota, kad liudytojas A. G. atpažino D. Š. kaip asmenį, kuris 2012 m. gruodžio ar lapkričio mėnesį prašė jų, kad iškeistų 500 eurų, jis paėmė iš jo draugo suvenyrinę 500 eurų kupiūrą ir padavė jiems 300 litų (t. 1, b. l. 32-33).

2013-02-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole fiksuota, kad R. B. atpažino D. Š. kaip asmenį, kuris padavė jaunuoliams suvenyrinę 500 eurų kupiūrą ir iš jų paėmė 300 litų (t. 1, b. l. 90-91).

2012-12-20 daiktų pateikimo protokole fiksuota, kad nukentėjusysis H. Z. pateikė 500 eurų suvenyrinę kopiją ( t. 1, b. l. 22, 23 ).

2013-03-01 daiktų apžiūros protokole fiksuoti 500 eurų suvenyrinio banknotas apžiūros duomenys, nustatyta, kad ant banknoto yra užrašas rusų kalba, kad tai yra suvenyrinė produkcija, kad banknotas nėra mokėjimo priemonė (t. 1, b. l. 24-26).

2013-02-14 banko Swedbank pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu, duomenys fiksuoti 2013-03-07 apžiūros protokole. Įraše matyti, kaip prie bankomato prieina keturi asmenys, du iš jų atitinka R. B. ir D. Š. požymius. Asmeniui bankomate išgryninus pinigus, šis juos atiduoda D. Š. požymius atitinkančiam asmeniui. R. B. požymius atitinkantis asmuo rankose laiko rausvos spalvos popieriuką. Asmenys nueina (t. 1, b. l. 37, 38, 39).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jų detaliau neanalizuoja ir jais remdamasis nusprendžia, kad kaltinime įvardytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino ir yra įrodytos. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo kaltinamųjų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal kaltinamajame akte inkriminuotų veikų padarymo metu galiojusios BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamųjų R. B. ir D. Š. apgaule įgytas turtas, o būtent 300 Lt, buvo laikomas nedidelės vertės turtu, todėl nustatyti veiksmai bylos perdavimo teismui laikotarpiu atitiko BK 182 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Tačiau 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu pakeitus BK 190 straipsnį pasikeitė ir baudžiamajai atsakomybei kilti reikšmingas turto vertės išaiškinimas, tad šiuo metu nedidelės vertės turtu pripažįstamas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Šis įstatymas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, nes švelnina kaltinamųjų teisinę padėtį, todėl taikytinas ir šioje baudžiamojoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamųjų apgaule įgytas 300 Lt vertės turtas nesiekia BK 190 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto minimalaus 3 MGL dydžio, nuo kurio atsiranda pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei, todėl jie pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisintini nesant šios nusikalstamos veikos dalyko.

Kaltinamiesiems R. B. ir D. Š. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - naikintinos.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio ieškovo H. Z. pareikštas civilinis ieškinys dėl 300 Lt turtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi išieškoti iš kaltinamojo R. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios 2015-01-06 buvo 118,70 EUR. Minėto BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas tokią galimybę sieja, visų pirma, su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. Nagrinėjamu atveju R. B. yra išteisinamas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Suėjus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 4 dalyje numatytam 2 metų terminui kaltinamųjų administracinės atsakomybės klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

R. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. Š. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. B. ir D. Š. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti.

Civilinio ieškovo H. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (118,70 EUR) iš R. B. nepriteisti.

Daiktus, o būtent suvenyrinę 500 eurų kupiūrą ir kompaktinį diską su įrašais (b. l. 23, 38) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.