Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-768/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-29
Bylos Nr.
1A-43-768/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52874-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
M. J., O. S.
Nukentėjusysis
G. M., S. D., L. D.
Advokatai
Audrius Leonavičius, Vaiva Savickienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-768/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52874-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Sigitai Bieliauskaitei,nuteistojo M. J. gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,nuteistojo O. S. gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. ir O. S., apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos Beatričės Bakanauskaitės 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu nuteisti:

M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. vasario 9 d. 9.55 val. iki 2017 m. vasario 10 d. 13.45 val. (2 paros), išbūtas laikas.

O. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 9 d. iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti dienos.

Iš nuteistųjų M. J. ir O. S. solidariai priteista: Panevėžio teritorinei ligonių kasai 12,86 Eur, nukentėjusiajam G. M. 90 Eur, nukentėjusiajam S. D. 380 Eur ir nukentėjusiajai L. D. 30 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš M. J. ir O. S. priteista po 20 Eur proceso išlaidų valstybei.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

M. J. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. S., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą S. D. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefonus – (duomenys neskelbtini) IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) - 30 eurų vertės, (duomenys neskelbtini) IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) - 20 eurų vertės, (duomenys neskelbtini) IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) - 20 eurų vertės, planšetinį kompiuterį (duomenys neskelbtini) - 250 eurų vertės, 60 eurų, S. D. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), L. D. vardu išduotas tris AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo korteles: (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2016 m. gruodžio 11 d., 9.57 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. S., neteisėtai įgijo, laikė, panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, t. y.: panaudojo svetimą L. D. priklausančią AB (duomenys neskelbtini) išduotą mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, neteisėtai atliko finansinę operaciją – bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 30 eurų, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą - 30 eurų, taip pat 2016 m. gruodžio 11 d., 9.59 val. ir 2016 m. gruodžio 11 d., 10.00 val. panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, t. y. panaudojo svetimas L. D. priklausančias AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo korteles: (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), susietas su sąskaita (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kortelės buvo atmestos joms negaliojant. Tęsdami nusikalstamą veiką panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, t. y. panaudojo svetimą S. D. priklausančią AB (duomenys neskelbtini) banko išduotą mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją bankomate adresu (duomenys neskelbtini), 10.17 val. ir 10.18 val., tačiau buvo neaptarnauti surinkus neteisingą PIN kodą.O. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkričio 10 d., 20.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje 3 namo kieme, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo G. M. atžvilgiu, o būtent: suduodamas kumščiu ne mažiau 10 smūgių į galvos sritį ir įspirdamas į dešinį šoną ne mažiau 5 spyrių, padarė G. M. poodinę kraujosrūvą dešinės akies viršutiniame voke, paviršinę muštinę žaizdą ir poodinę kraujosrūvą dešinės ausies srityje, viršutinių dviejų dantų panirimą, odos nubrozdininimą smakro srityje, taip nežymiai sutrikdė G. M. sveikatą, reikalavo atiduoti telefoną ir pinigus, kraustė kišenes, pagrobė svetimą G. M. priklausantį turtą: sportinį krepšį 10 eurų vertės su jame buvusiais maisto produktais 50 eurų vertės ir dviem paauglių žieminėmis striukėmis bendros 20 eurų vertės.Be to, jis nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. J., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą S. D. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefonus - (duomenys neskelbtini) IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) - 30 eurų vertės, (duomenys neskelbtini) IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) - 20 eurų vertės, (duomenys neskelbtini) IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) - 20 eurų vertės, planšetinį kompiuterį (duomenys neskelbtini) - 250 eurų vertės, 60 eurų, S. D. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), L. D. vardu išduotas tris AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo korteles: (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2016 m. gruodžio 11 d., 9.57 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. J., neteisėtai įgijo, laikė, panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, t. y. panaudojo svetimą L. D. priklausančią AB (duomenys neskelbtini) išduotą mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, neteisėtai atliko finansinę operaciją – bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 30 eurų, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą - 30 eurų, taip pat 2016 m. gruodžio 11 d., 9.59 val. ir 2016 m. gruodžio 11 d., 10.00 val. panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, t. y. panaudojo svetimas L. D. priklausančias AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo korteles: (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), susietas su sąskaita (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kortelės buvo atmestos joms negaliojant. Tęsdami nusikalstamą veiką, panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, t. y. panaudojo svetimą S. D. priklausančią AB (duomenys neskelbtini) banko išduotą mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansinę operaciją bankomate adresu (duomenys neskelbtini), 10.17 val. ir 10.18 val., tačiau buvo neaptarnauti surinkus neteisingą PIN kodą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu M. J. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyse dėl: 1) civilinio ieškinių priteisimo Panevėžio teritorinei ligonių kasai, nukentėjusiesiems G. M. ir S. D.; 2) per griežtos bausmės.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė solidariai atlyginti padarytą turtinę žalą Panevėžio teritorinės ligonių kasai bei nukentėjusiajam G. M., kadangi darant nusikalstamą veiką G. M., jis nedalyvavo.Apeliaciniu skundu prašoma nepriteisti solidariai nukentėjusiojo S. D. civilinio ieškinio, kadangi nukentėjusiajam priklausančių daiktų jis nevogė. Taip pat prašoma sušvelninti bausmę, atsižvelgiant į tai, jog jis pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir gailisi taip pasielgęs, kad turi šeimą, augina ir rūpinasi 3 mažamečiais vaikais.Apeliaciniu skundu O. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti jam bausmę.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis yra laikomas neteistu, nes jo teistumas yra išnykęs (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3 punkto a papunktis).Taip pat nesutinkama dėl bausmių subendrinimo, manant, kad teismas, bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, gali bausmes tik apimti arba jas visiškai ar iš dalies sudėti.Nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis yra laikomas suimtu Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, prašo apsiriboti jau atlikta bausmės dalimi.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, O. S. – atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus.

Dėl M. J. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka, kad jis turi atlyginti nukentėjusiajam S. D. ir G. M. padarytą turtinę žalą. Taip pat mano, jog jam skirta bausmė yra per griežta. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apeliantas daiktų (mobiliųjų telefonų, planšetės, fotoaparato) iš nukentėjusiojo S. D. nevogė, ir apie vagystę nieko nežinojo, todėl nėra pagrindo nukentėjusiojo civilį ieškinį priteisti solidariai, tačiau su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Atlyginama gali būti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Analizuojamoje situacijoje aktuali ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios asmenų atsakomybės pagrindus, apimtį ir sąlygas, nusikalstama veika padarius žalą. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai. Nors apeliantas mano, kad jis neturėtų atsakyti už O. S. neteisėtus veiksmus (mobiliųjų telefonų, planšetės, fotoaparato vagystę), tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti, kad bendrininkavimu yra laikoma ir tokie atvejai, kai žala atsiranda ir dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai, dažniausiai nežinodami apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Tokiu atveju, nors pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas, kaip tai šiuo atveju bando įrodyti apeliantas, nėra susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi, šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai apeliantą pripažino veikusį bendrininkų grupe, nusikalstamas veikas nukentėjusiajam S. D. padarius bendromis su O. S. pastangomis, todėl ir padaryta žala, atsižvelgus į veiksmų bendrumą objektyviąją prasme, nėra daloma, dėl ko, padarytos turtinės žalos atlyginimas solidariai priteistas iš O. S. ir apelianto visiškai pagrįstai. Skunde taip pat prašoma sušvelninti laisvės atėmimo bausmę, įvertinus jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi, taip pat atsižvelgus į tai, kad augina ir rūpinasi trimis mažamečiais vaikais, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu tenkinti nuteistojo prašymą taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tiek BK 214 straipsnio 1 dalies, tiek BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Analizuojamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, tinkamai atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus ir du apysunkiai, tyčiniai, baigti nusikaltimai), kilusius padarinius. Taip pat teismas visiškai pagrįstai pripažino ir įvertino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinančios aplinkybės nebuvimą. Ir nors šiuo aspektu apeliantas tvirtina, kad dėl nusikaltamų veikų jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 59 straipsnio prasme dalinis prisipažinimas nėra laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kita vertus, abejonių kelią ir apelianto nuoširdus gailėjimasis, kadangi dėl padarytų nusikalstamų veikų nei atsiprašė nukentėjusiojo, nei gražino pavogtus daiktus. Ir nors teisiamajame posėdyje tardamas paskutinį žodį apeliantas žadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiam, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų žalos atlyginimo klausimu matyti, kad apeliantas iš tiesų savo kaltės pilnai nepripažįsta ir dabar, o atlyginti visa apimtimi padarytą turtinę žalą taip pat nesutinka. Be to, būtina sutikti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, kad apeliantas praeityje daug kartų teistas (skundžiamu nuosprendžiu teisiamas jau 11-ąjį kartą), tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus. Be to, apeliantas inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė dar neišnykus teistumui, kas pagrįstai rodo, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės neturėjo visiškai jokios įtakos jo elgesiui, jis nesitaiso, toliau daro vis naujus nusikaltimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgus į visas nusikaltimų padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę, jam už kiekvieną veiką atskirai paskirtos bausmės, kurių dydžiai gerokai švelnesni nei BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytas šių bausmių vidurkis, nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos.BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ar priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, be to, kaip jau minėta, apeliantas savo kaltę viso proceso metu pripažino tik iš dalies, todėl nesant visų būtinų sąlygų, nėra pagrindo apeliantui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam skirtą bausmę mažinti trečdaliu.Pagal dabar galiojančio BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus skundžiame teismo nuosprendyje nurodytus bei šioje nutartyje aukščiau paminėtus motyvus, apibūdinančius apeliantą (anksčiau daug kartų teistas, nusikalto neišnykus teistumui, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos – nesumokėtos, nedirba, darbo biržoje neregistruotas) nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors apeliantas nurodo, kad augina ir rūpinasi trimis mažamečiais vaikais, kuriais, būdamas nelaisvėje pasirūpinti negalės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaikai neliks be priežiūros, kadangi jais gali pasirūpinti ir jų motina. Papildomai akcentuotina ir tai, kad nors apeliantas, vedamas noro gyventi dorai ir nenusikalstamai, tikisi būdamas laisvėje įsidarbinti, gauti nuolatines pajamas, tačiau šiuo atveju to nepakanka, kad jis nebūtų izoliuotas nuo visuomenės, todėl apeliacinės instacijos teismo įsitikinimu, tik realiai apeliantui atliekant laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai.Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija turtinės žalos atlyginimą Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam G. M., nurodydamas, jog darant nusikalstamą veiką G. M. jis nedalyvavo. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas solidariai iš apelianto priteisė turinės žalos atlyginimą Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam G. M., nors jis nusikalstamos veikos daryme prieš G. M. nedalyvavo, nusikaltimas jam inkriminuotas nebuvo, o dėl šio nusikaltimo nuteistas kitas asmuo. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi ištaisė šią klaidą, padarytą skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, įvardindamas ją kaip rašymo apsirikimą: vietoje Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo G. M. civilinių ieškinių priteisimo solidariai iš O. S. ir M. J. nurodant, kad priteisiama tik iš O. S. (t. 4, b. l. 135-136). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 308¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia ištaisyti tik tokius netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti tokios nuosprendžio korekcijos, kadangi pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Taigi, šis sprendimas yra esminė nuosprendžio sudedamoji dalis, todėl toks jo koregavimas keičia nuosprendžio esmę ir yra negalimas, dėl ko pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuri yra neatsiejama skundžiamo nuosprendžio dalis, dėl išdėstytų motyvų negali likti galioti ir yra naikinama. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė solidariai iš apelianto Panevėžio teritorinei ligonių kasai 12,86 Eur ir nukentėjusiajam G. M. 90 Eur turtinės žalos atlyginimą, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, jis ne tik nedalyvavo nusikalstamos veikos daryme prieš G. M., tačiau jam net nebuvo inkriminuota ši nusikalstama veika, be to, dėl šio nusikaltimo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas O. S., todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Dėl O. S. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti laisvės atėmimo bausmę atsižvelgus į apelianto išnykusį teistumą bei netinkamai subendrintas bausmes.Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino tai, kad jo teistumas yra išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalis 3 punkto a papunktis). Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju, priešingai, nei mano apeliantas, jo teistumas skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes, visiškai pagrįstai laikė, kad jis yra teistas praeityje. Apelianto akcentuojamas BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis rodo, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kurie nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Analizuojamu atveju matyti, kad pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų (anksčiau Anykščių rajono apylinkės) 2009 m. sausio 28 d. nuosprendį, palikto Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi, apelianto manymu, jo teistumas turėjo išnykti praėjus 3 metams nuo jo paleidimo, t. y. 2013 m. kovo 5 d., atlikus bausmę – nuo 2016 m. kovo 5 d. Tačiau iš bylos duomenų matyti ir kiti duomenys, tai, kad Latvijos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2014 m. liepos 15 d., apeliantas buvo pripažintas kaltu dėl analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi, atsižvelgus į tai, kad nuo 2014 m. kovo 25 d. turinčiais teistumą laikomi ir asmenys, kuriems įsiteisėjo Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o kaip minėta, Latvijos teismo sprendimas priimtas 2014 m. birželio 20 d., todėl yra laikoma, kad apeliantas skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino bausmes BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalies 1 punkto ir 6 dalies pagrindu, kadangi bausmes subendrino ne tik apimdamas, bet dar ir iš dalies jas sudėdamas, tačiau toks apelianto įsitikinimas yra klaidingas, todėl šis skundo argumentas atmetamas. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojant naujai BK 63 straipsnio 6 dalies redakcijai, skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, todėl teismas pirmiau turi taikyti bausmių apėmimą, o po to, šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudėti su kitomis paskirtomis bausmėmis. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas su bendrininku pagrobė įvairaus turto, tame tarpe ir nukentėjusiųjų vardais išduotas banko mokėjimo korteles, kurių neteisėtas įgijimas, laikymas ir panaudojimas kvalifikuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos. Dėl to teismo paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje buvo subendrintos jas apimant ir skiriant subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be šių nusikalstamų veikų, apeliantas padarė dar vieną nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nors jis priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), tačiau pagal pavojingumą arba labai nesiskiria nuo nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 d., priskiriamo gretimai nesunkių nusikaltimų kategorijai, arba yra tiek pat pavojingas, priskiriamas tai pačiai apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Dėl to už šį nusikaltimą pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė subendrinta su jau subendrinta bausme, iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Pažymėtina, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Taigi, prie griežčiausios bausmės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pridėjo minimalią švelnesnės – subendrintos bausmės dalį – 3 mėnesius ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams visiškai pagrįstai. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad pagal nuo 2017 m. spalio 6 d. galiojančią BK 63 straipsnio 4 dalies redakciją, teismas privalo nurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvus. Analizuojamu atveju to nebuvo padaryta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bendrinant bausmes buvo pritaikytos teisingos teisės normos – BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis, keisti skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje nėra pagrindo.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos Beatričės Bakanauskaitės 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo Panevėžio teritorinės ligonių kasai ir G. M. iš M. J. pakeisti:

Iš O. S. priteisti Panevėžio teritorinei ligonių kasai 12,86 Eur (dvylikos eurų 86 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Iš O. S. priteisti G. M. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos Beatričės Bakanauskaitės 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria ištaisomas rašymo apsirikimas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse.

Teisėjai Donatas JatužisValdas CiesiūnasJolanta Raščiuvienė