Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuosprendžio išvada, jog M. L. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 143,068 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį - 21,048 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, turėdamas tikslą juos parduoti ar kitaip platinti bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tiek teisme ištirtiems įrodymams. Visų pirma, gynėjas mano, kad surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina nuosprendžio teiginio, kad M. L. psichotropines medžiagas įgijo tikėdamasis jas parduoti. M. L. teisme paaiškino, jog metamfetaminą gavo iš D. A. ir jį pats vartojo. Tokia jo versija, gynėjo manymu, teisme nepaneigta. Priešingai, byloje nustatyta, kad iki to momento, kai jis vaizdo stebėjimo bei įrašymo kamera buvo užfiksuotas prie garažo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), M. L. policijos pareigūnams nebuvo žinomas. Po to, nustačius jo asmenybę, nebuvo konstatuota, jog jis būtų kam nors pardavęs psichotropines medžiagas, nors iki sulaikymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Antra, teisme nepasitvirtino ir kitas nusikalstamos veikos požymis - tikslas psichotropines medžiagas platinti. Iki pat M. L. sulaikymo 2008 m. balandžio 2 d. nebuvo užfiksuotas nė vienas metamfetamino platinimo epizodas. Žinoma, apie kaltininko subjektyviąją pusę galima spręsti tiek iš jo parodymų, tiek iš objektyviai atliktų veiksmų, tiek iš situacijos, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika. Apeliantas mano, kad nustatytomis aplinkybėmis negalima atmesti versijos, kad M. L. teisus tvirtindamas, jog metamfetaminą vartojo tik pats ir neturėjo tikslo jį vėliau parduoti, juolab, kad bylos medžiaga leidžia manyti, jog nuteistasis iš tikrųjų retkarčiais vartodavo narkotines medžiagas, rastasis psichotropinės medžiagos kiekis nėra toks, kad jo negalima būtų suvartoti vienam. Tai gynėjo nuomone patvirtina ir 2008 m. balandžio 2 d. kratos Kaune, (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti daiktai: iš aliuminio folijos padarytas indelis su skylutėmis ir apnašomis, savadarbė metalinė pypkė su cigarete, laikraščio skiautė su augalinės kilmės medžiagomis, raudonos spalvos maišelis su užrašu „Eurokos", kuriame yra trys polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga, dėžutė, kurioje yra augalinės kilmės medžiaga, maišelis su užrašu „Saldūs majai", kuriame įdėtos svarstyklės su užrašu „Kitchen Scale", mėlynos spalvos maišelis su užrašu „Topo centras", kuriame yra svarstyklės su užrašu „Eta", polietileninis maišelis, kuriame yra dvi baltos spalvos megztos pirštinės, o jose yra du užspaudžiami maišeliai su baltos spalvos milteliais, M. L. striukė ir džemperis, ant kurių vėliau rastos narkotinių bei psichotropinių medžiagų dalelės. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį, kad net ir nuosprendyje nenurodoma, kokių faktinių duomenų pagrindu daroma išvada, kad metamfetaminas buvo skirtas pardavimui, jog jis gautas turint tikslą platinti. Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, kad šiame epizode M. L. veiksmai galėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o kartu turėtų skirtis ir bausmės bendrinimo principas, net jeigu ir tektų padaryti išvadą, kad M. L. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Nuteistojo gynėjo manymu, iš bylos medžiagos negalima daryti kategorišką išvadą, jog M. L. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsiranda tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Sprendžiant iš konstatuojamosios nuosprendžio dalies, pirmosios instancijos teismas M. L. veikoje nustatė du minėto nusikaltimo objektyviajai pusei būdingus požymius - neteisėtą įgijimą bei laikymą. Gynėjo manymu, teismas turėjo aiškiai nustatyti, kada, iš ko bei kaip M. L. įgijo metamfetaminą. Nuosprendyje neatskleidžiama, kuo grindžiamas teiginys, jog M. L. įgijo labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį. Tiesa, iš ikiteisminio tyrimo metu duotų jo nurodymų lyg ir galima būtų manyti, kad nuteistasis prisidėjo prie metamfetamino įgijimo, tačiau teisme duoti M. L. parodymai paneigė prieš tai jo pateiktą versiją. Tokia jo teisme pateikta versija taip ir liko nepaneigta. Priešingai, teismo minimas D. A. ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie tai, jog jis pats paėmė sportinį krepšį, kurį atidavė M. L. prie pastarojo namų. Kitą dieną M. L. , pasak D. A. , tą krepšį kažkur nuvežė. Apie tai, ką nuteistasis vežė sportiniame krepšyje, D. A. taip ir nepaaiškino, nes tariamai nežiūrėjo, kas yra krepšyje (t. 2, b. l. 41-44). Analogiškai D. A. kalbėjo ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2, b. l. 51-56). Gynėjo nuomone, iš tokių parodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. L. įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Šios aplinkybės nepatvirtina ir techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas (t. l, b. l. 10), kuriame rašoma, jog D. A. 2007 m. liepos 12 d., 20 val. 52 min., paėmė iš automobilio du pilnus polietileninius maišelius ir nunešė juos į garažą. Palyginus šią informaciją su garaže atliktos kratos protokole esančiais duomenimis, gynėjas daro išvadą, kad būtent tuose maišuose ir buvo psichotropinės medžiagos. Šios aplinkybės nepaneigia kitame techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokole (t. l, b. l. 11-12) esanti informacija, pagal kurią 2007 m. liepos 13 d. E. S. iš automobilio bagažinės iškelia lagaminą, o D. A. vienas jį įneša į garažą. Nors protokolo autorius, peržiūrėjęs įrašą, daro išvadą, jog lagaminas yra kažko prikrautas, tačiau susipažinus su tuo pačiu vaizdo įrašu teisiamajame posėdyje, tokia išvada atrodo niekuo neparemta, nes nesimato, kad lagaminas būtų sunkus. Faktas, jog nustatyta, kad lagamine yra psichotropinės medžiagos pėdsakai, liudija tik tai, jog tame lagamine kažkada buvo laikomos tokios medžiagos, tačiau jis niekaip neįrodo, kad metamfetaminas buvo atgabentas būtent 2007 m. liepos 13 d. ar jog tai padarė M. L. . Teismas nuosprendyje taip pat netvirtina, kad nuteistasis psichotropines, medžiagas įgijo ir gabeno. Taip pat nenustatyta, kad tai M. L. lagaminas. Tai, jog M. L. įgijo psichotropines medžiagas nepatvirtina ir tyrimą atlikusio policijos darbuotojo parodymai. Liudytojas T. M. teisme parodė, kad buvo vykdomas operatyvinis tyrimas dėl D. A. nusikalstamos veiklos, todėl nuo 2007 m. gegužės mėnesio buvo stebimas garažas (duomenys neskelbtini). E. S. su M. L. pastebėti tik vienintelį kartą, ir tai užfiksuota vaizdo įrašuose. Tas vienintelis kartas ir buvo tada, kai D. A. atvežė M. L. bei E. S. į minėtą garažą. Be to, tam, kad įgyti tokį kiekį psichotropinės medžiagos, reikalingos piniginės lėšos, o byloje nėra duomenų, kad M. L. turėjo pinigų. Priešingai, susigundęs palyginus nedideliu atlygiu, jis ketino rizikuoti ir gabenti amfetaminą į užsienį.

Nuteistojo M. L. gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) kasacine byla Nr. 2K-P-218/2009, mano, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veikų padarymą, byloje privalėjo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų.

Gynėjo nuomone, šiuo atveju iš bylos medžiagos neatrodo, jog teismas galėjo besąlygiškai konstatuoti, kad M. L. laikė labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį. Sprendžiant iš M. L. parodymų, pagrindo daryti išvadą, kad jis laikė garaže labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį, nėra. Gynėjui abejonių nekelia faktas, jog D. A. tame garaže iš tikrųjų laikė kratos metu rastąsias psichotropines medžiagas, nes jis nuomojosi garažą, jis atvežė į tą garažą psichotropines medžiagas. Tuo tarpu M. L. tame garaže atsirado tik tada, kai reikėjo supakuoti metamfetaminą taip, kad galima būtų jį gabenti į užsienį, o kad D. A. psichotropines medžiagas laiko būtent tame garaže, anksčiau jam nebuvo žinoma. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. aiškino, jog M. L. su E. S. garaže turėjo metamfetaminą pakuoti į jo nurodyto dydžio paketus naudodami ten buvusį presą. Parodęs, kaip tą reikėtų daryti, pats tuo metu iš garažo išvažiavo. Tai rodo, kad D. A. nematė, ar nuteistieji pakavo psichotropines medžiagas. Kitą dieną jis atvažiavo į garažą pažiūrėti, kaip buvo supakuotas metamfetaminas, tačiau to padaryti nespėjo, nes buvo sulaikytas. Šios aplinkybės, gynėjo manymu liudija, jog byloje nėra patikimų duomenų, paneigiančių M. L. bei E. S. parodymus, kad jie išsigando ir neįvykdė D. A. nurodymo. Padėties nekeičia tai, jog psichotropines medžiagas policijos pareigūnai rado lyg ir supakuotas. Apeliantas mano, kad teismui daugiau dėmesio derėjo skirti M. L. pasakojimui, jog metamfetaminą reikėjo perpakuoti. Šie M. L. teiginiai teisiamajame posėdyje taip pat nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti, nes D. A. ikiteisminio tyrimo metu apie tokias aplinkybes apklausiamas nebuvo, o apklausti jį teisme ir išsiaiškinti, ar psichotropines medžiagas jis į garažą atvežė kažkaip supakuotas, ar iš tikrųjų metamfetaminą reikėjo supakuoti kitaip, nebuvo galimybių dėl objektyvių priežasčių. M. L. teiginius patvirtino nuteistasis E. S. . M. L. versijai neprieštarauja faktas, kad pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2008 m. spalio 15 d. išvadą Nr. 140(3130)-IS1-7899 žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant respiratoriaus (mėginys Nr. 17), vienkartinių pirštinių Nr. 1-4, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 15, genotipas sutampa su M. L. genotipu, nes M. L. neneigė, kad buvo su pirštinėm ir užsidėjęs respiratorių. Tačiau tvirtino, jog metamfetamino pagal D. A. nurodymus nepakavo, daryti nusikalstamą veiką atsisakė.

BK 23 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą, pagal BK atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal šį įstatymą savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, jog gali ją pabaigti. Iš nuteistųjų M. L. bei E. S. parodymų galima manyti, kad kliūčių daryti nusikaltimą nebuvo, tačiau iš baimės jie atsisakė tęsti nusikalstamą veiką. Taigi abu bendrininkai nepadarė to, kas buvo sumanyta. Šiuo atveju atsisakymo daryti nusikaltimą motyvas neturi reikšmės. Gynėjo nuomone, toje situacijoje, kurioje atsidūrė M. L. , negalima būtų spręsti, kad jo veiksmuose yra rengimosi padaryti labai sunkų nusikaltimą požymiai, nes nei jis išnuomojo garažą, nei jis įgijo ar atvežė psichotropines medžiagas, nei jis gavo metamfetamino pakavimui reikalingas medžiagas bei priemones. Jis tik atvyko ir kurį laiką buvo patalpoje, kurioje buvo laikomas labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis. Tiesa, jis suprato, kad garaže laikomas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, žinojo, kam jos priklauso, žinojo, jog jos turi būti išgabentos iš Lietuvos. Apelianto nuomone, tai rodo, jog M. L. žinojo apie daromą labai sunkų nusikaltimą, tačiau apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai, nors kliūčių tą padaryti nebuvo. Dėl to M. L. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 238 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės nuomone, teismas perkvalifikuodamas D. J. veikas, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis turi būti pakeistas.

Apeliantės manymu, teismas rėmėsi ne rašytine bylos medžiaga, bet tik nuteistojo D. J. parodymais, kuriais be pagrindo absoliučiai tiki. Prokurorės teigimu, nuteistojo D. J. parodymai turėtų būti vertinami, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia rašytinė bylos medžiaga. 2007 m. spalio 4 d. apklausiamas įtariamuoju D. A. parodė, kad nuo paauglystės pažįstamas D. J. pasiūlė vežti amfetaminą į Švediją, Stokholmą, kurį 2006 m. birželio 24 d. D. J. prašymu ir vežė į Švediją. Vežė psichotropines medžiagas, kurias dvi dienos iki išvykimo kartu su D. J. , pastarojo sandėliuke supakavo. Iš kur psichotropinės medžiagos - nežino, nes susitikus su D. J. ir atėjus į sandėliuką, tos medžiagos buvo sandėliuke. Pakuodami narkotines medžiagas, pirmiausiai jas dėjo į polietileninius skaidrius maišelius, po to presavo ir apvyniojo lipnia juosta. Turėjo būti stačiakampio formos, kurias būtų galima sudėti į polietileninį maišelį, kurį vėliau būtų galima pasidėti autobuso salone virš galvos. Viena pakuotė galėjo sverti apie 0,5 kg. Dainius pasakojo, kad tokiu būdu amfetaminas vežamas į užsienį nuo 2000 metų. 2008 m. kovo 26 d. D. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2006 m. birželio 24 d. D. J. prašymu ir nurodymu, išvyko iš Lietuvos - vežė į Švediją narkotines medžiagas, kurias dvi dienos iki išvykimo kartu su D. J. , sandėliuke supakavo, pastarasis turėjo sandėliuko raktus. Prokurorės nuomone, tokie D. A. parodymai išsamūs, logiški, atitinkantys kitą rašytinę bylos medžiagą, todėl pagrindo jais netikėti ar juos atmesti, nėra.

D. A. be D. J. , nurodė daug kitų narkotinių medžiagų disponavime dalyvavusių asmenų, tačiau asmens – E. D. nenurodė, tokio asmens neįvardijo. Iš D. A. parodymų matyti, kad ne vėliau kaip nuo 2006 m. birželio 22 dienos, D. J. , naudojosi savo gyvenamojo namo rūsyje esančiu sandėliuku, kur atveždavo, laikydavo, pakuodavo, presuodavo narkotines medžiagas. Šių D. A. parodymų, pirmosios instancijos teismas nevertino, kodėl juos atmeta ar jais netiki, nuosprendyje nepasisakė. Be to, D. S. ir L. G. parodė, kad D. J. yra jų kaimynas, matė, kaip pas Dainių, t. y. į rūsį ėjo D. A. . Prokurorės nuomone, nors nuteistasis D. J. apklausiamas teisme nurodė, kad D. S. ir L. G. matė, kai visi vaikštinėjo į sandėliuką, tačiau šie liudytojai apklausiami teisme, parodymų apie tai, kad matė į D. J. sandėliuką einantį E. D. nedavė, D. J. nurodytų aplinkybių apie E. D. nepatvirtino. Todėl apeliantė mano, kad tiek šių liudytojų, tiek D. A. parodymais paneigiami nuteistojo D. J. parodymai dalyje dėl E. D. .

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad D. A. laikinai sulaikytas 2007 m. liepos 14 d., Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. nutartimi D. A. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir tik 2008 m. balandžio 16 d. D. A. kardomąją priemonę - suėmimą pakeitus į švelnesnes kardomąsias priemones, jis iš suėmimo paleistas. Tuo tarpu, nuteistasis D. J. , apklausiamas teisme parodė, kad 2007 m. lapkričio 8 d., E. D. prašymu nuvežęs paketus į Prienų rajoną juos paliko krūmuose, po dviejų savaičių iš televizijos laidos sužinojo, kad krepšyje, kurį jis paliko Prienų rajone, buvo narkotikai, po to dar buvo sutikęs D. A. , kuris jam liepė tylėti, niekam nieko nepasakoti, dėl to apie E. D. parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė, tokius parodymus davė tik pirmosios instancijos teisme. Taigi, tiek 2007 m. lapkričio 8 d., tiek dar po dviejų savaičių, kaip nurodo D. J. , tiek vėliau ir iki 2008 m. balandžio 14 d., D. A. buvo suimtas, todėl negalėjo liepti tylėti ar daryti kokį nors kitą poveikį laisvėje esančiam nesulaikytam, nesuimtam D. J. . Prokurorės nuomone, šios aplinkybės paneigia tokius nuteistojo D. J. parodymus.

Prokurorė mano, kad pirmosios instancijos teismas perkvalifikuodamas D. J. veiką iš LR BK 266 straipsnio 1 dalies į 237 straipsnio l dalį padarė nepagrįstą išvadą, kad D. J. , sužinojęs ne tik apie E. D. , bet ir apie D. A. padarytus nusikaltimus, sutvarkė savavališkai įsirengtą sandėliuką, kuriame buvo laikomos psichotropinės medžiagos ir panašiai, nes kaip jau minėta, nuo 2007 m. liepos 14 d. D. A. buvo suimtas. Be to, nuteistojo D. J. parodymai, kad paketus, kuriuose buvo narkotinė medžiaga, jis vežė E. D. prašymu bei nurodymu, vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės dar ir dėl to, kad bylos duomenimis, E. D. 2008 m. liepos 24 d. mirė. Dėl to, jo apklausti nėra galimybės. Taigi, nuteistasis D. J. teismui nurodė nepatikrinamą versiją, susijusią su mirusiu žmogumi, o tai prokurorės manymu, turėtų būti vertinama tik kaip gynybos pozicija.

2007 m. lapkričio 12 d. slapto sekimo protokolu bei 2007 m. lapkričio 10 d. slapto sekimo dėl D. J. pažyma nustatyta, kad D. J. 2007 m. lapkričio 8 d., 12.20 - 12.43 lankėsi namo - Partizanų g. 232, Kaunas, rūsyje, iš kurio išėjęs, apžiūrėjo namo kiemą, ir tik po to iš rūsio išėjo nešinas juodos su baltos spalvos juostele krepšiu, kurį padėjo į automobilio "Audi A3" saloną. 13.50 val. D. J. , pravažiavęs Vilniaus, Birštono, Alytaus ir Jiezno krypčių sankirtą, ties Verbyliškių kaimu iš pagrindinio kelio nusuko į vieškelį ir nuvažiavo link krūmų, netrukus iš ten išvažiavo į pagrindinį kelią ir nuvažiavo link Alytaus. Apklausiamas liudytoju T. M. parodė, kad 2007 m. lapkričio mėnesi buvo gauta informacija, kad Partizanų gatvėje esančiame rūsyje yra pakuojami ir laikomi narkotikai. Patikrinus tai pasitvirtino. Prienų rajone D. J. turėjo su savimi paėmęs iš rūsio Partizanų g., supakuotas psichotropines medžiagas, jas gabeno. D. J. važiavo link Kauno, o pastebėjęs, kad yra sekamas, įsuko į žvyrkelį, laukuose išmetė psichotropines medžiagas. T. M. važiavo paskui D. J. su dar dviem kolegomis, bet priekyje važiavo spec. daliniai. Apklausiamas liudytoju R. V. parodė, kad 2007 metais buvo gauta informacija, kad Kaune, Partizanų g. 232 namo sandėliuke, D. J. pakuoja psichotropines medžiagas išvežimui į Skandinavijos šalis. Apžiūros metu rado 18 paketų, presavimo įrenginį. 2007 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 18 d. Alytaus rajone, krūmuose buvo rastas tamsiai pilkos spalvos su baltomis juostelėmis krepšys su dviem rankenom, kuriame buvo rasta 18 vienetų paketų. 2007 m. lapkričio 26 d. Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadomis Nr. 140-(10992)-IS1-8598 ir Nr. 140-(l1264)-IS1-8976 nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 8 d. rastuose 18 paketų yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas. 2008 m. sausio 25 d. kratos protokolu nustatyta, kad iš savavališkai įrengto sandėliuko, esančio namo (duomenys neskelbtini) rūsyje, Partizanų g., Kaune, paimta krepšys su ratukais, 30 litrų talpos maišai šiukšlėms „Strong", 60 litrų talpos šiukšlių maišų ritinėlis, pilkos spalvos maišelis su užrašu „senukai", kuriame 5 litrų talpos plastikinis baltos spalvos indas - bakelis su skysčiu, juodos spalvos polietileninis maišas, kuriame 5 litrų tapos plastikinis baltos spalvos indas su skysčiu.

2008 m. vasario 1 d. Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(816)-IS1-1016 nustatyta, kad skystis iš 5 1. talpos bakelio, supakuoto į juodos spalvos maišą, rasto 2008 m. sausio 25 d. kratos metu savavališkai įrengtame sandėliuke, esančiame namo Nr. (duomenys neskelbtini) rūsyje, Partizanų g., Kaune, yra Ižos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) - l-fenil-2-propanonas (fenilacetonas, BMK, P-2-P), kurio kiekis yra 3080 ml., skysčio iš 5 1. talpos bakelio, supakuoto į maišą „senukai", rasto 2008 m. sausio 25 d. kratos metu savavališkai įrengtame sandėliuke, esančiame namo Nr. (duomenys neskelbtini) rūsyje, Partizanų g. Kaune, sudėtyje yra I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) - 1-fenil-2-propanonas (fenilacetonas, BMK, P-2-P). Nustatyti ir l-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK, P-2-P) kiekio nėra galimybės, kadangi Centre nėra šio pirmtako (prekursoriaus) standartinės medžiagos. Bendrasis skysčio kiekis yra 4045 ml., skystis iš 10 1. talpos bakelio, supakuoto į paketą Nr. 0027894, rasto 2008 m. sausio 25 d. kratos metu sandėliuke Nr. 15, esančiame namo Nr. (duomenys neskelbtini) rūsyje, Partizanų g. Kaune, yra I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) - l-fenil-2-propanonas (fenilacetonas, BMK, P-2-P), kurio kiekis yra 47 ml., skysčio iš 10 1. talpos bakelio, supakuoto į paketą Nr. 0027893, rasto 2008 m. sausio 25 d. kratos metu sandėliuke Nr. 15, esančiame namo Nr. (duomenys neskelbtini) rūsyje, Partizanų g. Kaune, sudėtyje yra I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) - l-fenil-2-propanonas (fenilacetonas, BMK, P-2-P). Nustatyti l-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK, P-2-P) kiekio nėra galimybės, kadangi nėra šio pirmtako (prekursoriaus) standartinės medžiagos. Bendrasis skysčio kiekis yra 20 ml.

Prokurorės nuomone, išanalizavus aukščiau išdėstytus faktinius duomenis galima teigti, kad būtent D. J. , neteisėtai įgijo 16267,88 g geltonos spalvos su baltos spalvos intarpais nehomogenišką kietą medžiagą, turinčią savo sudėtyje labai didelį kiekį - 11671,122 g psichotropinės medžiagos - amfetamino ir 3,511 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurias neteisėtai laikė iki 2007 m. lapkričio 8 d., 12.43 val., namo Nr. (duomenys neskelbtini) rūsio, esančio Partizanų g., Kaune, sandėliuke, o 2007 m. lapkričio 8 d., nuo 13.02 val. iki 13.50 val., šias psichotropines medžiagas gabeno automobiliu Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Partizanų g. (duomenys neskelbtini), Kaune iki Verbyliškių kaimo, Prienų rajone. Taip pat, D. J. įgijo 2008 m. vasario 1 d. Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(816)-IS1-1016 nurodytus narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), neteisėtai laikė juos iki 2008 m. sausio 25 d., 15.20 val. namo Nr. (duomenys neskelbtini) rūsio, esančio Partizanų g., Kaune, sandėliuke. Apeliantės nuomone, bylos duomenys, kad 2007 m. lapkričio 8 d. D. J. tik apžiūrėjęs namo kiemą iš rūsio išnešė ir sudėjo į automobilį psichotropines medžiagas, jas gabendamas, pastebėjęs jį sekančius policijos spec. dalinius, atsikratė palikdamas krūmuose psichotropinėmis medžiagomis leidžia manyti, kad D. J. suvokė, suprato ir žinojo, kad įgijo, laikė, gabeno automobiliu psichotropines medžiagas ir to siekė.

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog šių nusikaltimų nepadarė nei D. A. , nei E. D. , nes D. A. tuo metu buvo suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00770-07, o E. D. , jokio ryšio, sąsajų, kaip nustatyta rašytine bylos medžiaga, su D. J. neturėjo, o jį, kaip padariusį nusikaltimą 2007 m. lapkričio mėnesį D. J. įvardina siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantės nuomone, šioje baudžiamojoje byloje tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, įvertinus atsakomybę sunkinančių, lengvinančių, aplinkybių nebuvimą, bei tai, kad D. J. padaryti nusikaltimai baigti, tyčiniai, atsižvelgus į tai, kad už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą atsakomybė numatyta tarptautinėse sutartyse, kas rodo šių nusikalstamų veikų didesnį pavojingumą visuomenei, D. J. turėtų būti paskirta bausmė, kiek didesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies ir 266 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės vidurkis.

Be to, prokurorė pastebi, kad jeigu ir būtų pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. J. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, 237 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, nesilaikė L. R. baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, numatančių, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, aprašomojoje nuosprendžio dalyje, išdėstydamas įrodytomis pripažintų D. J. nusikalstamų veikų, numatytų BK 238 straipsnio 1 dalyje, 237 straipsnio 1 dalyje aplinkybes, nenurodė šių nusikalstamų veikų padarymo laiko ir vietos.

Apelianto nuomone, apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes jis inkriminuoto nusikaltimo nedarė, nesikėsino jį daryti, nusikaltimo padaryme nebendrininkavo.

Visų pirma, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje netiksliai užfiksuoti jo parodymai, duoti šioje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Parodymų esmė nuosprendyje išdėstyta taip, lyg jis kažkokiu tai būdu iš anksto būtų žinojęs apie nusikalstamą veiką. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiamas teismo posėdyje nuosekliai parodė, jog nei jis vienas, nei grupe su kitais asmenimis, tame tarpe, su D. A. ir M. L. , niekada jokių narkotinių medžiagų neįgijo (nei turėdamas tikslą jas realizuoti, nei kitokiu tikslu), taip pat nei jis vienas, nei su kitais asmenimis jokių narkotinių medžiagų niekada jokiu būdu negabeno ir jų niekur nelaikė. Be to, nežinojo, kad bus vykdomas nusikaltimas. Išties, 2007 m. liepos 13 d. dieną su M. L. buvo garaže Nr. 16, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau į tą garažą jokių narkotinių medžiagų negabeno, o tame garaže buvo D. A. ir M. L. pakviestas vartoti narkotines medžiagas, tai garaže ir darė. Garaže D. A. rodė ir jis (E. S. ) matė daug narkotinių medžiagų. D. A. sakė, kad tuos narkotikus reikės gabenti į užsienį, po to D. A. kažkur išvažiavo, o jis M. L. pasakė, kad asmeniškai su tomis narkotinėmis medžiagomis nieko nedarys. Garaže jis užtruko ilgesnį laiką, t. y. apie porą valandų, nes parūkius „žolės", kurią vartojo pirmą kartą gyvenime, jam pasidarė bloga. Po to, iš garažo su M. L. išėjo.

Nuteistojo teigimu, tokius jo parodymus patvirtino ir M. L. , kurio parodymų esmė nuosprendyje taip pat perteikta netiksliai. D. J. apie jo veiksmus neparodė nieko, nurodydamas, kad jam apie tai nieko nežinoma.

Apelianto nuomone, nuosprendis jo atžvilgiu grindžiamas iš esmės tik D. A. parodymais, duotais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu, kuris yra miręs, tačiau pastarojo asmens parodymai negali būti pagrindu pripažinti jį kaltu.

Visų pirma, nuteistasis E. S. mano, kad turi būti įvertinti duomenys apie patį D. A. . D. A. praeityje buvo padaręs ne vieną tyčinį nusikaltimą ir buvo ne kartą teistas, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Be to, šioje baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog pats D. A. vykdė nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtu įgijimu, gabenimu, laikymu. Ir visa tai jis darė turėdamas tikslą tas narkotines medžiagas realizuoti kitiems asmenims. Visas šias aplinkybes, be paties D. A. parodymų, patvirtina byloje surinkti neginčijami duomenys apie tai, kad D. A. valdė garažą, kuriame aptiktas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, jis vienas tame garaže lankėsi. Operatyvinėmis priemonėmis nustatyta, kad visa nusikalstama D. A. veikla truko gana ilgą laiką, iki kratos garaže, kol jame buvo aptiktas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Be to, kratos tame garaže bei įvykio vietos apžiūros metu nustatyta ir ta aplinkybė, kad D. A. garaže dar ir augino daug augalų, iš kurių galima pagaminti narkotines medžiagas. Vertinant asmens parodymus, būtina įvertinti jo bendrą charakteristiką. Tuo tarpu, D. A. charakteristika nekelia pasitikėjimo, todėl jo parodymais galima būtų remtis tik tuo atveju, jeigu jų ne tik nepaneigtų kiti bylos duomenys, bet dar ir būtų neginčijamų juos patvirtinančių duomenų. Nuteistasis mano, kad svarbią D. A. parodymų dalį paneigė liudytojai M. B. ir V. V. , kurių parodymų apygardos teismas visiškai nevertino. Pagal D. A. parodymus M. B. ir V. V. esą vykdė nusikalstamas veikas, susijusias su nusikalstamu narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, gabenimu, realizavimu. Tuo tarpu minėti liudytojai M. B. bei V. V. atitinkamus D. A. parodymus kategoriškai paneigė. Be to, apelianto nuomone, šioje dalyje svarbiausia yra tai, kad ir tos D. A. parodymų dalies nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Minėti liudytojai nebuvo teisti už tokias nusikalstamas veikas, jų atžvilgiu irgi nesurinkta jokių įrodymų, neatliekami jokie ikiteisminiai tyrimai. Be to, apeliantas mano, jog vertinant D. A. parodymus reikia atsižvelgti ir į tai, kad nors jis buvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, netrukus po to, kai jis pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė parodymus, kaltinančius ir apeliantą (t. 2, b. l. 51 - 56), buvo sušvelninta kardomoji priemonė ir D. A. iš suėmimo buvo paleistas (t. 2, b. l. 59). Teismo posėdyje 2009 m. sausio 9 d. apklaustas liudytoju pareigūnas T. M. parodė, jog būtent D. A. parodymai sąlygojo kardomosios priemonės jam sušvelninimą. Tokiu būdu nuteistasis mano, kad akivaizdu, jog už tai, kad D. A. jį apkalbėjo, pastarasis buvo paleistas į laisvę.

Nuteistasis E. S. mano, kad byloje buvo atlikta daug tyrimų, kurie nepatvirtino, jog jis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pagal byloje nustatytas aplinkybes (operatyvinių priemonių būdu gauta vaizdo medžiaga ir kt.), o taip pat M. L. bei apelianto parodytas aplinkybes, jis 2007 m. liepos 13 d. nuo 10.23 iki 13.37 val. buvo garaže Nr. 16. esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), kur kitą dieną, 2007 m. liepos 14 d., kratos metu surastas ir paimtas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Tačiau nei vieno iš tų daugybės tyrimų metu negauta duomenų, kurie patvirtintų, jog jis turėjo bent kokį kontaktą su tomis narkotinėmis medžiagomis. Šioje vietoje svarbios specialistų išvados Nr. 140-(3l29)-lS1-7998, Nr. J40-(7776)-TSI-7915, Nr. 140-(3130)-ISl-7899, Nr. 140-(7468)-IS1-7700, Nr. 140-(7217)-IS1-3209, Nr. 140-(7467)-IS1-5236, Nr. 20-IS1-831. Visi šie įrodymai nepatvirtina jam inkriminuoto kaltinimo, priešingai - jį paneigia. Apelianto teigimu, šie įrodymai patvirtina jo nuoseklius parodymus.

Nors nuosprendyje nurodyti įrodymai, t. y. specialistų išvados ir kt. formaliai ir išvardinti, tačiau iš to nuosprendžio seka, jog apygardos teismas jų niekaip neanalizavo, savo išvadas nuteistojo E. S. atžvilgiu grindė tik deklaratyviais argumentais apie tariamą jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šioje byloje baudžiamasis procesas iš esmės buvo vilkinamas. Jis užtruko nepagristai bei neteisėtai labai ilgai, tuo tarpu apeliantas teigia šį labai ilgą laikotarpį buvęs izoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į jo pagrįstą gynybos poziciją, byloje surinktus inkriminuotus kaltinimus paneigiančius įrodymus, parodė akivaizdų šališkumą jo atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuteistojo manymu, šioje byloje ši taisyklė yra itin aktuali ir ji turi būti taikoma būtent jo naudai.

Nuteistasis mano, kad daugiausia, dėl ko galėtų būti sprendžiamas jo atsakomybės klausimas, tai nepranešimas apie nusikaltimą (BK 238 str.), tačiau kaltinime tai jam neinkriminuota. Be to, jis iš anksto nežinojo apie tai, ką pamatys minėtame garaže. Galiausiai, pranešti teisėsaugai apie visa tai, ką matė garaže bijojo dėl galimo kitų asmenų susidorojimo su juo.

Nuteistojo E. S. gynėjas savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais motyvais. Papildomai gynėjas nurodo, kad net ir paties įtariamojo D. A. parodymų dalis, kurioje jis kaltino E. S. „pakavus“ garaže narkotines medžiagas, negali būti pagrindu E. S. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pats D. A. neparodė, jog E. S. asmeniškai butų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Iš esmės niekur apie tai nėra detalizuota D. A. parodymuose. Antra vertus, jis juk ir nebuvo minėtajame garaže su M. L. ir E. S. , o pastaruosius paliko, todėl ir negalėjo matyti, ką E. S. garaže darė, atsisakė ar neatsisakė jis pakuoti narkotikus.

Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad tą aplinkybę, jog E. S. atžvilgiu nuosprendis yra nepagrįstas ir jo kaltė neįrodyta, patvirtina ir buvęs prieštaringas, abstraktus, net nuteistojo gynybos teises pažeidžiantis kaltinimas, kuris visiškai neindividualizuotas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas T. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad buvo pradėtas operatyvinis tyrimas dėl D. A. , todėl nuo 2007 m. gegužės mėnesio (duomenys neskelbtini) buvo stebimas garažas, į kurį atvykdavo asmenys ir užsirakindavo jame. Automobiliai garaže nebuvo laikomi. Buvo daromi vaizdo įrašai. Jis dalyvavo atliekant ten kratą kartu su dar dviem kolegomis. Buvo rasta įranga kanapėms auginti, kanapės augo vazonėliuose, buvo įrengtas apšvietimas. Visa tai buvo garažo duobėje. Viršuje buvo sudėtos pakuotės, presas, krepšiai, plėvelės, pirštinės, polietileno maišeliai. Rasti 2 maišeliai su 27 vnt. briketais psichotropinių medžiagų. M. L. iki 2007 m. liepos 13 d (duomenys neskelbtini), garaže užfiksuotas vieną kartą, atvažiavęs su krepšiais, kelioniniu lagaminu. Ant vieno iš maišelių buvo užrašas „Adidas“, jame buvo 27 pakuotės paskirstytos į maišelius. Buvo rastos preso detalės, žarnos, atvežtos D. A. . Atvykęs E. S. paėmė lagaminą iš bagažinės, kad jis buvo nelengvas, matėsi iš filmuotos medžiagos. Lagamine per kratą rastos baltos nuosėdos. Pats lagaminas vėliau rastas tuščias. Garaže D. A. lankėsi 1 – 2 kartus per savaitę. E. S. su M. L. pastebėti tik vienintelį kartą, tai užfiksuota įrašuose (t. 6, b. l. 66 – 68).

Liudytojo T. M. parodymus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) esančiame garaže rasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, taip pat įranga šiai psichotropinei medžiagai presuoti, patvirtina kratos, garažo apžiūros protokolai, taip pat byloje esančios specialistų išvados.

Iš 2007 m. liepos 14 d. kratos protokolo matyti, kad iš garažo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune paimta juodos spalvos džinsinės kelnės, mėlynos spalvos darbinės kelnės, mėlynos spalvos kepurė su užrašu „Naturally“, plastikinis butelis su užrašu etiketėje „Neptūnas“, respiratorius, darbinis švarkas, mėlynos spalvos švarkas, tuščias sulčių pakelis „Cido“, 3 vnt. rulonų nuo lipnios juostos, 3 vnt. naudotos lipnios juostos rulonų, juodos spalvos džinsinės kelnės „Cross“, 19 vnt. baltos spalvos guminių pirštuotų vienkartinių pirštinių, 2 vnt. geltonos spalvos guminių pirštuotų pirštinių, lagaminas su užrašu „Travel“, metalinė presavimo forma, 27 pakuotės su baltos spalvos milteliais (t. 1, b. l. 51 – 52). Iš tos pačios dienos garažo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune apžiūros protokolo matyti, kad garažo apžiūros metu užfiksuotas hidraulinio preso paėmimas (t. 1, b. l. 53 – 55). 2007 m. liepos 16 d. objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 2007 m. liepos 14 d. kratos metu iš garažo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, paimti daiktai: dvi lempos, šviestuvas, oro šildytuvas, oro drėkintuvas, du plastikiniai buteliai, 12 vnt. lazdelių, monometras, spyna, raktas, polietileninė plėvelė, poveržlės, polietileniniai užspaudžiami maišeliai, polietileniniai maišeliai su rankenomis, dėžutė su pirštinėmis, žibintuvėlis, hidraulinis presas (t. 1, b. l. 106 – 116).

2007 m. liepos 16 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(7210)-IS1-5065 patvirtina, kad baltos spalvos miltelių iš rudos spalvos plastikine lipnia juosta apvynioto plastikinės plėvelės paketo, 2007 m. liepos 14 d. kratos metu rasto garaže Nr. 16, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurios masė yra 394,210 g. (t. 1 b.l. 67-69). 2007 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(7216)-IS1-5741 patvirtina, kad baltos spalvos miltelių iš 26 vnt. pakuočių, 2007 m. liepos 14 d. kratos metu paimtų iš garažo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio bendroji masė yra 12538,59 g. (t. 1, b. l. 73 – 75). Be to, 2007 m. liepos 21 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(7467)-IS1-5236 patvirtina, kad ant kai kurių daiktų bei drabužių, paimtų 2007 m. liepos 14 d. kratos metu iš garažo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, yra narkotinių bei psichotropinių medžiagų pėdsakų: ant juodos spalvos džinsinių kelnių, mėlynos spalvos darbinių kelnių, darbinio rudos spalvos švarko, plastikinio butelio su užrašu „Neptūnas“, tuščio sulčių pakelio su užrašu „Cido“, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta; ant mėlynos spalvos kepurės su užrašu „Naturally“, plastikinio respiratoriaus, mėlynos spalvos švarko, trijų popierinių rulonėlių nuo lipnios juostos, trijų lipnios juostos rulonėlių, devyniolikos baltos spalvos guminių pirštuotų pirštinių, dviejų geltonos spalvos guminių pirštuotų pirštinių, lagamino su užrašu „Travel“, metalinės presavimo formos, rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 90 – 92).

Liudytojo T. M. nurodytą aplinkybę, kad minėtame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo M. L. ir E. S. , taip pat faktą, kad šie asmenys šiame garaže atsidūrė tikslu pakuoti psichotropines medžiagas, kad jas vėliau galėtų išvežti į užsienį, kad šias medžiagas pakavo, patvirtina asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, D. A. parodymai, iš dalies pačių nuteistųjų E. S. ir M. L. parodymai, taip pat objektyviai nustatytos bylos aplinkybės.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2008 m. kovo 26 d. D. A. parodė, kad jis surado du asmenis - M. L. ir E. S. , kurie sutiko iš Lietuvos į Švediją vežti narkotikus. 2007 m. liepos 13 d., apie 11.00 ar 12.00 val., jis savo automobiliu nuo Kalniečių paėmė M. L. ir E. S. ir atvežė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis buvo sutaręs su M. L. , kad jie iki Kalniečių atvyks taksi automobiliu. M. L. ir E. S. su savimi turėjo juodos spalvos su ratukais lagaminą ir jis juos paliko garaže, kur jie turėjo susipakuoti turimą amfetaminą. Jis pats jiems garaže paaiškino ir parodė, kaip pakuoti. Pakavimui naudojo maišelius ir lipnią rudos spalvos juostą. Turėjo supakuoti į stačiakampes pakuotes. Atrodo, kad psichotropinė medžiaga jau buvo supilstyta į polietileninius maišelius. Jis paaiškino kokio dydžio turi būti, kad tilptų į maišelius. Turėjo pakuoti naudodami presą, kuris buvo garaže ir šį presą jis buvo nupirkęs ir atvežęs į garažą prieš kelias dienas. Presas buvo raudonos spalvos, o forma presavimui stačiakampė, metalinė. Jis viską paaiškinęs išvyko savo automobiliu, jiems palikęs raktus, kad galėtų išeiti iš garažo. 2007 m. liepos 14 d. jis atvažiavo į šį garažą pasižiūrėti kaip supakavo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų (t. 2, b. l. 51 – 56).

Tokie D. A. parodymai atitinka liudytojo T. M. parodymus, be to, juos patvirtina ir Kauno m. VPK KP ONTT tarnybiniai pranešimai bei techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokolai.

2007 m. liepos 14 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad Kauno m. VPK KP ONTT disponuoja operatyvine informacija, jog D. A. , garaže Nr. 16, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), augina, laiko didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių, kurias parduoda (t. 1, b. l. 3). Iš 2008 m. rugpjūčio 28 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo matyti, kad jame užfiksuota kaip 2007 m. liepos 12 d. D. A. lankosi garaže Nr. 16, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 10). Iš tos pačios dienos techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo matyti, kad jame užfiksuota kaip 2007 m. liepos 13 d. D. A. , M. L. ir E. S. lankosi garaže Nr. 16, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). D. A. iš garažo išvyksta apytiksliai po pusantros valandos nuo atvykimo, o M. L. ir E. S. apytiksliai po trijų valandų (t. 1, b. l. 11 – 12). Be to, 2008 m. rugpjūčio 28 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas patvirtina, kad 2007 m. liepos 14 d. D. A. atvyksta į garažą Nr. 16, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 13).

Aplinkybę, kad tiek M. L. , tiek E. S. kontaktavo su minėtame garaže buvusiais daiktais patvirtina kitos byloje esančios specialisto išvados. 2008 m. spalio 15 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3130)-IS1-7899 patvirtina, kad žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant respiratoriaus (mėg. Nr. 17), vienkartinių pirštinių Nr. 1-4, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 15, genotipas sutampa su M. L. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų M. L. lokusų genotipą, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000002 %. Ant sulčių pakuotės (mėg. Nr. 19) sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens. Šio asmens genotipas sutampa su E. S. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų E. S. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000001 %. Žmogaus kraujas, rastas ant darbinių kelnių (mėg. Nr. 3) ir žmogaus biologiniai pėdsakai, rasti ant lagamino rankenos (mėg. Nr. 2), juodų džinsinių kelnių (mėg. Nr. 5, Nr. 6) ir dešinės geltonos pirštinės (mėg. Nr. 45), nepriklauso M. L. ir E. S. . Kraujas ir biologiniai pėdsakai priklauso trims skirtingiems vyrams. Ant pateiktų tirti džinsinių kelnių „Cross“, dviejų švarkų, kepurės, butelio, trijų rulonų be lipnios juostos, trijų rulonų su lipnia juosta, vienkartinių pirštinių, laboratorijoje pažymėtų Nr. 5, Nr. 8, Nr. 10-14, Nr. 16-19, kairės geltonos pirštinės, paimtų 2007 m. liepos 14 d. kratos metu iš garažo Nr. 16, (duomenys neskelbtini), Kaune, nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Todėl negalima atlikti lyginamojo tyrimo (t. 6, b. l. 108 – 110).

Kolegija pastebi, kad aplinkybės, jog buvo minėtame garaže, neneigė ir patys nuteistieji E. S. bei M. L. . Maža to, šių nuteistųjų parodymai, o taip pat nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina aukščiau minėtus, byloje surinktus objektyvius įrodymus bei leidžia pagrįstai atmesti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, tariamai paneigiančius jų kaltę disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Kartu kolegija atmeta nuteistojo E. S. bei jo gynėjo apeliacinių skundų argumentą, kad tiek M. L. , tiek E. S. parodymai netiksliai užfiksuoti nuosprendyje. Iš teismo posėdžio protokolo ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šių asmenų parodymų esmė sutampa, nuosprendyje nenurodant neesminių aplinkybių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad parodymai užfiksuoti netiksliai.

Nuteistasis M. L. parodė, jog su D. A. buvo draugai. Kartą jis paprašė nuvežti jo „tašę“ kažkokiems draugams, po to prašė vežti narkotikus į užsienį. Prašė supakuoti paketus garaže. Nusivežė jį į garažą, bet nebuvo ten svarstyklių ir formelių, todėl jis ir E. S. išsigando ir nusprendė nieko nedaryti. Grįžęs D. A. atvežė limonado ir vėl išvyko formų atvežti, bet neatvyko. Kaltę pripažįsta tik tiek, jog sutiko vežti, pakuoti narkotikus, juos vartojo, bet nieko nevežė ir nepakavo, tik su D. A. važiavo į garažą, o ten jau viskas buvo. D. A. jam paaiškino, kaip reikės pakuoti, kad pirštinės reikalingos. Matė narkotikus ir juos laikė rankose. Garaže prabuvo apie valandą. E. S. pamatęs tiek narkotikų šaukė, kad nieko nedarys. Garaže D. A. liepė užsidėti pirštines ir respiratorių. Pirštines buvo užsimovęs net kelis kartus, bet niežėjo rankas, todėl kelis kartus jas nusimovė. Kadangi liepė užsidėti ne po vieną pirštinę, o po kelias, todėl ant jų liko tiek daug jo pirštų atspaudų. Narkotikus turėjo supakuoti į maišelius ir paketus. Nežino nei ten buvusių narkotikų kiekio, nei jų vertės. Garaže rūkė E. S. pasiūlytą žolę. Lagaminas gal buvo D. A. , nes jį pastarasis tuščią atnešė į garažą. Kelionei autobusu į Vokietiją bilietus pirko pats, manė vežti narkotikus, o E. S. bilieto nepirko, bet kvietė kartu važiuoti, tik neaiškino, kokiu tikslu. Jokių narkotikų D. A. jiems matant garaže nepakavo (t. 6, b. l. 142 – 143).

Nuteistasis E. S. parodė, kad su D. A. jis nuvyko į garažą, kur šis jam pasiūlė parūkyti žolės. Tai darė pirmą kartą. D. A. pradėjo aiškinti dėl narkotikų vežimo. Garaže jis prie nieko nesilietė. Į garažą atvyko kartu su M. L. , palaikydamas pastarajam kompaniją, o juos atvežė D. A. , kuris atsivežė ir lagaminą. Garaže prabuvo net kelias valandas, nes buvo bloga nuo rūkymo. Nenorėdamas į tai veltis, jis atsisakė padėti D. A. . Kadangi po žolės rūkymo jį labai troškino, jis gėrė gaiviuosius gėrimus. Jokių paketų su M. L. jis nedarė. D. A. jam nieko konkrečiai neaiškino, prieš tai narkotikų vartojęs nebuvo, pabandė tik iš smalsumo. Garažas buvo nerakintas. Kartu su M. L. jie turėjo autobuso bilietus į Vokietiją (t. 6, b. l. 143 – 144).

Įvertinus tai, kad vadovaujantis L. R. sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (redakcija galiojusi nuo 2006-07-15 iki 2007-12-07) patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, aukščiau nurodyti rasto metamfetamino kiekiai ženkliai viršija minimalią ribą, nuo kurios laikoma, kad šios medžiagos yra labai didelis kiekis, M. L. ir E. S. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Kartu kolegija įvertinusi aukščiau aptartus bei kitus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo šioje dalyje nuteistųjų padaryta nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 238 straipsnio 1 dalį (nepranešimas apie nusikaltimą), ką nepagrįstai apeliaciniuose skunduose teigia nuteistasis E. S. , jo gynėjas bei nuteistojo M. L. gynėjas.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį, todėl BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinė byla 2K-P-218/2009).

Nuteistasis D. J. iš esmės nuosekliai parodė, kad 2007 m. pavasarį įrengė sandėliuką detalėms. Po kurio laiko D. A. prašė užleisti sandėliuką, nes su E. D. jie sugalvojo verslą ir norėjo pasidėti įrankius. Lapkritį sutikto E. D. ir prašė atlaisvinti sandėliuką. Pastarasis jam nurodė, kad turi pasiimti ten esančius daiktus, nurodė, kur paliktas raktas ir paprašė jo tuos daiktus paimti. Sakė jam, kad bus dėžutės apvyniotos plėvele ir padėtos po spintele. Prašė paimti tik tuos paketus, o su viskuo kitu leido pasielgti savo nuožiūra. Susitarė susitikti prie Jiezno sankryžos, Prienų rajone. Kadangi sandėliuke buvo labai dulkina, todėl jis dirbo su pirštinėmis, kurias taip pat rado sandėliuke. Jis rado paketus, kuriuos buvo perspėtas nesudaužyti, o juos sudėti atsargiai į krepšį. Krepšį jis įdėjo į automobilį, vėliau perdėjo į bagažinę. Pagal nurodymą, privažiavęs sankryžą E. D. mašinos nematė, todėl jam paskambino. Pastarasis nurodė, kad vėluos ir paprašė palikti krepšį pirmam pasukime, pirmuose krūmuose po dešine. Jis taip ir padarė. Vėliau jis buvo sustabdytas policijos, automobilis apžiūrėtas. O po kiek tai laiko, gal po dviejų savaičių iš televizijos laidos sužino, kad krepšyje, kurį jis vežė, buvo narkotikai. Už vežimą jam niekas nieko nežadėjo. Išsigandęs jis nuėjo sutvarkyti sandėliuko, kur rado pora krepšių, kai ką pernešė į kitą sandėliuką, o kai ką išmetė. Pernešė metalinį daiktą į apleistą sandėliuką ir raktus išmetė. Jis buvo sutikęs tardymo izoliatoriuje D. A. , kuris jam liepė tylėti, niekam nieko nepasakoti. D. S. ir L. G. viską matė, kai visi vaikštinėjo į sandėliuką. Policininkams jis pasisakė, kad vežė, bet nežinojo, jog tai narkotikai. Iš visų daiktų sandėliuke jo buvo tik spintelė. Dar sandėliuke buvo krepšiai, tašės, dideli bakai, kuriuos jis išmetė. Kas krepšyje buvo jis nežino, nes E. D. jam nesakė, bet po policijos sustabdymo pamanė, kad gal ten buvo sprogmenys, nes D. A. kažkada juos gamino. Be to, dar pamanė, kad ten galėjo būti taurieji metalai, nes paketas buvo sunkus ir kietas. Pats jis narkotikų nenaudoja. Pėdsakai ant krepšio atsirado, nes dėjo jį į bagažinę. Anksčiau apie E. D. nieko nesakė, nes jam grasino D. A. . Apie jokį užmokestį už sandėliuko nuomą jie nesitarė (t. 6, b. l. 144 – 147, t. 7, b. l. 22 – 24). Iš esmės analogiškus parodymus D. J. davė ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Tokių nuteistojo parodymų bei jo iškeltos versijos nepaneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Be to, prokurorė nurodo, kad tiek 2007 m. lapkričio 8 d., tiek dar po dviejų savaičių, tiek vėliau ir iki 2008 m. balandžio 14 d., D. A. buvo suimtas, todėl negalėjo liepti tylėti ar daryti kokį nors kitą poveikį laisvėje esančiam nesulaikytam, nesuimtam D. J. . Tačiau toks prokurorės apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad D. A. buvo sutikęs po sulaikymo – tardymo izoliatoriuje ir būtent tada pastarasis jam liepė tylėti ir niekam nieko nepasakoti (t. 6, b. l. 145 – 146, t. 7, b. l. 23). Taigi prokurorė nepagrįstai tvirtina, kad D. A. negalėjo daryti poveikį laisvėje esančiam D. J. , nes pastarasis taip pat buvo suimtas ir jie išties turėjo galimybę susitikti tardymo izoliatoriuje.