Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-491-133-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-10-15
Bylos Nr.
1A-491-133-2010
Teisminio proceso Nr.
20-1-00859-03
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romualdas Lincevičius (pirm.), Regina Majauskienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Loreta Guižauskienė

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-491-133/2010

Teisėjas Gerutis Varanavičius (Proceso Nr.20-1-00859-03)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. ir nuteistas :

pagal BK 182 str. 1 d. (už 2001-07-23 apgaule įgytą 12 094,46 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą) 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 182 str. 1 d. (už 2001-07-26 apgaule įgytą 17 652,75 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą) 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 182 str. 3 d. (už 2001-10-11 padarytą baudžiamąjį nusižengimą – UAB (duomenys neskelbtini) 170 Lt vertės turto įgijimą apgaule) 10 (dešimčiai) parų arešto;

pagal BK 182 str. 1 d. (už 2001-10-22 apgaule įgytą 6903,60 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą) 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 182 str. 2 d. (už apgaule įgytą 41 170 Lt didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą) 1 (vieneriems ) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 182 str. 2 d. (už apgaule įgytą 84 000 Lt didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą) 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir A. K. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu ši paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009-01-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta 53 MGL bauda, laisvės atėmimo bausmes iš dalies sudedant ir paskirta A. K. galutinė bausmė 2 (dveji) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo su 53 MGL bauda.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, o bausmės dalis - 53 MGL bauda – laikoma atlikta (bauda sumokėta 2010-03-10).

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuota visa Vilniaus apygardos teismo 2001-01-23 nuosprendžiu paskirtos ir jau atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis.

UAB (duomenys neskelbtini) 175 382 Lt civilinis ieškinys atmestas kaip visiškai atlygintas.

UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas patikslintas civilinis ieškinys visiškai patenkintas ir priteista iš A. K. UAB (duomenys neskelbtini) 32 820,81 Lt (trisdešimt du tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt litų 81 centas) nusikaltimais ir baudžiamuoju nusižengimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., t.y. už tai, kad pagal įgaliojimą Nr. 1/2001-02-01 veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, turėdamas tikslą apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimą turtą, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams melagingai nurodydamas, kad P. P. yra UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo paimti statybines medžiagas, pagal 2001-07-03 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01/0709, A. K. nurodymu, 2001-07-23 P. P. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LBF Nr. 1024777 iš UAB (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), paėmus prekes: 1 duris, 7 fiksatorius, 7 durų rankenas, 7 spynas bendros 527,80 Lt vertės, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LBF Nr. 4299956 P. P. iš UAB (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), paėmus prekes: smūginį grąžtą, apvalų kaltą, plokščią kaltą, tankinimo mašiną, elektrinį perforatorių bendros 11 566,66 Lt vertės ir šias prekes pristačius į UAB (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. K., sakydamas, kad P. P. UAB (duomenys neskelbtini) nedirba ir prekių UAB (duomenys neskelbtini) vardu neėmė, pardavėjui - UAB (duomenys neskelbtini) pinigų nesumokėjo, taip šiai bendrovei padarydamas 12 094,46 Lt turtinę žalą.

Be to, A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., t.y. už tai, kad pagal įgaliojimą Nr.1/2001-02-01 veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pagal 2001-07-03 pirkimo pardavimo sutartį Nr.01/0709, 2001-07-26 UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš UAB (duomenys neskelbtini) adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą faktūrą serija GCB Nr. 4670165 paėmęs prekes : 150 m. vamzdžio bendros 840Lt vertės ir pagal PVM. sąskaitą faktūrą serija LBE Nr. 8258529 paėmęs negesintų kalkių 50 kg., vienkartinio naudojimo padėklą bendros 290 Lt vertės ir iš UAB „Senukų prekybos centras" adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LBF Nr.1747281 paėmęs prekes: 100 m apdailos juostos APD L6, 20 m apdailos juostos APD M12, 60 m apdailos juostos APD S5, 50 vienetų po 25 kg. plytelių klijų, 5 klozetus, 2 vienkartinio naudojimo padėklus, šviestuvą ir paneles, t.y. paėmęs bendros 16 522,75 Lt vertės prekių, jų UAB (duomenys neskelbtini) nepristatė, pardavėjui - UAB (duomenys neskelbtini) pinigų nesumokėjo, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 17 652,75 Lt turtinę žalą.

Be to, A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., t.y. už tai, kad pagal įgaliojimą Nr. 1/2001-02-01 veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, turėdamas tikslą apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimą turtą, melagingai nurodęs UAB (duomenys neskelbtini), kad K. P. yra UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo paimti statybines medžiagas, pagal 2001-07-03 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01/0709, A. K. nurodymu, K. P. UAB (duomenys neskelbtini) vardu, 2001-10-11 iš UAB (duomenys neskelbtini) adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LBF Nr. 7183934 paėmus prekes: 2 radiatorius bendros 170 Lt vertės ir pristačius juos UAB (duomenys neskelbtini), pardavėjui - UAB (duomenys neskelbtini) pinigų nesumokėjo sakydamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekių negavo, tokiu būdu kaltinamasis UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 170 Lt turtinę žalą.

Be to, A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., t.y. už tai, kad pagal įgaliojimą Nr. 1/ 2001-02-01 veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pagal 2001-07-03 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01/0709, 2001-10-22, UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš UAB (duomenys neskelbtini) adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LBF Nr. 6219084 paėmęs prekes: 17 vienetų apyrakčių, bide, duris saunai, 4 fiksatorius, 6 klozetus, 3 maišytuvus bide, 6 maišytuvus praustuvėms,6 vonios maišytuvus, 4 dušo padėklus, 2 vienkartinio naudojimo padėklus, 6 praustuvus, 6 praustuvų puskojus, t.y. paėmęs bendros 6903,60 Lt Lt vertės prekių, jų UAB (duomenys neskelbtini) nepristatė, pardavėjui - UAB (duomenys neskelbtini) pinigų nesumokėjo, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 6903,60 Lt turtinę žalą.

Be to, A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., t.y. už tai, kad pagal įgaliojimą Nr. 1/ 2001-02-01 veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, turėdamas tikslą apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 3375851, reg. H.O. Kaunas, (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą, UAB (duomenys neskelbtini) vardu 2001-10-05 su UAB (duomenys neskelbtini) sudaręs statybinių medžiagų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 11/10/01 ir 2001-10-11 su UAB (duomenys neskelbtini) sudaręs statybinių medžiagų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 11/10/01, kurių pagrindu 2001-10-16 raštu paprašė UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti už UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) 41 170 Lt, o UAB (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini) 2001-10-16 mokėjimo pavedimu Nr. 01-455 pervedus UAB (duomenys neskelbtini) 7350 Lt, taip pat 2001-10-17 už UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu Nr. 01-456 pervedus UAB (duomenys neskelbtini) 10 820 Lt ir 2001-10-19 už UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu Nr. 01-456 pervedus UAB (duomenys neskelbtini) 23 000 Lt, įgytų statybinių medžiagų už jas mokėjusiai UAB (duomenys neskelbtini) nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu kaltinamasis apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) 41 170 Lt didelės vertės turtą, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 41 170 Lt turtinę žalą,

Be to, A. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., t.y. už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 2257537) direktoriumi ir pagal įgaliojimą Nr. 1/ 2001-02-01 veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2001-10-03 iškelta bankroto byla, iš anksto žinodamas, kad vaistai bus perkami UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pasiūlęs UAB (duomenys neskelbtini) vaistų pirkimo pardavimo sandorį, melagingai nurodė, kad vaistus pirks UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir juos pardavęs, padengs UAB (duomenys neskelbtini) jo padarytus įsiskolinimus, 2001-10-16 pasirašė tarpusavio pirkimo pardavimo sutarties Nr. 11/10/01 priedą Nr.01, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už UAB (duomenys neskelbtini) vaistų pirkimui padaryti tarptautinį pavedimą sumoje 84 000 Lt, o 2001-10-17 UAB (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini) padarius tarptautinį 21000 JAV dolerių, atitinkamai 84 000 Lt pavedimą į Rusiją pagal kontraktą Nr. 303/KUR/EXP/2001, taip pat 2001-11-12 A. K. nurodymu padarius pavedimo patikslinimą į Rusiją, nurodant kontrakto Nr. 315/KUR/EXP/2001 ir tai, kad apmokėjimas atliktas už UAB (duomenys neskelbtini) ir 2001-11-19 įgytam kroviniui atvykus UAB (duomenys neskelbtini) vardu, A. K. jį perdavė ofšorinei kompanijai „LLC", 2001-11-19 pagal sutartį vaistus perdavė R. K. individualiai įmonei, po to, šiuos, už UAB (duomenys neskelbtini) pinigus įgytus vaistus, be UAB (duomenys neskelbtini) sutikimo, kaltinamasis pardavė, su UAB (duomenys neskelbtini) neatsikaitė ir tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 84 000 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-21 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, jei jo veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nuosprendį prašė pakeisti, veikas iš BK 182 str. 1, 2, 3 dalių perkvalifikuoti 186 str. 1, 2 d. ir paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nuteistojo nuomone, civiliniai santykiai nepagrįstai kriminalizuoti. Nuteistasis pripažįsta, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra skolinga UAB (duomenys neskelbtini), o įsiskolinimas susidarė dėl įmonės sunkios finansinės būklės, o ne dėl tariamo sukčiavimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2001-07-03 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis Nr. 01/0709, kurios pagrindu bendrovei buvo tiekiamos statybinės medžiagos. Byloje esantis įgaliojimas Nr. 1/02 012001 patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė įgaliojo A. K. atstovauti UAB (duomenys neskelbtini) interesus pasirašant sutartis. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) prieš sudarant sutarti, buvo pateiktas Šiauliuose statomos klinikos projektas, kuris nesukėlė kokių nors abejonių. Todėl teismo išvados, jog buvo nerealiai sureikšmintos galimybės ir verslo perspektyvos ir bendrovė pristatyta kaip nepaprastai perspektyvi partnerė, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Buvo pateikti dokumentai, iš kurių aiškiai matėsi, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai vykdė veiklą. Liudytojas P. P. patvirtino, kad objektas Šiauliuose buvo statomas, ten buvo vežamos prekės iš UAB (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat neįvertino, kad didesnė dalis UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų sąskaitų buvo apmokėta, o neapmokėta liko tik labai nedidelė, vertinant visų įsigytų prekių vertę, suma. Civilinio ieškovo atstovė R. K. teismui teigė, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų maždaug 45 sąskaitų neapmokėtos liko tik 7. Ji detaliai paaiškino bendrovės atsiskaitymo su UAB (duomenys neskelbtini) mechanizmą. Liudytojas L. M. patvirtino teismui, kad buvo aptariami įsiskolinimo padengimo, nutrūkusio atsiskaitymo priežastys ir nebuvo išsisukinėjama. Liudytojas A. Š. taip pat tvirtino, kad A. K. žadėjo atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dėl laikinų finansinių problemų to padaryti negalėjo, be to, buvo grąžinta prekių maždaug už 7000 Lt. Byloje yra duomenys, kad 2001-12-14 buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo aktas, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo padengti UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimus. Nuteistojo nuomone, tik nustačius, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo moki ir pajėgi padengti įsiskolinimus, tačiau tyčia neatsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini), galima būtų kalbėti apie sukčiavimą ar turtinės žalos padarymą apgaule. UAB (duomenys neskelbtini) finansinė būklė inkriminuotu laikotarpiu netirta, todėl teismo nuomonė, kad A. K. įvykdė sukčiavimą, niekuo nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismo išvados, kad Vytautas ir K. P. turėjo A. K. išduotą įgaliojimą, suteikiantį teisę imti iš UAB (duomenys neskelbtini) prekes, nepatvirtina byloje esantys duomenys. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino matęs minėtą įgaliojimą. Byloje tokio įgaliojimo ar bent jo kopijos nėra. Tuo tarpu vienkartinis įgaliojimas, išduotas P.A. P. buvo ir tai neginčijama. Teismas nepagrįstai vadovavosi atliekančio bausmę už sukčiavimą K. P. parodymais tariamai jam buvo žadamas darbas UAB (duomenys neskelbtini) konsultantu, jis buvo įgaliotas atstovauti bendrovę ir galiausiai apgautas. Jo parodymai nepatvirtinti objektyviais duomenimis. Liudytoja R. K. teismui sakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, be įgaliojimo K. P. perdavę prekes, galimai padarė klaidą. Nuteistojo teigimu, teismas, aprašydamas nuteistajam inkriminuotas veikas, iškraipė jo parodymus dirbtinai derindamas juos prie pareikšto kaltinimo ir išvadas grindė prielaidomis ir niekuo nepagrįstais teiginiais.

Pirmame inkriminuotos veikos epizode teismas netiksliai nurodė A. K. parodymus, jog buvo pasakyta, kad P. P. UAB (duomenys neskelbtini) nedirba ir prekių UAB (duomenys neskelbtini) vardu neėmė. Priešingai, buvo nurodyta, kad P. P. buvo išduotas ir faksu išsiųstas UAB (duomenys neskelbtini) vienkartinis įgaliojimas, suteikiantis teisę jam UAB (duomenys neskelbtini) vardu paimti prekes.

Antrame inkriminuotos veikos epizode klaidingai nurodyta, kad paimtos prekės iš UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pristatytos į UAB (duomenys neskelbtini), o įgytos savo naudai. Toks faktas, kad nuosprendyje minimos prekės buvo nugabentos į A. K. gyvenamąją ar kitą vietą, arba realizuotos, nenustatytas.

Trečiame epizode teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad melagingai nurodė UAB „Senukų prekybos centras“, kad K. P. yra UAB „Migdė“ įgaliotas asmuo, joks įgaliojimas veikti įmonės vardu jam nebuvo išduotas.

Epizode, kuriame teismas pripažino A. K. sukčiavus UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, teismo išvados nepagrįstos, neatitinka nei A. K., nei V. M. parodymų, kurių teismas neanalizavo, nevertino ir apie juos nuosprendyje nepasisakė.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas V. M. teisme paaiškino, kad pasiūlymą pirkti prekes, kurios buvo gaunamos iš UAB (duomenys neskelbtini) jis priėmė. UAB (duomenys neskelbtini) kartais mokėdavo tiesiai UAB (duomenys neskelbtini), o kartais UAB (duomenys neskelbtini).

Prijungęs prie nagrinėtos bylos, tačiau neįvertinęs naujai pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, nesiremdamas V. M. parodymais, duotais teisme, neaptaręs pateiktų dokumentų apie tai, kad Londone uždirbtus pinigus A. K. siuntė advokatų kontorai "Meidus ir Juzukonis", kuri buvo įpareigota atsiskaityti su kreditoriais, teismas bylą ištyrė neobjektyviai, nevisapusiškai, o darydamas sprendimus netinkamai vertino A. K. veiksmus ir buvo šališkas,

Nuteistasis nurodė, jog BK 186 str. taip pat numato atsakomybę už turtinės žalos padarymą apgaule. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant ar asmens veiksmuose yra nusikaltimo sudėties požymiai, yra itin svarbus baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimas. Apelianto teigimu, tarp U AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), bei tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių buvimo neneigia nei nukentėjusieji, nei jis – nuteistasis ir nuteistojo veiksmai neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir taikyti nuteistojo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis savo skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, todėl padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Šioje byloje įrodymai nebuvo kruopščiai analizuojami ir lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Todėl sprendimas byloje paremtas spėjimais bei prielaidomis ir, tokiu būdu, pažeisti BPK 305 str. 3 d. 3, 4 punktų reikalavimai. Be to, teismas neatliko išsamios įrodymų analizės, atskleidžiant nusikaltimo sudėties subjektyviosios ir objektyviosios pusės turinį bei nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.6 p. įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam.

BPK 44 str. 5 d. numato kaltinamojo teisę į teisingą, nepriklausomą ir nešališką teismą. Ši įstatymo nuostata pirmosios instancijos teisme buvo pažeista, nes teismas nemotyvuotai netenkino prašymo išreikalauti duomenis iš antstolių V. ir D. M. kontoros, Vilniuje, apie tai, koks likimas vaistų, išimtų 2003 m. pabaigoje - 2004 m. pradžioje iš A. K. priklausiusios vaistinės, buvusios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitose UAB „Medicinos bankas" ir „SEB bankas" areštuotų piniginių lėšų (apie 30000 Lt). Teismui buvo pateikti įrodymai, kad A. K. pats tokių duomenų pateikti negali. Šie duomenys patvirtintų UAB (duomenys neskelbtini)‚ sunkią finansinę padėtį. Teisėjas, nuteistojo nuomone, turėjo išankstinę nuostatą, jog A. K. kaltas.

Šalies argumentai

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 str. nuostatas. Kadangi A. K. nuteistas už vieną baudžiamąjį nusižengimą, 3 nesunkius ir 2 sunkius nusikaltimus, bausmė turėjo būti bendrinama apėmimo būdu, nes padarytos veikos skiriasi pagal pavojingumą, priskiriamos skirtingų nusikalstamų veikų kategorijoms.

Kauno apygardos teisme buvo gauti UAB (duomenys neskelbtini) vykdomojo direktoriaus atsikirtimai į apeliacinį skundą, kuriuose buvo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)2001-07-03 sudarė sutartį Nr. 01/0709 dėl prekių pirkimo ir pardavimo su atidėtu 45 kalendorinių dienų mokėjimo terminu, kurią pagal įgaliojimą pasirašė A. K., tačiau nuteistojo A. K. veiksmai tiek iki šios sutarties pasirašymo, tiek ir jos vykdymo eigoje bei jų sukeltos pasekmės išeina už civilinių teisinių santykių ribų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, įvertinęs liudytojų L. M. ir A. Š. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei kitą byloje surinktą medžiagą, teisingai nurodė, kad A. K. pats inicijavo pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymą, sureikšmindamas savo galimybes ir savo verslo perspektyvas sudarė labai patikimo bei rimto verslininko įspūdį. Kaip nurodė liudytojas A. Š. 2009-09-21 teismo posėdyje, kaltinamasis A. K. prisistatė vaistinių savininku, teigė, kad per dvejus metus planuoja atidaryti Šiauliuose medicinos centrą ir pastatyti 41 vaistinę, rodė projektus, brėžinius, sąmatas. Kadangi nusiųsti į Vilnių ir Šiaulius UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkai iš tiesų rado A. K. nurodytas dvi vaistines, jo planais buvo patikėta ir sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta jam itin palankiomis sąlygomis. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau ir tai patvirtina byloje surinkta medžiaga, statybos darbai buvo atliekami tik objekte Šiauliuose, joks kitas objektas iš žadėtų 41 net nebuvo pradėtas statyti ar rengti. Didžiąją dalį iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigytų prekių UAB (duomenys neskelbtini) paprasčiausiai brangiau perparduodavo V. M. įmonei (duomenys neskelbtini), tačiau, nepaisant to, atsiskaitymai už gautas prekes nuolat vėluodavo. UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimui išaugus iki 45 865,72 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) prekių pardavimą nutraukė. Taigi A. K. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams melagingus duomenis, siekdamas juos suklaidinti dėl verslo perspektyvų, finansinio patikimumo ir, tokiu būdu, gauti kuo didesnės naudos bei užvaldyti svetimą turtą.

A. K. tikslą išvengti atsiskaitymų rodo ir jo pasiūlymas sudaryti trišalį susitarimą tarp UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas bei pastarosios įmonės vadovas, A. K. labai gerai žinojo, kad nei viena įmonė finansiškai nėra pajėgi atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau vis tiek 2001-12-14 pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, laiko eigoje prigalvodavo įvairiausių pasiteisinimų, prašė palaukti ir nuolat žadėjo skolą sumokėti, kol 2002-03-28 raštu, kurį pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) buvo informuotas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pripažįsta tik 9 044,91 Lt skolą. Pagal pateiktą prekių pirkimo ir apmokėjimo už jas suvestinę, pasirašytą UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės R. B. buvo nustatyta pagal kurias PVM sąskaitas faktūras UAB (duomenys neskelbtini) ir jos akcininkas A. K. nepripažįsta ne tik prekių, bet ir PVM sąskaitų faktūrų gavimo fakto. Pažymėtina, kad A. K. nepripažino prekių gavimo fakto net pagal tas PVM sąskaitas faktūras, kurias pasirašė pats. Tai dar kartą įrodo, kad nuteistasis tyčia, neteisėtai siekė užvaldyti svetimą turtą ir jį užvaldė.

Nuteistasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad įgaliojimai nei P.A. P., nei K. P. nebuvo išduoti, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu A. K. pakeitė parodymus dėl P.A. P. išduoto įgaliojimo, teigdamas, kad šiam asmeniui įgaliojimas pirkti prekes UAB (duomenys neskelbtini) buvo išduotas. Kad toks įgaliojimas buvo išduotas šiam asmeniui, patvirtino liudytojas L. M. ir pats A. P. P.. Liudytojas A. Š. parodė, kad prieš sutarties Nr. 01/0709 pasirašymą į susitikimą su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais A. K. atvyko su K. P., P.A. P. ir dar vienu nenustatytu asmeniu. Šiuos asmenis A. K. pristatė kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovus. Be to, pats A. K. nurodė K. P. kaip atsakingą už atsiskaitymus asmenį. Jis dažniausiai ir padengdavo įsiskolinimus už prekes, sumokėdamas grynuosius pinigus UAB (duomenys neskelbtini) kasoje. Iš byloje surinktų įrodymų – liudytojų A. Š., K. P., V. P., P. A. P. parodymų matyti, kad visi pirkimai ir prekių pristatymai buvo derinami būtent su A. K.. Tiek P.A. P., tiek K. P. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas už prekes PVM sąskaitas faktūras pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, tačiau kodėl jos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, jie nežino. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad tiek K. P., tiek P. A. P., UAB (duomenys neskelbtini) pristatyti kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, šioje bendrovėje nebuvo įdarbinti. Taigi byloje įrodyta, kad visi prekių pirkimai buvo suderinti su kaltinamuoju A. K., prekes ir PVM sąskaitas faktūras UAB (duomenys neskelbtini) gavo ir už prekes turėjo apmokėti, tačiau pinigai nebuvo sumokėti. Byloje įrodyta, kad prekės paimtos UAB (duomenys neskelbtini) vardu, jas gavo įgaliotieji asmenys, tačiau už jas neatsiskaityta. Ar tos prekės sumontuotos nuteistojo namuose ar kur kitur, ar perparduotos kitiems asmenims, veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės.

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų darytina išvada, kad nuteistojo A. K. veiksmai nebūdingi civiliniams teisiniams santykiams, jo atliktos veikos atitinka nusikalstamos veikos - sukčiavimo - kvalifikaciją. Kadangi dėl A. K. sukčiavimo UAB (duomenys neskelbtini) patyrė žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino 32 820,81 Lt civilinį ieškinį, teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. K. nusikalstamą veiką, paskyrė bausmes, tačiau jas netinkamai subendrino. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K., nors ir ginčija kaltės klausimą dėl nusikaltimų padarymo, apeliaciniu skundu prašė išteisinti arba nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 186 str. 1, 2 d. todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, nuteistojo A. K. kaltės neigimas argumentuojamas tariamai susiklosčiusiais tik civiliniais santykiais bei sunkia finansine UAB (duomenys neskelbtini) būkle.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo kaltė įrodyta byloje surinktais neginčijamais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir jais abejoti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo ir tai įvertinus, vertina, kad A. K. kaltės neigimas yra jo siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį įvertinęs liudytojų L. M., A. Š., V. P., K. P., J. R.-J., P.A. P. ir kitų proceso dalyvių parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bei kitą byloje surinktą medžiagą, ir pagrįstai konstatavo, kad A. K. pats inicijavo pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymą, ypatingai sureikšmindamas savo galimybes ir savo verslo perspektyvas, bei taip sudaręs labai patikimo bei rimto verslininko įspūdį. Liudytojo A. Š. parodymais pagrįstai nustatyta, kad kaltinamasis A. K. prisistatė vaistinių savininku, teigė, kad per dvejus metus planuoja atidaryti Šiauliuose medicinos centrą ir pastatyti 41 vaistinę, rodė projektus, brėžinius, sąmatas, tai imponavo ir nusiųsti į Vilnių ir Šiaulius UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkai iš tiesų rado A. K. nurodytas dvi vaistines, tad A. K. ketinimais bei planais buvo patikėta. Sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta jai itin palankiomis sąlygomis: prekės tiek iš sandėlių, tiek iš parduotuvių jam buvo tiekiamos urmo kainomis, kurios buvo daug mažesnės nei mažmeninės kainos; buvo suteiktas 10 000 Lt dydžio kredito limitas, kuris vėliau buvo padidintas; nustatytas 45 kalendorinių dienų apmokėjimo už prekes atidėjimo terminas. Tačiau vėliau paaiškėjo, ką ir pagrįstai patvirtina byloje surinkta medžiaga, statybos darbai buvo atliekami tik objekte Šiauliuose, joks kitas objektas iš žadėtų 41 net nebuvo pradėtas statyti ar rengti. Didžiąją dalį iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigytų prekių UAB (duomenys neskelbtini) paprasčiausiai brangiau perparduodavo V. M. įmonei (duomenys neskelbtini), tačiau atsiskaitymai už gautas prekes nuolat vėluodavo. UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimui išaugus iki 45 865,72 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) prekių pardavimą nutraukė.

Iš šių aplinkybių neginčijamai nustatyta, kad A. K. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams melagingus duomenis, siekdamas juos suklaidinti dėl verslo perspektyvų, finansinio patikimumo ir, tokiu būdu, gauti kuo didesnės naudos bei užvaldyti svetimą turtą. Siekimu išvengti atsiskaitymų vertintina ir tai, kad A. K. pasiūlė sudaryti trišalį susitarimą tarp UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kuomet pats būdamas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas bei pastarosios įmonės vadovas, labai gerai žinodamas, kad nei viena įmonė finansiškai nėra pajėgi atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini), vis tiek 2001-12-14 pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurio neįgyvendino. 2002-03-28 raštu, kurį pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) buvo informuotas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pripažino tik 9 044,91 Lt skolą, o pagal pateiktą prekių pirkimo ir apmokėjimo už jas suvestinę, pasirašytą UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės buvo nustatyta, pagal kurias PVM sąskaitas faktūras UAB (duomenys neskelbtini) ir jos akcininkas A. K. nepripažino ne tik prekių, bet ir PVM sąskaitų faktūrų gavimo fakto. Pažymėtina, kad A. K. nepripažino prekių gavimo fakto ir pagal tas PVM sąskaitas faktūras, kurias pasirašė pats. Šios visos aplinkybės neginčytinai patvirtina tai, kad A. K. tyčia, neteisėtai siekė užvaldyti svetimą turtą ir jį užvaldė.

Akivaizdu, kad tariamų gausių statybų planų pristatymas UAB (duomenys neskelbtini), kurie visiškai neatitiko realios situacijos, buvo apgaulė, siekiant suklaidinti ar apgauti turto savininką, kuris apgaulės įtakoje savanoriškai perleido turtą kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti.

Atmestinas, kaip nepagrįstas ir nuteistojo A. K. apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė jo parodymus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad įgaliojimai nei P. A. P., nei K. P. nebuvo išduoti, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu (2009-05-20 teismo posėdyje) A. K. parodymus dėl P. A. P. išduoto įgaliojimo pakeitė ir nurodė, kad šiam asmeniui įgaliojimas pirkti prekes UAB (duomenys neskelbtini) buvo išduotas. Tai patvirtino liudytojas L. M. ir pats A. P. P..

Liudytojo A. Š. parodymais pagrįstai nustatyta, kad prieš sutarties Nr. 01/0709 pasirašymą į susitikimą su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais A. K. atvyko su K. P., P. A. P. ir dar vienu nenustatytu asmeniu. A. K. nurodė K. P. kaip atsakingą už atsiskaitymus asmenį. Jis dažniausiai ir padengdavo įsiskolinimus už prekes, sumokėdamas grynuosius pinigus UAB (duomenys neskelbtini) kasoje.

Liudytojų A. Š., K. P., V. P., P. A. P. parodymais pagrįstai nustatyta, kad visi pirkimai ir prekių pristatymai buvo derinami būtent su A. K.. Tiek P.A. P., tiek K. P. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas už prekes PVM sąskaitas faktūras pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, tačiau kodėl jos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, jie nežino. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad tiek K. P., tiek P. A. P., UAB (duomenys neskelbtini) pristatyti kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, šioje bendrovėje nebuvo įdarbinti. Taigi byloje įrodyta, kad visi prekių pirkimai buvo suderinti su kaltinamuoju A. K., prekes ir PVM sąskaitas faktūras UAB (duomenys neskelbtini) gavo ir už prekes turėjo apmokėti, tačiau pinigai nebuvo sumokėti.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe, kaip ir šiuo atveju, ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problematišku pažeistos teisės atstatymą.

Tai, kad buvo iškilę bendrovei finansinių sunkumų, šios aplinkybė nurodymas baudžiamosios atsakomybės nepanaikina, o byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, patvirtina, kad nuteistojo A. K. veiksmai nebūdingi civiliniams teisiniams santykiams, padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos - sukčiavimo - kvalifikaciją.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad jei, kolegijos manymu, jo veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę, prašė jo veiką perkvalifikuoti į BK 186 str. 1, 2 d., tad, kaip matyti iš šio skundo reikalavimo, nuteistasis vis gi pats pripažįsta buvus apgaulę. Tačiau šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip neatitinkantis bylos faktinių aplinkybių, nes byloje pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. K. iš anksto pateikė apie planuojamą veiklą neatitinkančius tikrovės duomenis, teigdamas daugiau kaip 40 vaistinių, medicinos centro statybą ir pan., A. K. prisistatė vaistinių savininku, sudarė rimto verslininko įspūdį teigė, kad per dvejus metus planuoja atidaryti Šiauliuose medicinos centrą, rodė projektus, brėžinius, P.A. P., tiek K. P. pristatinėjo kaip UAB „Migdė“ darbuotojus, tačiau pastarieji niekuomet minėtoje bendrovėje nedirbo.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad dėl eilės aplinkybių - prašymo išreikalauti duomenis iš antstolių Vitalio ir D. M. kontoros, etikos normų pažeidimų ir kt., jo bylą nagrinėjo šališkas teismas.

Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Tai vienas iš fundamentalių teisinės valstybės principų. Šio principo pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiška vada panaikinti priimtą sprendimą.

Teisės teorijoje teismo nešališkumo principas nėra aiškiai suformuluotas. Kolegijos nuomone, šališku teismu visada turėtų būti pripažįstami atvejai, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalintis dalyvauti procese BPK 58 straipsnio numatytais pagrindais. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Įrodymai baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti pilnai ir visapusiškai. Kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimas yra tuomet, kai jis naudingas kuriai nors vienai iš proceso šalių ir teismas buvo tuo suinteresuotas.

Tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas padarė BPK reikalavimų pažeidimus, kurie nekelia abejonių dėl teismo objektyvumo arba bylos išnagrinėjimo išsamumo, negali būti pripažinti pagrindu apeliacine tvarka panaikinti nuosprendį BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (du sunkūs nusikaltimai, trys nesunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas), į tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, pirmos instancijos teismas pagrįstai paskyrė už kiekvieną inkriminuotą nusikalstamą veiką bausmes, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą jas bendrindamas. Teisėjų kolegijos nuomone, bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 5 d. 2 p. , kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, tačiau tik reali laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti A. K. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-21 nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo subendrinant bausmes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1p., 2 p.,

nusp rendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-21 nuosprendį bausmių subendrinimo dalyje pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria BK 63 str. 1 d. 4 d. pagrindu paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes paskirtas pagal BK 182 str. 1 d. (už 2001-07-23 apgaule įgytą 12 094,46 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą) 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 182 str. 1 d. (už 2001-07-26 apgaule įgytą 17 652,75 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą) 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir pagal BK 182 str. 1 d. (už 2001-10-22 apgaule įgytą 6903,60 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą) 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtąją 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su paskirta 10 (dešimties) parų arešto bausme pagal BK 182 str. 3 d. ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes paskirtas pagal BK 182 str. 2 d. (už apgaule įgytą 41 170 Lt didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą) 1 (vienerius ) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir pagal BK 182 str. 2 d. (už apgaule įgytą 84 000 Lt didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą) 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., apėmimo būdu subendrinus 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių (BK 182 str. 2 d.) laisvės atėmimo bausmę ir 9 (devynių) mėnesių (BK 182 str.1 d., 182 str. 3 d.) laisvės atėmimo bausmę, galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Romualdas LincevičiusTeisėjai: Arūnas PaštuolisRegina Majauskienė