- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- 2S-92-657/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- O. S.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. atstovaujamos advokato Daliaus Mecelicos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26795-775/2015, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos O. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja O. S. atstovaujama advokato Daliaus Mecelicos kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos E. K., mirusios (duomenys neskelbtini) d. ir tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) d. mirties priėmė palikimą, pradėjus faktiškai paveldėtą turtą valdyti (b.l. 4-6).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti (b.l. 9-10). Teismas nurodė, kad CPK 444 straipsnyje išvardyt faktai, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Pareiškime nurodyta, jog faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu, tačiau remiantis Nekilnojamojo turo registro duomenimis minėtas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį šiame registre neįregistruoti, todėl pareiškėja jų paveldėti negalės ir tokio fakto nustatymas nesukurs jai teisinių pasekmių. Dėl šių priežasčių teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė O. S. atstovaujama advokato Daliaus Mecelicos prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti (b.l. 12-14). Nurodo, kad teismas atsisakė priimti pareiškimą nepagrįstai. Teismas netinkamai vadovavosi kasacinės instancijos teismo praktika, kadangi skundžiamoje nutartyje nurodyta praktika negali būti taikoma paveldėjimo santykiams, kai asmuo siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo atveju turėtų būti vertinama, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Nagrinėjamu atveju yra svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl palikimo priėmimo ir atsirandančių pasekmių. Teismas netinkamai aiškino ir taikė paveldėjimo teisės institutą, kadangi nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai atsiras teisinės pasekmės. Pareiškėja įgytų teisę baigti įteisinti tėvo vardu gyvenamąjį namą ir pasirašyti žemės pirkimo-pardavimo sutartį pagal įmoką, kurią yra sumokėjusi pareiškėjos mirusi motina. Skundžiama nutartimi teismas apribojo pareiškėjai teisę, kaip paveldėtojai, disponuoti mirusio tėvo turėtomis teisėmis. Šiuo atveju teismas pilnai neįvertino pareiškimo turinio, iš kurio matyti, kad pareiškėja priėmė mirusios motinos palikimą, pradėdama valdyti įmoką už žemės sklypą, yra perėmusi mirusių tėvų kilnojamuosius daiktus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Šioje byloje spręstinas klausimas, susijęs su apeliantės (pareiškėjos) pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo išsprendimu.
Kauno apylinkės teismas ginčijama 2015 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs pareiškėjai teisinių pasekmių, nes remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį, nekilnojamojo turto registre yra neįregistruoti, todėl pareiškėja jų paveldėti negalės.
Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškimas yra susijęs su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, nagrinėjamu ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 p., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p.).
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Bylos dėl juridinę reikšmė turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjai prašomas nesukels teisinių pasekmių. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime (pareiškime) ieškovas (pareiškėjas) turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio (pareiškimo) pagrindą. Reikalavimai ieškiniui (pareiškimui) negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu (pareiškimu), kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas (pareiškėjas) nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo (pareiškėjo) reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 186 str., 226 str., 230 str. 1 d., 251 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004). Konkrečiu atveju pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, t.y. kad ji priėmė palikimą atsiradusį po tėvų mirties, sukeltų tiesiogines materialinio teisinio pobūdžio pasekmes pareiškėjai, t.y. sukurtų tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą, tame tarpe ir galimybė užbaigti žemės privatizavimo procesą, bei įteisinti statinius.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškime nurodytos aplinkybės, susijusios su faktiniu palikimo priėmimu, pateikti rašytiniai įrodymai. Aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) ir daiktinės teisės į jį, nekilnojamojo turto registre yra neįregistruoti, nesuteikia pagrindo išvadai, kad toks prašymas konkrečiu atveju dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nesukels teisinių pasekmių.
Pažymėtina, kad CPK 445 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kaip matyti iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir su pareiškimu pateiktų dokumentų, pareiškėja kitokia tvarka negali paveldėjimo teisės liudijimo, sutvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus.
LR Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į CPK 473 straipsnio 8 dalį, nes teismas šiose bylose yra aktyvus, taigi savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-23 nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi šiuo atveju pareiškimo priėmimo klausimas nėra priskiriamas apeliacinio teismo kompetencijai (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.