- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-02
- Bylos Nr.
- 2-210-744/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- G. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo A. L. ieškinio atsakovui G. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo G. K. 16804,38 litų turtinės žalos ir 10000,00 litų neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nors abi proceso šalys gyvena Šiaulių mieste, tačiau Lietuvos Respublikos CPK 30 str. 6 d. numato, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmens turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą, todėl ieškovo manymu, tikslinga ieškinį nagrinėti pagal žalos turtui padarymo vietą, nes bus greičiau ir ekonomiškiau bylą nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teisme.
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį teismas ex officio. Ieškinio priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Ieškinio priėmimo metu teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 str.), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos. Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį turi būti įgyvendinta nustatyta procesine tvarka, t. y. kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą privalo laikytis įstatymo numatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų, tarp jų kreiptis į teismą pagal teismingumo taisykles (CPK 137 str. 2 d.).
Bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė (CPK 29 str.) numato, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių - alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui teikiamos tam tikros lengvatos teisei į teisminę gynybą įgyvendinti; prie tokių bylų kategorijų įstatymas priskiria ir žalos atlyginimo bylas.
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje reiškia du reikalavimus – dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo. Įstatymas numato, kad ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, bei ieškinys dėl žalos, padarytos asmens turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą (CPK 30 str. 5 d., 6 d.). Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti atvejai neapima neturtinės žalos, nesusijusios su žala, padaryta sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, atlyginimo, todėl akivaizdu, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, negali būti nagrinėjamas pagal ieškovo pasirinkimą, o turi būti nagrinėjamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Dėl to ieškinys yra teismingas Šiaulių miesto apylinkės teismui, o ne Pakruojo rajono apylinkės teismui. Ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas savo iniciatyva bylos teismingumo pakeisti negali, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo A. L. ieškinį atsakovui G. K. atsisakytina priimti, kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.
Ieškovui išaiškintina jo teisė su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d., 4 d., 5 d., teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovo A. L. ieškinį atsakovui G. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.
Išaiškinti ieškovui jo teisę su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Nutarties nuorašą išsiųsti ieškovės atstovei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.