Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-10-23 · Civilinė byla Nr. e2-12964-639/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
e2-12964-639/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08933-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Dominus Projektai“
Civilinė byla Nr. e2-12964-639/2018Proceso Nr. 2-06-3-08933-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.6.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

rašytinio proceso tvarka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Puritus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dominus Projektai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp ieškovo UAB „Puritus“ ir UAB „Dominus projektai“ atliktą 2017 m. birželio 30 d. užskaitą dėl 845,01 Eur sumos, negaliojančia. Taikyti restituciją dėl 845,01 Eur ir priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2018 m. spalio 8 d. (CPK 123 str. 4 d.). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1314-826/2017 (pakeistas bylos Nr. eB2-583-826/2018) BUAB „Puritus“ iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 27 d., bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. Minėtoje teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė pareiškimą iškelti bankroto bylą UAB „Puritus“, įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui kreipimosi į teismą dieną sudarė 1 283,37 Eur. Bankroto administratorius nurodo, kad 2017 m. liepos 13 d. bankroto administratorius el. paštu gavo BUAB „Puritus“ didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 27 d. kur laikotarpio pradžiai (2017 m. sausio 1 d. buvo nurodytas išankstinis apmokėjimas UAB „Dominus projektai“, o laikotarpio pabaigoje 2017 m. birželio 27 d. jau nebuvo). Patikrinus įmonės dokumentus, nebuvo rasta buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių minėtą operaciją, todėl susisiekus su BUAB „Puritus“ buvo pareikalauta juos pateikti. 2017 m. rugsėjo 28 d. el. paštu buvo gautas 2017 m. birželio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktas. Iš bankroto administratoriui perduotų BUAB „Puritus“ dokumentų nustatyta, kad BUAB „Puritus“ 2016 m. liepos 15 d. sumokėjo P. D. ir A. Č. atlyginimus už birželio mėnesį už UAB „Dominus projektai“. Pagal aukščiau minėtą 2017 m. birželio 30 d. užskaitos aktą UAB „Dominus projektai“ ir BUAB „Puritus“ atliko priešpriešinių reikalavimų užskaitą 845,01 Eur sumai. UAB „Puritus“ ir UAB „Dominus projektai“ pagal minėtą 2017 m. birželio 30 d. aktą atliko 845,01 Eur tarpusavio įskaitymą, nors UAB „Puritus“ šio atsiskaitymo negalėjo vykdyti, nes jau buvo nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovas actio Pauliana pagrindu prašo pripažinti negaliojantį 2017 m. birželio 30 d. atliktą tarpusavio įskaitymą UAB „Dominus projektai“ 845,01 Eur sumai.

Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Jeigu nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje actio Pauliana sąlygos, tai reikalavimas šiuo pagrindu negali būti patenkintas. Kasacinis teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio nustatyta, kad bankrotas įmonei iškeltas 2017 m. birželio 15 d., o bankroto administratorius, pradėjęs bankroto procedūras nustatė, kad ginčijamą pinigų užskaitymą ieškovas atliko 2017 m. birželio 30 d. Teismas ieškovo nurodytais teiginiais ir pateiktų įrodymų pagrįstumu neturi pagrindo netikėti. Ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2018 m. spalio 3 d., todėl laikytina, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino ieškiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikšti.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, laikomas atvejis, kai skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, kad bankroto byla BUAB „Puritus“ iškelta 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. birželio 27 d. Vadinasi, ginčijamo sandorio sudarymo metu (skolos užskaitymo atlikimo metu) – 2017 m. birželio 30 d. ieškovas buvo nemokus.

Bankroto administratorius, įrodinėdamas, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Actio Pauliana taikyti būtina įrodyti, kad nors vienas iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčijamų sandorių sudarymo metu. Jeigu bankroto byloje patvirtinti kreditoriai savo reikalavimus įgijo vėliau, nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, tai nesant vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana negalės būti taikomas. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1314-826/2017 (pakeistas bylos Nr. eB2-583-826/2018), konstatuota, kad remiantis UAB “Puritus” pateikto 2015 m. balanso, bendrovės turtą sudarė 33 405 Eur, iš jų ilgalaikis turtas sudarė – 10 909 Eur, trumpalaikis turtas – 22 496 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 11 323 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 11 323 Eur. Šioje teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad duomenų, jog UAB „Puritus“ veda derybas su kreditoriais ir yra susitaręs su įmonės kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo ir pan., byloje nepateikta, darbuotojų neturi. Iš minėtos teismo nutarties matyti, kad bankroto bylos iškėlimo metu buvo nustatyta, jog įmonė UAB „Puritus“ savo prievolių atsiskaityti nevykdo nuo 2015 metų.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo kreditoriai 2017 m. birželio 30 d. datai (ginčijamo sandorio sudarymo metu) turėjo neabejotinus ir galiojančius pradelstus reikalavimus į skolininkę UAB „Puritus“, ir šie reikalavimai nebuvo patenkinti tiek iki bankroto bylos UAB „Puritus“ iškėlimo, tiek ir dabar.

Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., išnuomojo įkeistą butą, sutartimi nustatė servitutą ar uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008). Byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad atsiskaitant su atsakovu UAB „Dominus projektai“ jam buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, jis buvo išskirtas iš kitų kreditorių, kas patvirtina UAB „Puritus“ kitų kreditorių teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinos sąlygos sandorių pripažinimui negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir tarp ieškovo ir atsakovo atliktas priešpriešinių reikalavimų užskaitymas 2017 m. birželio 30 d. - skolos sumažinimas atsakovui UAB „Dominus projektai“ 845,01 Eur sumai pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

Ieškovas prašo taikyti restituciją dėl 5 726,10 Eur grąžinimo ieškovui. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį restitucijos taikymo principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (2015 m. liepos 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-541-943/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamais sandoriais ieškovas atsakovui pervedė 845,01 Eur. Pripažinus sandorius negaliojančiais, atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo. Įvertinus bylos medžiagą, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje išdėstytus argumentus laikytina, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą UAB „Dominus projektai“ grąžinti ieškovui BUAB „Puritus“ 845,01 Eur.

Patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistinos įstatymo numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atliginimo ieškovui klausimas nespręstinas.

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovo priteistina 19 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „Puritus“ ir UAB „Dominus projektai“ 2017 m. birželio 30 d. atliktą tarpusavio užskaitą: 845,01 Eur sumai.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dominus projektai“ 845,01 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir vieną centą) ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Puritus“ naudai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dominus projektai“ 6 procentų metines palūkanas už teismo priteistą 845,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Puritus“.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dominus projektai“ 19 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas