Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2012-04-26 · Byla Nr. A2.1.-192-816/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
A2.1.-192-816/2012
Teisminio proceso Nr.
4-04-3-00152-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1-192-816/2012Teisminio proceso Nr. 4-04-3-00152-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1.2; 52.3 (S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. balandžio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,dalyvaujant administacinėn atskaomybėn traukiamai V. S.,

Protokolą surašiusios institucijos – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), remiantis bylos medžiaga – dirbančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Viodeima“ vadove, nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje ji traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., dirbdama UAB „Viodeima“ vadove, jos vadovaujamos įmonės parduotuvėje, esančioje Juodasis kelias g. 33, Vilniuje, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudariusi darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, leido nelegaliai dirbti M. G. mėsos ir mėsos gaminių pardavėjos pareigose, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad tądien sirgo aikas, skubėjo pas gydytoją, nespėjo iš ryto pateikti duomenų Sodrai ir pasirašyti sutarties. Nurodo, kad sunki turtinė padėtios, įmonė tik pradėjo dirbti, skiriasi su sutuoktiniu, viena išlaiko du mažamečius vaikus.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas palaikė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes bei nuobaudos skyrimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Neprieštaravo ATPK 30¹ straipsnio taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad 2012-01-18 12.20 val. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad UAB „Viodeima“ parduotuvėje, esančioje Juodasis kelias 33, Vilniuje, M. G. dirbo pardavėjos darbą, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties. Savo rašytiniame paaiškinime M. G. patvirtino, kad minėtoje parduotuvėje dirba nuo 2012-01-18, tačiau patikrinimo metu darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta; dėl darbo sąlygų ir atlyginimo ji tarėsi su įmonės direktore 2012-01-16 (b. l. 11). 2012-01-24 rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiama įmonės vadovė V. S. neginčijo, kad pardavėja M. G. pradėjo dirbti 2012-01-18 nuo 8.00 val., patikrinimo metu darbo sutartis su ja dar nebuvo pasirašyta, nes ji į parduotuvę atvyko vėliau; apie M. G. priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui pranešė tą pačią dieną 12.30 val. (b. l. 12). Iš 2012-02-20 VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimo matyti, kad pranešimas apie M. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2012-01-18 buvo pateiktas 2012-01-18 12.50 val. (b. l. 14, 15). UAB „Viodeima“ 2012 metų sausio mėnesio darbo grafike duomenų apie tai, kad M. G. 2012-01-18 nuo 8.00 val. turėjo dirbti nėra (b. l. 17).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus pripažįstama neginčytinai įrodyta, kad V. S., būdama bendrovės vadove, leido 2012-01-18 M. G. nelegaliai dirbti pardavėjos pareigose nesudarius su ja darbo sutarties ir nustatyta tvarka neįforminus darbo santykių, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą, tuo pažeisdama DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl laikytina, kad V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai.

V. S. prisipažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jos atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, ir atsižvelgus į tai, kad V. S. administracine tvarka anksčiau nebausta, įvykdytą pažeidimą pripažįsta ir jį pašalino tą pačią dieną, pažeidimas padarytas dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių, pranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su M. G. sudarymą, nelegalaus darbo santykiai klostėsi trumpą laiką, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai kad nėra sunkinančių aplinkybių, į teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, kad sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, yra per griežta ir ją skiriant būtų pažeista teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, todėl esant visoms prielaidoms ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatymo numatytos minimalios nuobaudos skyrimui, V. S. skirtina švelnesnė nei numatyta sankcijoje piniginė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² - 32, 286 - 288 straipsnių nuostatomis,

nutaria:

pripažinti V. S. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jai 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama pavedimu į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB ,,Swedbank“, įmokos kodas 6020. Sumokėjus baudą, kvitas turi būti pateiktas teismui.

Teisėja Jovita Einikienė