- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1255-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05409-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
- 3.1.17.3Kiti su taikinimu ir taikos sutartimi civiliniame procese susiję klausimai
- 3.2.9.1Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10629-1026/2020 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas priėmė ieškovo A. J. ieškinį atsakovei D. J., kuriuo prašoma pripažinti, D. J. 2012-07-05 dovanojimo sutarties Nr. 1-1459 pagrindu, įgytą 163,96 kv. m., gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbiami), bendrąja jungtine sutuoktinių, A. J. ir D. J. nuosavybe.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, nesilaikius nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (mediacijos), o šio prašymo nepatenkinus - atmesti ieškovo A. J. ieškinį bei priteisti iš ieškovo 500 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį paruošimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovo A. J. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei D. J., grąžino ieškovui Aidui Jarušaičiui 577 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 – 3.100 straipsniai). Ginčo išsprendimas susijęs su šeimos santykius reguliuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, kadangi prašoma vieno iš sutuoktinių dovanojimo sutarties pagrindu įgytą gyvenamąjį namą, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad ieškinys nesusijęs su šeimos ginčais ir nurodytais išvardintais Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos atvejais, ir sprendė, kad teismo nesaisto ieškovo pateiktas garantuojamos teisinės pagalbos bylų rūšių sąrašas, kadangi ginčo teisinį kvalifikavimą teismas atlieka savo iniciatyva.
6. Kadangi nurodytos aplinkybės paaiškėjo iškėlus civilinę bylą, taip pat į tai, kad ieškovas kreipdamasis į teismą nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad ieškovas inicijavo teisminį procesą nesilaikęs išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos kreipėsi į teismą su ieškiniu, dėl kurio atsakovė gindama savo interesus patyrė išlaidas, t. y. išlaidos susidarė dėl ieškovo veiksmų, todėl išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovei priteisė iš ieškovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas A. J. prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės D. J. prašymą atmesti, o teismui konstatavus, jog skundžiama nutartis dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, yra teisėta, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį, panaikinant nutarties dalį, kurioje atsakovės D. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovo A. J., atsakovės D. J. naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. Teismas, gavęs ieškinį, išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, ieškinį priėmė ir nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Atsakovė kartu su atsiliepimu, nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ir galimai konstatuojant pagrindus atsisakyti priimti ieškinį.
7.2. Teismas, nepagrįstai priėmė ieškinį, nepagrįstai išsiuntė atsakovei ieškinį ir nustatė terminą atsiliepimui pateikti, kas tik nepagrįstai padidino bylinėjimosi išlaidas, priteistinas iš ieškovo, nes sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, jau egzistavo tos pačios aplinkybės ir tas pats motyvas – atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagrindu.
7.3. Pateiktas ieškinys nėra susijęs su šeimos ginčais, nagrinėjamais ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir niekaip nėra susijęs su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais atvejais. Nes šiuo atveju nesprendžiamas ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškiniu siekiama pakeisti turto teisinį rėžimą, t. y. asmeninę vieno sutuoktinio (atsakovės) nuosavybę, pripažinti, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto A. J. 250 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, kadangi ieškovas siekia, jog atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. tėvų padovanotas namas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovo pateiktas ieškinys pagal LR CK 3.90 straipsnį patenka į šeimos teisinių santykių ginčų kategoriją ir todėl ieškovas turėjo pareigą kreiptis dėl privalomosios mediacijos taikymo iki pareiškiant ieškinį teisme ginčo teisenos tvarka.
8.2. Ieškovas nesilaikydamas privalomą mediaciją reglamentuojančių teisės normų piktnaudžiavo savo teisėmis teikdamas ieškinį ir pažeidė atsakovės teises iš anksto atmesdamas taikų šio ginčo sprendimo būdą. Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas nepriklausė nuo atsakovės ir jos naudojamos teisinės pagalbos bei jos išlaidų, todėl atsakovei neturėtų tekti neigiamos šios aplinkybės pasekmės.
8.3. Tarp šalių kilęs ginčas ne tik dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe, bet ir dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų. Šiuo metu atsakovė yra pateikusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą pradėti privalomąją mediaciją, šią aplinkybę patvirtina pridedamas prašymas. Prašyme yra nurodyta jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtą, nes ieškovas kreipdamasis į teismą nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei D. J., prašydamas pripažinti D. J. 2012-07-05 dovanojimo sutarties Nr. 1-1459 pagrindu, įgytą 163,96 kv. m., gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbiami), bendrąja jungtine sutuoktinių, A. J. ir D. J. nuosavybe. Teisėjo 2020 m. balandžio 15 d. rezoliucija ieškinys priimtas. Teismas ginčijama 2020 m. birželio 4 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, nes ieškinys pateiktas nesilaikius išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nustatęs, kad ginčas kildinamas iš šeimos santykių, todėl vadovaujantis Mediacijos įstatymo 20 straipsniu, yra taikoma privalomoji mediacija. Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka tokia teismo padaryta išvada.
12. Mediacijos įstatymo 20 straipsnis numato privalomosios mediacijos atvejus. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Šios įstatymo nuostatos galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.1 straipsnio 1 dalis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
14. Prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK XIX skyriaus struktūra, kuria remiantis galima skirti šias šeimos bylų rūšis: 1) dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus II skirsnis); 2) dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus III skirsnis); 3) dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus IV skirsnis); 4) dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus V skirsnis).
15. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškiniu siekiama pakeisti turto teisinį rėžimą, t. y. asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, jog ieškovas vadovaujasi CK 3.90 straipsniu ir tarp šalių kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto, dar nereiškia, jog civilinė byla priskiriama prie šeimos ginčų, kuriems privaloma mediacija, nes nesprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas turi teisę pasirinkti savo teisių gynybos ir eiliškumo būdą bei ginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymo saugomus interesus (CPK 5 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek atsakovė, tiek apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas turėjo laikytis privalomos mediacijos, kadangi nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų atžvilgiu privalomoji mediacija netaikoma.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
18. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino ir taikė Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą, todėl nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, panaikinama skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
19. Tenkinus ieškovo atskirąjį skundą, atsakovei bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.