- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-194-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01439-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- UAB „Aganta“
- Ieškovas
- UAB „ALTARNAJA“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, Alvydas Žerlauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „Aganta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „ALTARNAJA“ (buvęs pavadinimas UAB „Klaipėdos keliai“) ieškinį atsakovei UAB „Aganta“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2079-838/2012 pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nutartimi patvirtintą pareiškėjų UAB „Klaipėdos keliai“ ir UAB „Aganta“ taikos sutartį dėl 12 549,43 Eur skolos (netesybų) išieškojimo iš skolininkės UAB „Aganta“. Nurodė, kad 2012-11-26 teismo nutartimi byloje patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Sutarties 3 punkte yra nurodytas šalių susitarimas, kad atsakovas, iki 2013-11-09 nesumokėjęs likusios 38 550,47 Lt skolos dalies, likusios 4 780,50 Lt palūkanų dalies, taip pat 363,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, papildomai ieškovui sumoka 43 330,27 Lt baudą. Atsakovas šio sutarties punkto tinkamai neįvykdė, praleido terminą sumokėti skolą, 38 550,47 Lt skolą sumokėjo 2014-04-23, 1384,53 Eur (4780,50 Lt) palūkanas sumokėjo 2015-10-12, o 105,13 Eur (363 Lt) bylinėjimosi išlaidas sumokėjo 2015-11-10.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „ALTARNAJA“ prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 12 549,43 Eur baudos pagal taikos sutarties 3 punktą išieškojimo iš atsakovės UAB „Aganta“ ieškovės UAB „ALTARNAJA“ naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja išduoti vykdomąjį raštą dėl 12 549,43 Eur (43330,27 Lt) baudos pagal taikos sutarties 3 punktą, nes atsakovė UAB „Aganta“ 38 550,47 Lt skolą ieškovei sumokėjo 2014-04-23, 1384,53 Eur (4780,50 Lt) palūkanas sumokėjo 2015-10-12, o 105,13 Eur (363 Lt) bylinėjimosi išlaidas sumokėjo 2015-11-10. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl per didelių netesybų konstatuodamas, jog baudos dydį ir pagrįstumą CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies aspektu teismas įvertino tvirtindamas taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą šios baudos dydis negali būti kvestionuojamas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutartį atmesti. Nurodė, kad teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, priėmimo metu nebuvo ir negalėjo būti teisinio ginčo, kuris būtų susijęs su taikos sutarties vykdymu. Ieškovei teisė į netesybas atsirado tik vykdant taikos sutartį, todėl baudos taikymo klausimas gali ir turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą ginčo teisenos, o ne vykdymo proceso tvarka. Taip pat atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijos išreikštos civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010 aiškinant netesybų institutą taikos sutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu klausimu kilo ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl netesybų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo ir nurodo, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka. Su šiuo atsakovės argumentu pirmosios instancijos teismas nesutinka. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pagal šią teisės normą pagrindas išduoti vykdomąjį raštą yra siejamas sekančiomis aplinkybėmis. Pirma, teismas turi nustatyti, jog sąlyga, dėl kurios nevykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi ieškovas, yra numatyta taikos sutartyje. Antra, teismas pagal pateiktus įrodymus privalo įvertinti, ar sąlyga, numatyta taikos sutartyje, yra įvykdyta, ar ne.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl baudos, numatytos taikos sutarties 3 punkte, išieškojimo. Baudą šalys numatė tuo atveju, jeigu atsakovė iki 2013-11-09 nesumokės ieškovei skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Taigi bauda ir jos sumokėjimo aplinkybės buvo numatytos taikos sutartyje, kurią patvirtino teismas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė taikos sutartyje nustatytais terminais ieškovei skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų nesumokėjo. Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas būtinas sąlygas vykdomajam raštui pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį išduoti. Atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl kilusio teisinio ginčo ir jo nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka apeliacinės instancijos teismo yra vertintini kaip siekis išvengti vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal taikos sutartį. Pažymėtina, jog taikos sąlygos vykdymo aplinkybės, kurių pagrindu ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, netesybų suma taip pat nekelia abejonių, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįsto vykdomojo rašto išdavimo atmestini.
Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijos, išreikštos civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010, aiškinant netesybų institutą taikos sutartyje. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytoje nutartyje buvo sprendžiama ne analogiško pobūdžio situacija, o ieškinio tapatumo klausimas ieškovui pateikus ieškinį dėl netesybų priteisimo pagal patvirtintą taikos sutartį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju analizuojama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik faktas, kad kitoje byloje šalis pateikė ieškinį, o ne prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nesuponuoja poreikio kitoms bylos šalims analogišku būdu įgyvendinti savo teises. Apeliantės nurodoma teismų praktika būtų aktuali tuo atveju, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų konstatavęs, jog šalis, prašanti išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutartimi patvirtintų netesybų, privalo šią teisę realizuoti ginčo teisenos tvarka, o ne kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai ieškovei išdavė vykdomąjį raštą, todėl tenkinti atsakovės atskirojo skundo ir panaikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.