Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Danguolė Urbanavičienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.7.

NUTARTIS

2007 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Onai Klinavičieinei, nuteistajam V. B., nukentėjusiajam A. V., jo atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubaustas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per penkis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš dalies patenkinus nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį, iš V. B. priteista 2500 litų A. V. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Be to, nuspręsta išieškoti iš V. B. 2000 litų A. V. už jo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. sausio 23 d. apie 12 val. 30 min. Alytaus rajone, Varnagirių kaime, jo tėvo K. B. sodybos kieme, tyčia dėl priešiškų asmeninių santykių sudavė metaliniu strypu A. V. į galvos sritį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vertinant liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, pasak nuteistojo, svarbu yra ir tai, kad nukentėjusiojo kviestas liudyti teisme K. B. atsisakė duoti parodymus. Byloje nevertintos meteorologinės sąlygos, kelio danga, kadangi sausio mėnesio pabaigoje galėjo būti slidu, kas galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo susižalojimui.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad, įvertinant nurodytas aplinkybes, rašytinius bylos dokumentus, dalyvaujančių byloje asmenų parodymus, jų visuma neįrodo nuteistojo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės, nukentėjusiojo ir jo atstovo prašymus skundą atmesti, papildomai apklaususi liudytojus A. B., A. B. bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo normų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą nuosprendį.

Nuteistojo V. B. kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Savo nekaltumą nuteistasis grindžia iš esmės vien tik savo paties parodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ir įvertino kaip gynybinius. Apeliaciniame skunde pateiktus argumentus apie tai, kad jis 2007-01-23 nebuvo įvykio vietoje, paneigia kiti objektyvūs, jo kaltę patvirtinantys įrodymai, tai yra nukentėjusiojo A. V., liudytojų R. V., L. S. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų asmenų parodymais vadovavosi pagrįstai, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje bei faktinėms bylos aplinkybėms. Nors liudytojas R. V. ir L. S. su nukentėjusiuoju A. V. sieja santuokiniai bei svainystės ryšiai, jos įvykio tiesiogiai nematė, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jų parodymai yra nepatikimi ir kad jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. V. tiek įvykio tyrimo pradžioje, tiek teisme taikinamojo bei teisiamajame posėdžių metu nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, netikslumai jo parodymuose negali būti vertinami kaip siekis apkalbėti nuteistąjį dėl skolų susigrąžinimo. Tuo tarpu, nuteistojo pateiktos įvairios versijos apie jo buvimo vietą įvykio metu rodo jo nenuoširdumą, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl ko pirmosios instancijos teismas jais nesivadovavo pagrįstai.

Liudytojų B. B. bei J. B. parodymai taip pat atmesti pagrįstai, kadangi jos kaip nuteistojo šeimos nariai yra suinteresuotos bylos baigtimi, be to, jų parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytojos J. B. parodymai, kad apie tėvo atvykimą laikotarpyje nuo 2007-01-20 iki 2007-01-25 ji buvo pasižymėjusi dienoraštyje, nėra patvirtinti rašytiniais įrodymais, be to, ji teismo posėdžio metu nurodė, kad dienoraštis yra Šilalėje. Vien tos aplinkybės, kad dienoraštyje asmuo fiksuoja neviešinamas asmeninio gyvenimo detales, nepakanka jos parodymus laikyti patikimais, paneigiančiais nuteistojo kaltę.

Apeliaciniame skunde neteisingai tvirtinama, kad, neapklausus liudytojos A. B., buvo pažeista nuteistojo teisė teikti įrodymus, kas vertintina kaip esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą. Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji byla išnagrinėta, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų, o nuteistojo gynėjos 2007-07-26 teismo posėdyje pateiktas prašymas liudytoja iškviesti buvusią V. B. žmoną A. B., kad ji galėtų paaiškinti, jog nuteistasis V. B. 2007-01-20 – 2007-01-25 buvo jos namuose, atmestas pagrįstai. Iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 49-50) matyti, jog apie gynėjos nurodytas aplinkybes teismui parodymus davė nuteistojo V. B. dukra J. B., kas patvirtina, jog kviesti liudytoją A. B. teismui buvo netikslinga.

Byloje esanti GMP kvietimo kortelės kopija (b. l. 56), kurios tikrumu abejoja nuteistasis yra objektyvi, joje nurodyti duomenys yra teisingi. Teismui visiškai pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl kortelėje padarytų įrašų, nes pas A. V. GMP kviesta 2007-01-23 12.49 val. į Varnagirių kaimą, Alytaus raj. dėl sužalojimo. Ligonis skundėsi galvos skausmu, svaigimu, pykinimu ir nurodė, kad 2007-01-23 apie 12 val. buvo sumuštas kaimyno metaliniu strypu per galvą. Nukentėjusysis A. V. registruotas Ulonų 4-24, Alytuje, o gyveno ir buvo sužalotas Varnagirių kaime, todėl teigti, kad šis rašytinis įrodymas neatspindi įvykio realybės, nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo V. B. parašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai A. B. ir A. B. nepatvirtino nuteistojo teiginio, kad jis nuo 2007 m. sausio 20 d. iki 25 d. buvo Šilalės rajone. Liudytojai pasakodami apie tų pačių dienų įvykius išdėstė visiškai priešingą jų seką, nurodė skirtingas jų bendravimo su V. B. aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas jų parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą padėti nuteistajam ir atmeta kaip paneigtus kitais objektyviais, byloje surinktais įrodymais.

Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo A. V. parodymais, teismas neturėjo jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, jog nukentėjusiojo teiginiai apie nedarbingumą nepagrįsti rašytiniais įrodymais, nepateiktas nedarbingumo pažymėjimo nuorašas, išrašas iš medicininių dokumentų apie jo išdavimą. Būtent išraše iš medicininių dokumentų, kuris prijungtas prie bylos (b.l. 23), užfiksuota, jog nedarbingumo pažymėjimas A. V. buvo tęsiamas nuo 2007-01-25 iki 2007-02-14.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.