Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. (toliau – R. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir BK 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos) ir nuteistas:

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirta sumažinta galutinė bausmė - 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas R. M. suėmimo terminas (skaičiuojamas nuo jo sulaikymo dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką ir į paskirtą baudos bausmę taip pat įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. M. priteista 295 eurai padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratoriaus, civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. M. priteista 199,98 eurai padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. M. priteisti 202 eurai padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. M. priteista 351,56 eurai padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. vasario 27 d. apie 15.00 val. prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) priklausančiame salone slapta pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 5 vienetus išmaniojo telefono „Samsung S9 S-view“ dėklų, kurių vieneto vertė 59 eurai, bendros 295,00 eurų vertės.

1.1. Taip pat jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. birželio 19 d. apie 18.55 val. būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 6 vienetus vyriškų marškinėlių (duomenys neskelbtini), bendros 47,94 eurų vertės, 13 vienetų vyriškų marškinėlių (duomenys neskelbtini), bendros 103,87 eurų vertės, bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2019 m. birželio 21 d. 12.59 val. ir 14.52 val., iš minėtos (duomenys neskelbtini) priklausančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės slaptai pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 10 vienetų vyriškų marškinėlių (duomenys neskelbtini), bendros 79,90 eurų vertės, 15 vienetų vyriškų marškinėlių (duomenys neskelbtini), bendros 119,85 eurų vertės, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 351,56 eurų turtinę žalą.

1.2. Be to, jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 11.25 val. iš (duomenys neskelbtini) priklausančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 2 vienetus „JBL“ ausinių, bendros 199,98 eurų vertės.

1.3. Taip pat, jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2019 m. birželio 29 d. laikotarpiu tarp 14.00 val. ir 15.00 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – dovanų dėžutę su kosmetikos rinkiniu 202 eurų vertės.

1.4. Be to, jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 16.09 val. iš prekybos ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“, esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „Samsung“ prekybos salės nuo aksesuarų stendo pagrobė svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį išmanųjį laikrodį „Samsung Galaxy Watch Active SM-R500“, 229 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. M. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

1.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. M. atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 1 dalis) bei tris baudžiamuosius nusižengimus (BK 178 straipsnio 4 dalis), įvertino R. M. asmenybę – praeityje jis ne kartą teistas, nusikaltimus darė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse (3 t., b. l. 11-60), ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 61-69). Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nuo 2013 metų rugpjūčio 8 d. yra įrašytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre, (duomenys neskelbtini) filiale į priežiūros/dispanserinę grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (3 t., b. l. 73), tačiau VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesilankė ir nesigydė (3 t., b. l. 71). Spręsdamas R. M. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad padarytos žalos jis neatlygino, atsižvelgė į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikos padarytos recidyvisto (BPK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas R. M. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, o už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymą, griežčiausią šios dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Nesutikti su šiuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti R. M. paskirtą bausmę, nustatant mažesnį jos dydį arba parenkant švelnesnę BK 178 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, priešingai nei tai teigiama nuteistojo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

8. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, vertinant jas buvusių nuteistojo teistumų kontekste, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju R. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje R. M. atžvilgiu buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, taip pat nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau švelnesnės bausmės jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Įvertinus tai, kad jis už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei teistas ir anksčiau, galima pagrįstai teigti, jog teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugeba. Atsižvelgiant į R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – nusikaltimai nuosavybei, svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų, būdamas laisvėje R. M., nors tam tikrą laikotarpį ir dirbo, tačiau nuo 2014 metų birželio mėnesio duomenų apie tai, kad jis dirbtų nėra (3 t., b. l. 9), Užimtumo tarnyboje nuo 2017 metų balandžio mėnesio taip pat nėra registruotas (3 t., b. l. 10). Nors už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų (daugumoje iš jų pagal ANK 108 straipsnį) padarymą nuteistajam buvo skiriamos piniginės baudos, tačiau iš byloje pateiktų duomenų seka, kad nuteistasis jų nemoka (3 t., b. l. 61-69). Vertinant R. M. asmenybę pastebėtina ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, kadangi savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos neatlygino. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. M., žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą baudžiamąjį persekiojimą, jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų nesilaikė, kviečiamas į teismo posėdžius neatvykdavo, todėl jam buvo paskelbta paieška ir 2020 m. sausio 21 d. nutartimi skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Šių duomenų visuma R. M. charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo, jog asmuo negeba prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių ir leidžia pagrįstai pritarti apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti.

9. Minėtų duomenų kontekste, atmetant R. M. prašymą skirti jam mažesnę bausmę, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas bendrindamas nuteistajam už 5 pavienių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, padarymą paskirtas bausmes, parinko palankesnį nuteistajam – dalinio bausmių sudėjimo būdą. Palankesnis bausmių bendrinimo būdas buvo parinktas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę bendrinant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei sankcijoje už nusikalstamų veikų padarymą numatytą maksimalų bausmių dydį, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą, pagrindo nėra. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį skiriant mažesnę bausmę arba keičiant ją švelnesne bausmės rūšimi, šioje byloje nenustatyta.

10. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, jog jis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsižvelgiant į tai, jog ji jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, pagrindo švelninti R. M. paskirtą bausmę – jos rūšį ar dydį, taip pat nesudaro. Juo labiau, kad apylinkės teismas nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailestį dėl jų įvykdymo skundžiamu nuosprendžiu pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai dėl jam diagnozuotos ligos – Hepatito C, kurios gydymas nuteistojo teigimu yra labai brangus, o neturėdamas pajamų jis yra priverstas vogti ir už gautus pinigus įsigyti kvaišalus, kurie šiek tiek numalšina jo patiriamus skausmus. Apeliantas nurodo, kad minėta liga serga nuo 2012 metų, kas patvirtina, jog jis sirgo ir nusikalstamų veikų darymo metu, tačiau ši liga jam nesutrukdė pažeisti baudžiamojo įstatymo imperatyvus. Pažymėtina, kad asmens nubaudimas negali būti tik simbolinis, paskirtoji bausmė turi atgrasyti asmenį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į R. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaito jo suėmimo terminą, nenurodė tikslaus įskaitomo suėmimo laikotarpio bei suklydo nurodydamas įstatyminį įskaitymo pagrindą, tačiau ši klaida laikoma rašymo apsirikimu, dėl kurio keisti nuosprendį nėra pagrindo. Juolab, kad iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodo BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindą, kuriuo vadovaudamasis į R. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaito bausmes, visiškai ar iš dalies atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Baudžiamosios bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi, R. M. buvo palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t. y. 2020 m. sausio 31 d. (3 t., b. l. 194-198). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslintina nustatant, kad vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitomas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 31 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nustatant, kad vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitomas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 31 d.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.