Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ prašymą patvirtinti kreditinį reikalavimą BUAB „Molupis ir Ko“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi BUAB „Molupis ir Ko“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas M. S. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 25 d.

2020 m. liepos 8 d., 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimis patvirtinti kreditorių reikalavimai.

2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi įmonės pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas jos galutinis kreditorių sąrašas.

2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi nemokumo administratoriui M. S. pratęstas terminas bankrutavusios UAB „Molupis ir Ko“ sudarytiems sandoriams patikrinti iki 2021 m. gegužės 12 d. įskaitytinai.

2020 m. lapkričio 19 d. gautas pareiškėjos UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ prašymas atnaujinti terminą pareikšti prašymą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Molupis ir Ko“ bankroto byloje ir patvirtinti 32 759,99 Eur kreditinį reikalavimą. Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. gegužės 22 d. su COMPAGNIE FRANCAISE DASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialas (buvęs pavadinimas Coface SA Lietuvos filialas; Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas) sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perėmė 32 759,99 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Molupis ir Ko“. Teigia, kad 2020 m. liepos 23 d. informavo skolininkės nemokumo administratorių apie perleistas reikalavimo teises, taigi, skolininkė buvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą, tačiau bankroto administratorius nurodė, kad pradinio kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje nėra pateiktas. Dėl to 2020 m. rugsėjo 29 d. bankroto administratoriui pateikė kreditinį reikalavimą, galiausiai bankroto administratorius atsisakė jį patvirtinti nurodydamas, kad trūksta duomenų ir pasiūlė kreiptis į teismą.

Pareiškėja nurodo, kad pradinis kreditorius su draudėju AB „Ventus-Nafta“ buvo sudaręs prekinio kredito draudimo sutartį, kuria apdraudė prekinius kreditus, suteiktus skolininkei. Skolininkė nesumokėjo skolos, todėl pradinis kreditorius išmokėjo draudėjui draudimo išmoką. 2018 m. vasario 1 d. buvo priimtas sprendimas dėl 17 855 Eur draudimo išmokos AB „Ventus-Nafta“ išmokėjimo, kuri sumokėta 2018 m. vasario 7 d. Taip pat prekinio draudimo kredito sutartis buvo sudaryta ir su draudėju UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“, kuriam 2018 m. lapkričio 30 d. mokėjimo pavedimu sumokėta 16 328,26 Eur draudimo išmoka pagal 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Pažymi, kad nors UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ buvo išmokėta 16 328,26 Eur draudimo išmoka, Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ 14 904,99 Eur dydžio reikalavimą. Argumentuoja, kad pagal CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktą, 6.101⁵ straipsnį pradiniam kreditoriui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo AB „Ventus-Nafta“ ir UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ teisės į skolininkę. Pažymi, kad UAB „Molupis ir Ko“ 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriui pradinis kreditorius 2018 m. kovo 29 d. pateikė prašymą dėl 17 855 Eur ir 2018 m. gruodžio 6 d. dėl 16 573,18 Eur kreditinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizavimo byloje. 2020 m. vasario 3 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Argumentuoja, kad pradinis kreditorius pagrįstai buvo įgijęs reikalavimo teises į skolininkę, dėl jų buvo pareiškęs reikalavimą restruktūrizavimo byloje, o kreditorius, perėmęs reikalavimo teises į skolininkę bei sužinojęs apie iškeltą bankroto bylą, nedelsdamas pateikė pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą bankroto administratoriui ir prašė pateikti prašymą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dėl pradinio kreditoriaus pakeitimo naujuoju. Mano, kad bankroto administratorius nepagrįstai atsisakė pakeisti kreditorių ir patvirtinti UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ 32 759,99 Eur kreditinį reikalavimą.

Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti. Nurodo, jog reikalavimą iš pradinio kreditoriaus perėmė jau pasibaigus JANI 41 straipsnyje nustatytam kreditinių reikalavimų pateikimo terminui ir nedelsdama apie reikalavimo teisių perleidimą ir turimo reikalavimo dydį informavo bankroto administratorių, rinko ir teikė jam dokumentus, tačiau bankroto administratorius nurodė, kad reikalavimas jam yra neaiškus ir pasiūlė kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Mano, kad terminas praleistas nedaug, tik keletą mėnesių ir tai negali paneigti skolos egzistavimo.

Nurodo, kad 2020 m. gegužės 27 d. AB „ORLEN Baltics Retail“ bankroto administratoriui pateikė kreditinį reikalavimą dėl 28 125,82 Eur, pradinis kreditorius išmokėjo draudėjui draudimo išmoką, kurios dydis sudarė 17 855 Eur. Mano, kad turėtų būti tvirtinamas UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ 17 855 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, o AB „ORLEN Baltics Retail“ reikalavimas sumažinamas tokia pačia suma.

2020 m. lapkričio 30 d. pateiktu atsiliepimu nemokumo administratorius M. S. su UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ prašymu nesutinka, prašo neatnaujinti praleisto termino ir netvirtinti kreditinio reikalavimo bei sumažinti kreditorės AB „ORLEN Baltic Retail“ finansinį reikalavimą iki 10 270,82 Eur.

Nemokumo administratorius argumentuoja, jog nutartis iškelti bankroto bylą BUAB „Molupis ir Ko“ įsiteisėjo 2020 m. balandžio 25 d., apie nutartį buvo paskelbta priežiūros institucijos interneto svetainėje. Mano, kad kreditorės nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Nurodo, kad CK 6.104 straipsnis įpareigoja ankstesnį kreditorių perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises. Skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti ankstesniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Administratorius pažymi, jog reikalavimo teisės perleidimas nesudaro pagrindo JANĮ numatytus kreditoriaus finansinio reikalavimo pateikimo terminus pradėti skaičiuoti iš naujo. Jeigu reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra sudaryta pradiniam kreditoriui jau praleidus įstatymų nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, tai tokios sutarties sudarymo rizika tenka būtent šios reikalavimo teisės perleidimo sutarties šalims. Nurodo, kad naujoji kreditorė pirmą kartą apie reikalavimo teisės perleidimą administratorių informavo 2020 m. liepos 24 d., t. y. maždaug po dviejų mėnesių po reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo, ir nenurodė, kodėl du mėnesius delsė pranešti, o prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą kreditorė pateikė tik 2020 m. rugsėjo 29 d., jį koregavo ir tikslino, galutinai suformulavo tik 2020 m. lapkričio 19 d. Taigi, JANĮ numatytas kreditoriaus finansinio reikalavimo pateikimo terminas yra praleistas ženkliai. Nesutinka su kreditorės teiginiais, kad terminas praleistas vos kelis mėnesius, todėl toks praleidimas laikomas formaliu, juo labiau, kad kreditorė nenurodė jokių svarbių priežasčių, sutrukdžiusių kreditinį reikalavimą pareikšti laiku. Civilinių teisinių santykių dalyviai civiliniuose teisiniuose santykiuose privalo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Pažymėtina, jog kreditorei, kaip verslininkei, yra taikomi aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartai.

Taip pat argumentuoja, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareikšto finansinio reikalavimo dydį, visų pirma, nepateikė prekinio kredito draudimo sutarties, iš kurios kildina reikalavimą. Be to, pateiktos 2020 m. gegužės 22 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad 14 904,99 Eur skola UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“, į kurią reikalavimo teisę įgijo kreditorė, susidarė 2017 metais, nors pati Kreditorius teigia, kad draudimo išmoka 16 328,26 Eur buvo išmokėta 2018 m. lapkričio 30 d., o 17 855 Eur skola AB „Ventus-Nafta“ susidarė 2016 metais, nors, kreditorės teigimu, draudimo išmoka buvo sumokėta 2018 m. vasario 7 d. Taigi, nėra aišku, į kokią draudimo išmoką reikalavimo teisę naujoji kreditorė įgijo iš pradinės kreditorės. Pažymi, jog nėra pateikta duomenų pagal kokias PVM sąskaitas faktūras UAB „Molupis ir Ko“ neatsiskaitė su UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“.

Taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtintas 28 125,82 Eur ORLEN Baltic Retail (buvęs pavadinimas AB „Ventus-Nafta“) finansinis reikalavimas. ORLEN Baltic Retail 2020 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku pripažino, kad į šį patvirtintą finansinį reikalavimą yra įtraukta ir pareiškėjos minima 17 855 Eur suma. Tačiau pažymi, kad ORLEN Baltic Retail savo 28 125,82 Eur finansinį reikalavimą kildino iš dviejų neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, t. y. 2017 m. spalio 31 d. ir 2018 m. sausio 18 d., o Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad 17 855 Eur skola, į kurią reikalavimo teisę įgijo kreditorė, susidarė 2016 metais. Lieka neaišku, ar Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgyta subrogacijos teisė į draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta dėl UAB „Molupis ir Ko“ prievolės apmokėti 2017 m. spalio 31 d. ir 2018 m. sausio 18 d. PVM sąskaitas faktūras nevykdymo. Pažymi, jog net ir nustačius, kad draudikas naujajai kreditorei perleido reikalavimo teisę į draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta ORLEN Baltic Retail, tai nesudarytų pagrindo mechaniškai pakeisti kreditorės ORLEN Baltic Retail kreditorė UAB „Skolų administravimas ir valdymas“, nes kreditoriaus COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialo finansinis reikalavimas ir ORLEN Baltic Retail finansinis reikalavimas atsirado skirtingais pagrindais. Nurodo, kad ORLEN Baltic Retail nėra perleidusi savo reikalavimo teisės UAB „Skolų administravimas ir valdymas“, todėl UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ finansinio reikalavimo klausimas spręstinas bendra tvarka, o ne pakeičiant ORLEN Baltic Retail į UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ dėl 17 855 Eur.

Nurodo, jog COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialas nepasinaudojo teise reikšti subrogacinį reikalavimą BUAB „Molupis ir Ko“ bankroto byloje, o Reikalavimo teisių sutarties pagrindu teisę reikšti draudiko subrogacinį reikalavimą įgijęs kreditorius UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ savo teise JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytu terminu nepasinaudojo ir nėra svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti. Tuo tarpu, ORLEN Baltic Retail (buvęs pavadinimas AB „Ventus-Nafta“) pareiškė 28 125,82 Eur kreditinį reikalavimą nors dėl 17 855 Eur neturėjo teisinio pagrindo, kadangi buvo gavusi draudimo išmoką.

Kreditorė AB ORLEN Baltics Retail atsiliepimu nurodo, kad į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtintą 28 125,82 Eur finansinį reikalavimą buvo įtraukusi ir COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialo pagal prekinio kredito draudimo liudijimą (polisą) 2018 m. vasario 7 d. išmokėtą draudimo išmoką 17 855 Eur. Nurodo, kad tokia buvo įprasta, nes pagal prekinio kredito draudimo liudijimą (polisą) visos išieškotos sumos, kurias bendrovė gauna po draudimo išmokos išmokėjimo priklauso draudikui ir yra pervedamos jam. Neprieštarauja, kad finansinis reikalavimas būtų sumažintas iki 10 270,82 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl termino kreditiniam reikalavimui pareikšti

Vadovaujantis JANĮ 41 straipsnio 1 dalimi kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi BUAB „Molupis ir Ko“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 25 d. Nutartyje būtent ir nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos.

Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus.

Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. gegužės 22 d. su COMPAGNIE FRANCAISE DASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialas (buvęs pavadinimas Coface SA Lietuvos filialas; Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas) sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perėmė 32 759,99 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Molupis ir Ko“. Teigia, kad 2020 m. liepos 23 d. informavo nemokumo administratorių apie perleistas reikalavimo teises, o 2020 m. rugsėjo 29 d. bankroto administratoriui pateikė kreditinį reikalavimą, kurį tikslino ir galutinai suformulavo 2020 m. lapkričio 19 d. Pareiškėja pripažįsta, kad praleido terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, tačiau argumentuoja, kad yra pagrindas jį atnaujinti. Pareiškėjos teigimu, reikalavimą iš pradinio kreditoriaus perėmė jau pasibaigus JANĮ 41 straipsnyje nustatytam kreditinių reikalavimų pateikimo terminui, todėl, nors neturėjo galimybės reikalavimo pateikti laiku, tačiau ėmėsi visų įmanomų priemonių ir nedelsdama apie reikalavimo teisių perleidimą ir turimo reikalavimo dydį informavo bankroto administratorių. Be to, teigia, kad praleistas terminas užsitęsė ne dėl jos kaltės, nes atliko visus būtinus veiksmus, susijusius su kreditinio reikalavimo patvirtinimu – pranešė apie kreditoriaus pasikeitimą, pateikė kreditinį reikalavimą, jį tikslino, teikė papildomus dokumentus, tačiau bankroto administratorius nurodė, kad reikalavimas yra neaiškus ir pasiūlė kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Taip pat teigia, kad terminas praleistas vos kelis mėnesius, todėl toks praleidimas laikytinas formaliu ir nepaneigia skolos egzistavimo fakto. Nurodo, kad reikalavimo suma nėra didelė, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, todėl kreditorės įtraukimas į kreditorių sąrašą ir reikalavimo patvirtinimas neprieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams, atitiktų sąžiningumo bei protingumo principus. Teismas su pareiškėjos argumentais nesutinka.

Nei CPK, nei JANĮ nedetalizuoja, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą nustatytina, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar restruktūrizuojamos įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012).

Nors pareiškėja nurodo, kad reikalavimo teises į BUAB „Molupis ir Ko“ perėmė jau pasibaigus kreditinių reikalavimų pateikimo terminui, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pareiškėja su buvusiu kreditoriumi sudarė 2020 m. gegužės 22 d., o terminas kreditiniams reikalavimams pateikti suėjo 2020 m. gegužės 26 d. Pažymėtina, jog tiek pareiškėja UAB „Skolų administravimas ir valdymas“, tiek buvęs kreditorius COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialas yra profesionalūs verslininkai, todėl privalo aktyviai rūpintis savo teisių ir interesų gynyba. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1733-524/2017 (naujas Nr. B2-172-524/2020) iškelta restruktūrizavimo byla UAB ,,Molupis ir Ko“, nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 22 d. Restruktūrizavimo byloje 2018 m. kovo 6 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ 18 142,51 Eur finansinis reikalavimas ir AB „Ventus-Nafta“ 28 125,82 Eur finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi restruktūrizavimo byloje patvirtintas kreditoriaus COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR 17 855 Eur finansinis reikalavimas ir iki 10 270,82 Eur sumažintas kreditorės AB „Ventus‑Nafta“ reikalavimas, nes COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR pagal 2015 m. lapkričio 25 d. draudimo sutartį GAC Nr. 2446/15 sumokėjo draudėjui AB „Ventus‑Nafta“ 17 855 Eur draudimo išmoką dėl UAB „Molupis ir Ko“ skolos. Restruktūrizavimo byloje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtintas patikslintas 34 428,18 Eur dydžio kreditoriaus COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR reikalavimas ir patikslintas 1 569,33 Eur dydžio kreditorės UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ finansinis reikalavimas, nes COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR išmokėjo 16 573,18 Eur dydžio draudimo išmoką kreditorei UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ pagal 2017 m. gegužės 30 d. draudimo sutartį. Taigi, kaip matyti, pradinis kreditorius restruktūrizavimo byloje aktyviai dalyvavo ir siekė įgyvendinti savo teises ir apginti savo interesus. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi UAB ,,Molupis ir Ko“ restruktūrizavimo byla nutraukta. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 12 d. Ši aplinkybė reiškia, jog pradiniam kreditoriui turėjo ir galėjo būti žinoma tiek apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą, tiek apie bankroto bylos iškėlimą. Taigi, pradinis kreditorius, sudarydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį, turėjo informuoti ir pareiškėją apie skolininkei iškeltą bankroto bylą, o pareiškėja, profesionali verslininkė, užsiimanti skolų išieškojimo, administravimo ir valdymo veikla, turėjo pasirūpinti tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teises. Sutiktina, kad pareiškėjai perėmus buvusio kreditoriaus reikalavimo teises į skolininkę BUAB „Molupis ir Ko“ terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti jau buvo besibaigiantis, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėja, ji nebuvo aktyvi ir, teismo vertinimu, nepagrįstai delsė pareikšti kreditinį reikalavimą. Kaip nurodo pati pareiškėja, ji tik 2020 m. liepos 24 d., t. y. paėjus dviem mėnesiams informavo nemokumo administratorių apie sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir tik dar po dviejų mėnesių, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškė kreditinį reikalavimą bei tik 2020 m. lapkričio 19 d. pareiškė jį teismui. Taigi, nesutiktina su pareiškėja, kad ji ėmėsi visų įmanomų priemonių ir nedelsdama apie reikalavimo teisių perleidimą ir turimo reikalavimo dydį informavo bankroto administratorių. Priežasčių, kurios būtų objektyviai sutrukdžiusios pareiškėjai laiku ar bent jau greičiau pareikšti kreditinį reikalavimą, UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ nenurodo, todėl nepagrįsti ir jos teiginiai, kad termino praleidimas laikytinas formaliu, nes terminas praleistas vos keletą mėnesių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis JANĮ 41 straipsnio 4 dalies ir CPK 78 straipsnio požiūriu laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teismine gynyba. Tuo tarpu, paties asmens pasirinkimas aktyviai ginti savo teises ar pasyviai dalyvauti procese yra išimtinai nuo jo valios priklausantis elgesio modelis. Pareiškėjos teiginiai apie dokumentų rinkimą, bendravimą su pradiniu kreditoriumi, reikalavimo tikslinimą, nenustačius jokių objektyvių termino praleidimą galėjusių lemti priežasčių, nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėja neįrodė, kad visą laikotarpį nuo Reikalavimo teisių sutarties sudarymo iki kreditinio reikalavimo pareiškimo administratoriui, t. y. 4 mėnesius, objektyviai neturėjo galimybės tinkamai pasirūpinti savo interesais. Įvertinęs termino praleidimo trukmę, pareiškėjos argumentus, kuriais grindžiamos termino praleidimo priežastys, teismas daro išvadą, kad įstatyme nustatytas terminas praleistas ženkliai, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepripažintinos pakankamomis konstatuoti, jog terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjai dėstant bendro pobūdžio deklaratyvius teiginius apie skolos egzistavimą, pažymėtina, jog teisminės gynybos teisė nėra absoliuti ir turi būti realizuojama laikantis nustatytos tvarkos ir terminų. Teismo vertinimu, suinteresuoti asmenys, šiuo atveju, bankrutuojančios įmonės kreditorius, turi aktyviai siekti įgyvendinti savo teises ir ginti savo interesus, o ne delsti be pateisinamos priežasties. Praleistas terminas neatnaujintinas ir kreditinis reikalavimas netvirtintinas (CK 1.5 straipsnis, CPK 7, 78, 185 straipsniai).

Atmetus pareiškėjos UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ reikalavimą netenkintinas ir prašymas atlyginti 590 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis).

Dėl AB „ORLEN Baltic Retail“ kreditinio reikalavimo

Kreditorės AB „ORLEN Baltic Retail“ 28 125,82 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi. Restruktūrizavimo ir bankroto bylų duomenimis bei proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad į šią sumą yra įtraukta 17 855 Eur suma, kuri kreditorei buvo išmokėta 2018 m. vasario 7 d. pagal 2015 m. lapkričio 25 d. draudimo sutartį GAC Nr. 2446/15. Dėl to kreditorės AB „ORLEN Baltic Retail“ reikalavimas tikslintinas, t. y. mažintinas iki 10 270,82 Eur (JANĮ 41 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

neatnaujinti pareiškėjai UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ praleisto termino kreditiniam reikalavimui pareikšti ir atsisakyti tvirtinti kreditinį reikalavimą.

Patikslinti kreditorės AB „ORLEN Baltics Retail“ kreditinį reikalavimą ir sumažinti jį iki 10 270,82 Eur.

Nutartį elektroninio ryšio priemonėmis įteikti byloje dalyvaujantiems asmneims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.