Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-972-292/2016 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei G. L. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašoma padalinti ieškovo A. T. ir atsakovės G. L. santuokos metu įgytą turtą bei priteisti ieškovui pusę buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė ieškovui dešimties dienų terminą ieškinio trūkumams ištaisyti - pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą (prie ieškinio nepridėti duomenys apie dalijamą turtą - butą, nėra duomenų, pagrindžiančių dalijamo turto vertę, nepateikti duomenys apie santuokos nutraukimą bei duomenys, ar nebuvo dalijamas turtas nutraukiant santuoką), taip pat pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo turtinę padėtį apie turimą nekilnojamą ar kitą registruotiną turtą, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo sumokėjimo atidėjimo.Per nustatytą terminą ieškovas teismui pateikė papildomą paaiškinimą - lydraštį, kartu pridėdamas Alytaus rajono apylinkės teismo 1994 m. kovo 22 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo kopiją; Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie prašomą padalinti turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini); DNSB „Benamiai“ pirmininko 2015 m. spalio 14 d. raštą dėl įmokų už ginčo butą; išrašus iš Daugų tarybinio ūkio technikumo įsakymų dėl ieškovo ir atsakovės priėmimo bei atleidimo iš darbo. Pagrįsdamas savo turtinę padėtį, ieškovas taip pat pridėjo Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie jo vardu įsigytą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir nutarė jį grąžinti ieškovui, ištaisius tik dalį ieškinio trūkumų. Teismas nurodė, kad duomenimis pagrindžiančiais santuokos nutraukimą yra ne įsigaliojęs teismo sprendimas, o ištuokos įregistravimas civilinės metrikacijos įstaigoje. Ieškovas nepateikė duomenų apie santuokos nutraukimą, nors teismas prašė pateikti tokius įrodymus, todėl, teismo vertinimu, negalima atskleisti pačios ginčo esmės, - ar dalintinas santuokoje įgytas turtas jau nutraukus santuoką, o gali būti, kad santuoka apskritai nėra nutraukta ir santuokoje įgytas turtas turi būti dalijimas kitais pagrindais. Teismas taip pat pažymėjo, kad gali būti dalintinas tik nesusaistytas kreditinėmis prievolėmis turtas, o ieškovo prašomas padalinti turtas yra areštuotas, taip pat neaišku, kurios iš šalių prievolės užtikrinti. Todėl ieškovas, pateikdamas įrodymus, pagrindžiančius ieškinį, turėjo patikslinti ir patį ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, priimti ieškinį ir perduoti jį nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Apeliantas nurodo, kad nutartis naikintina dėl šių argumentų:Ieškovas laiku, kaip jis manė tinkamai ir sąžiningai, pateikė visus jam žinomus įrodymus ir faktus apie situaciją.Teismo nurodymai pašalinti trūkumus nebuvo aiškiai suformuluoti pateiktinų dokumentų prasme.Kartu su atskiruoju skundu pateiktas ištuokos liudijimas visiškai nekeičia ieškinyje ir papildomuose paaiškinimuose jau išdėstytų faktinių aplinkybių.Pirmosios instancijos teismas, vietoj to, kad įpareigotų ieškovą pateikti ištuokos liudijimą, nepriimdamas ieškinio akivaizdžiai pažeidė civilinio proceso ekonomiškumo, proporcingumo ir protingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškinį grąžinti jį padavusiam asmeniui, nepašalinus dalies trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Papildomi reikalavimai, keliami ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. T. pareiškė teisme ieškinį atsakovei G. L., kuriame prašoma padalinti ieškovo ir atsakovės santuokos metu įgytą turtą bei priteisti ieškovui pusę buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovo ieškinį nutarė laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu (nutarties rezoliucinėje dalyje įdingai nurodoma, jog ieškinį atsisakyta priimti), spręsdamas, jog ieškovas teismo nustatytu terminu pašalino tik dalį ieškinio trūkumų, t. y. ieškovas iš esmės netinkamai pašalino teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą pateikti ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, nes nepateikė duomenų apie šalių santuokos nutraukimą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, duomenimis, pagrindžiančiais santuokos nutraukimą, yra ne įsigaliojęs teismo sprendimas, o ištuokos įregistravimas civilinės metrikacijos įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Tačiau įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, jog teismas, priimdamas nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo, privalo aiškiai bei suprantamai nurodyti pašalintinus ieškinio trūkumus, kad pareiškėjas galėtų juos tinkamai ir laiku pašalinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, 2016 m. vasario 8 d. nutartimi įpareigodamas ieškovą pateikti papildomus ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, įpareigojo ieškovą pateikti duomenis apie dalijimą turtą – ginčo butą, jo vertę, duomenis apie santuokos nutraukimą bei duomenis, ar nebuvo dalijimas turtas nutraukiant santuoką. Ieškovas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, teismo nustatytu terminu, pateikė teismui papildomus įrodymus – Alytaus rajono apylinkės teismo 1994 m. kovo 22 d. sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo kopiją, kartu nurodydamas, jog kaip matyti iš šio sprendimo, turtas tarp buvusių sutuoktinių padalintas nebuvo; Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie prašomą padalinti turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu nurodydamas, jog iš šio išrašo negalima nustatyti buto vertės; DNSB „Benamiai“ pirmininko 2015 m. spalio 14 d. raštą dėl įmokų už ginčo butą, ieškovo nuomone patvirtinantį, jog įnašas už ginčo butą buvo įmokėtas net ne iki skyrybų, o iki 1993-10-01; išrašus iš Daugų tarybinio ūkio technikumo įsakymų dėl ieškovo ir atsakovės priėmimo bei atleidimo iš darbo, kartu nurodydamas ir aplinkybes, kurias ieškovo nuomone, patvirtina šie įrodymai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiama nutartimi atsisakyti priimti ieškinio pareiškimo dėl ieškovo netinkamų įrodymų pateikimo, nes ieškovas nustatytu terminu iš esmės įvykdė teismo įpareigojimus, pateikdamas turimus ir, jo nuomone, tinkamus įrodymus. Šiuo atveju teismas tik skundžiamoje nutartyje nurodė, kad duomenimis, pagrindžiančiais santuokos nutraukimą, pripažintini ištuokos įregistravimas civilinės metrikacijos įstaigoje, o ne įsigaliojęs teismo sprendimas, tačiau tokių aplinkybių 2016 m. vasario 8 d. nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo teismas aiškiai nebuvo nurodęs, o tik nurodytas bendro pobūdžio reikalavimas pateikti duomenis apie santuokos nutraukimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartyje neaiškiai nurodyto trūkumo ieškovas galėjo nesuprasti bei jo tinkamai nepašalinti. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes nepateikimas ar nepakankamas pateikimas gali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas, dėl ko bylos procesas negalėjo būti pradėtas. Pažymėtina, kad tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 181, 226 str., 230 str. 1 d., 251 str. 2 d.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi nuspręsdamas ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir jį sugrąžinti, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. T. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.