- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2YT-9951-1130/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00844-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- Z. I., T. I.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., J. M., valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Rita Pechovska
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
suinteresuotam asmeniui J. M. nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,
suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovams nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. I. ir T. I. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. M., J. M., Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai patikslintu pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį nuo (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai patikslintame pareiškime nurodė, kad susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje Lietuvos TSR, jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), kur abu yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Paaiškino, kad su jų žemės sklypu ribojasi valstybei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio yra pastatas paviljonas. Pažymėjo, kad sovietmečiu seniūnijose būdavo taip vadinami buitinio aptarnavimo kombinatai (kabeonai, paviljonai), kurie priklausė valstybei, (duomenys neskelbtini) taip pat buvo toks paviljonas priklausantis valstybei, 1991 metais prasidėjo šių paviljonų privatizavimas. Nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad Šalčininkų rajono privatizavimo komisija sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu pagal patvirtintus 1991 m. lapkričio 23 d. įvykusio aukciono rezultatus – nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise perleido (duomenys neskelbtini) paviljoną G. M.. Paaiškino, kad G. M. aukciono būdu įgijęs nuosavybės teisę į paviljoną privalėjo įregistruoti šį faktą viešajame nekilnojamojo turto registre, tačiau to, dėl jiems nežinomų priežasčių, nepadarė. Pabrėžė, kad G. M. paviljone po jo privatizavimo vykdė drabužių (duomenys neskelbtini) veiklą, jo (duomenys neskelbtini) įmonė vadinosi - (duomenys neskelbtini), joje dirbo pagrinde moterys, (duomenys neskelbtini) pareigose, maždaug 2002 metais G. M. nustojo rūpintis savo (duomenys neskelbtini) įmone, paviljonu, nemokėjo įmokų už elektros energijos tiekimą, todėl paviljone buvo atjungtas elektros energijos tiekimas, visi darbuotojai išėjo iš darbo, pastatas tapo nenaudojamu. Paaiškino, kad G. M. 2002 m. rudens pradžioje pasiūlė jiems išpirkti paviljoną, kadangi pašlijo jo sveikata, toliau tęsti (duomenys neskelbtini) veiklos neketino, pastatas tapo jam nereikalingas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jie iš G. M. nusipirko šį paviljoną už 2500 litų (tuo metu galiojančios valiutos) sumą, pirkimo – pardavimo sutarties šalys nepasirašė, tiesiog jie sumokėjo pinigus už aukščiau minėtą paviljoną G. M., o pastarasis perdavė pirkėjams pastato raktus ir du dokumentus: (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą ir 1992 m. vasario 19 d. Šalčininkų rajono vyr. architekto patvirtintą statinių planą, kuriame yra Nr. 1 - pavaizduotas paviljonas, Nr. 2 - pavaizduotas kuro sandėlis (faktiškai malkinė), Nr. 3 - pareiškėjų gyvenamasis namas, Nr. 4 - pareiškėjų ūkinis pastatas, tokiu būdu, nuo (duomenys neskelbtini) jie naudojasi paviljonu kaip savo, sandėliuoja jame daiktus, darbo įrankius, rakina jį. Pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 3 d. jie savo sąskaita atliko valstybinio žemės sklypo ant kurio yra paviljonas ir malkinės kadastrinius matavimus. Pabrėžė, kad yra aptvėrę savo žemės sklypą kartu su valstybiniu žemės sklypu, kuriame yra paviljonas medine tvora su išbetonuota pamatine dalimi ir stulpais. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vyriausioji specialistė R. V. surašė nutarimą Z. I. dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM specialistai patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatyta metalinė tvora su išbetonuota pamatine dalimi ir stulpais, žemės sklypo savininkai Z. I. ir T. I. naudoja aptvertą valstybinę žemę savo reikmėms, nutarime nurodyta, kad aptvertas valstybinis žemės plotas tvarkomas ir prižiūrimas, Valstybiniame žemės plote stovi neregistruotas pastatas. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM specialistai nustatė, kad Z. I. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį skyrė jai administracinę nuobaudą – įspėjimą, Z. I. ir T. I. buvo suteiktas 6 mėnesių terminas sutvarkyti paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises, po ko būtų galimybė išpirkti valstybinę žemę po statiniu. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) G. M. mirė, iki mirties savo nuosavybės teisių į paviljoną viešajame nekilnojamojo turto registre įregistravęs nebuvo, pirkimo – pardavimo sandorio su pirkėjais Z. I. ir T. I. taip pat iki mirties neįformino, tokiu būdu, nuo (duomenys neskelbtini) metų iki dabartinio laiko jie sąžiningai įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo šį paviljoną, nuo paviljono pardavimo momento iki G. M. mirties ir po jo mirties niekas, tame tarpe G. M. pirmos eilės įpėdiniai: sūnus G. M. ir sutuoktinė J. M. jokių materialinių pretenzijų dėl paviljono neturėjo, faktiškai pripažįstant, kad paviljonas priklauso pareiškėjams. Nurodė, kad per visą valdymo laikotarpį daikto savininkai turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet ja nepasinaudojo, ginčo dėl valdymo sąžiningumo byloje nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad visiškai sutinka su pirminiu ir patikslintu pareiškimu, į garažą nepretenduoja, kadangi sutuoktinis G. M. pardavė jį pareiškėjams, tą aplinkybę prisimena, sūnus G. M. taip pat neprieštarauja šiam pareiškėjų pareiškimui.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra ir atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio Šalčininkų skyrius ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys G. M. ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Pareiškėja Z. I. teismo posėdžio metu parodė, kad paviljoną įsigijo (duomenys neskelbtini), už jį sumokėjo, bet jokių dokumentų nepasirašė, G. M. jiems davė tokius dokumentus, kokius turėjo. Dar, kai paviljonas dirbo pati ten dirbo, bet nebuvo įforminti dokumentai, tvarkė, kūreno, o vyras dirbo (duomenys neskelbtini). Turtą visą laikotarpį valdė be pertraukos ir šiuo metu juo rūpinasi, pastatė tvorą, aptvėrė, tačiau reikia tvarkyti dokumentus dėl žemės įgijimo.
Pareiškėjas T. I. teismo posėdžio metu parodė, kad turtą valdyti pradėjo nuo įsigijimo iš G. M. momento (duomenys neskelbtini) be pertraukų, ten pradėjo laikyti grūdus ir kitus daiktus, pakeitė langus, šiuo metu naudoja kaip sandėlį. Niekas į juos dėl jų valdomo pastato nesikreipė, paviljoną naudojo atvirai.
Suinteresuotas asmuo G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškimu sutinka. Pripažįsta faktą, kad tėvas G. M. pastatą pardavė, jeigu neklysta ir gerai prisimena, pats dalyvavo pinigų perdavimo metu. Mama taip pat pretenzijų neturi.
Liudytoja S. D. teismo posėdžio metu parodė, kad daug metų dirbo paviljone, ten įsikūrusiai (duomenys neskelbtini) įmonei nustojus veikti paviljoną nupirko Z. I.. Pirkimo pardavimo metu dalyvavo, bet kelintais metais tai buvo, neprisimena, tai buvo gal prieš dvidešimt metų ar daugiau, gali būti, kad pareiškime nurodytais metais, pati buvo pakviesta dalyvauti, kaip sandorio liudytoja. Z. I. perdavė pinigus G. M., kiek tiksliai neprisimena, bet 2 000 Lt ar 2 500 Lt. Nuo to laiko matė, kad pareiškėjai tvarkė tą pastatą, jį aptvėrė, neslėpė fakto, kad naudojasi pastatu kaip savo.
Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaimynė Z. I. sakė, jog paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, šiuo metu vardo neprisimena, siūlė pirkti paviljoną, žino, kad tą paviljoną jie įsigijo. Pati gyvena priešais paviljoną, kiek prisimena, jis buvo įsigytas pareiškėjų (duomenys neskelbtini), nuo to laiko pareiškėjai jį valdė kaip savo ir naudojosi juo be pertraukų, pastatė tvorą, pjovė žolę. Visi kaimo gyventojai žino, kad pareiškėjai naudojasi tuo paviljonu, nežino, kad kas nors jiems reikštų pretenzijas.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkinamas.
Per įstatymo nustatytą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532-533 straipsniai) 14 dienų terminą po pranešimo specialiame interneto tinklalapyje apie bylos nagrinėjimą paskelbimo dienos niekas nesikreipė ir pareiškėjų nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo niekas neginčijo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimu (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono privatizavimo komisija sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu pagal patvirtintus 1991 m. lapkričio 23 d. įvykusio aukciono rezultatus paliudijo, kad G. M. priklauso privačios nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) paviljonas.
Valstybės įmonė „Registrų centras“ raštu informavo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2021 m. rugsėjo 13 d. duomenimis pastatas (duomenys neskelbtini) paviljonas, esantis (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teisės į jį teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
2021 m. rugsėjo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Z. I. skirtas įspėjimas dėl to, kad patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatyta metalinė tvora su išbetonuota pamatine dalimi ir stulpais, žemės sklypo savininkai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudoja aptvertą valstybinę žemę savo reikmėms, aptvertas valstybinis žemės plotas tvarkomas ir prižiūrimas, valstybiniame žemės plote stovi neregistruotas pastatas.
Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68-4.71 straipsnių) normos.
Pagal CK 4.68 straipsnio nuostatas, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. CK 4.70 straipsnio nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) turėjo valią valdyti nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) paviljoną, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip savo. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie taip pat turi teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas (duomenys neskelbtini) paviljonas, esantis (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teisės į jį teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Pareiškėjai pastatą valdo nuo (duomenys neskelbtini), tai patvirtino atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo J. M., taip pat suinteresuotas asmuo G. M. ir liudytojos S. D. ir G. M..
CK 4.68 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pagal CK 4.69 straipsnio nuostatas, neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas, įgyjamąja senatimi taip pat negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.
Byloje nėra jokių duomenų apie nekilnojamojo daikto, kuriuo naudojasi pareiškėjai, priklausymą valstybei ar savivaldybei, ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. CPK 532 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. spalio 11 d. pranešimo specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą iki teismo posėdžio dienos nauji suinteresuoti asmenys reikalavimų nepateikė.
Pagal CK 4.68 straipsnį, daikto atviras valdymas reiškia, kad asmuo daiktą turi valdyti kaip savą nesislapstydamas. Priešingų šiai įstatymo nuostatai pareiškėjų veiksmų nenustatyta, tai yra nenustatyta, kad pareiškėjai slaptai valdė žemės sklypą.
Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų. Pareiškėjai minėtą pastatą valdo nuo (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjams tekusio daikto valdymas nuo (duomenys neskelbtini) metų būtų nutrūkęs, be to pastatas yra prižiūrimas, todėl teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjai faktiškai valdė žemės sklypą, juo rūpinosi, kaip savo.
Taigi iš byloje esančių duomenų daroma išvada, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: paviljoną, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai pradėjo valdyti sąžiningai, valdymas tęsiasi nuo (duomenys neskelbtini), jokie kiti asmenys, įskaitant ir Lietuvos valstybę nėra pareiškę noro priimti, per visą valdymo laikotarpį pareiškėja daiktą valdo teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, būdami įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į jų valdomą daiktą, todėl nustatomas prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį nuo (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 533 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjai Z. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. I. (T. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį nuo (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.