- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- 2VP-6689-1084/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00159-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- L. J., uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo sprendimai“
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.1.17.3Kiti su taikinimu ir taikos sutartimi civiliniame procese susiję klausimai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio D. J. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys – L. J., uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo sprendimai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
antstolis D. J. pateikė teismui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ir skolininkės L. J. vykdymo procese sudarytai taikos sutarčiai patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atsisakytina tvirtinti taikos sutartį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
Šalys bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese, gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 595 straipsnio 1 dalis). Tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę užbaigti vykdomąją bylą sudarydami taikos sutartį (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas). Šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei veikti vykdymo proceso eigą, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą, t. y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Sudarydamos taikos sutartį vykdymo procese, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl teismo sprendimo įvykdymo sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą.
CPK 595 straipsnyje numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, kurią antstolis, sustabdęs vykdomosios bylos vykdymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo taikos sutarties gavimo perduoda apylinkės teismui. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, pareiškimą išsprendžia pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles (CPK 595 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, ją bus galima įvykdyti, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis sukuria procesines ir materialines teisines pasekmes ir tampa vykdytinu dokumentu (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taikos sutartyje turi būti aiškiai aptarta taikos sutarties sąlygų vykdymo ir sankcijų už jų pažeidimą taikymo tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio D. J. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 500,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 22 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 19,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės L. J. kreditorei UAB „Skolų valdymo sprendimai“. 2020 m. vasario 10 d. antstolio kontoroje gauta 2020 m. sausio 29 d. skolininkės ir išieškotojos sudaryta taikos sutartis (toliau – taikos sutartis), kurią antstolis pateikė tvirtinti teismui.
Susipažinus su teismui tvirtinti pateikta 2020 m. sausio 29 d. išieškotojos UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ir skolininkės L. J. vykdymo procese sudaryta taikos sutartimi, nustatyta, kad šalys, be kita ko, susitarė sumažinti priskaičiuotą skolos sumą iki 2 000,00 Eur (taikos sutarties 2 punktas), kurią skolininkė įsipareigojo sumokėti išieškotojai taikos sutarties pasirašymo metu ir išieškotoja, pasirašydama šią taikos sutartį, patvirtino, kad gavo iš skolininkės visą sutartą 2 000,00 Eur sumą (taikos sutarties 3 punktas). Paminėtos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos leidžia daryti išvadą, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl skolos sumokėjimo taikos sutarties sudarymo metu, o išieškotoja taikos sutartyje patvirtino, kad šalių sutarta skolos suma – 2 000,00 Eur, jai yra sumokėta. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymėtina, kad taikos sutartimi jos šalys susitaria dėl ateityje tarp jų galinčio kilti ginčo išsprendimo, todėl teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygos turi būti susijusios su ateities įsipareigojimais. Šalių susitarimo dėl prievolės įvykdymo dalyku negali būti veiksmai, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs anksčiau, nei teismas patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį. Esant tokiai situacijai, kyla klausimas dėl sutarties vykdymo, kadangi teismas patvirtintų šalių sutartus įvykdyti juridinius faktus, kurie nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo dieną jau turi būti įvykę. Nagrinėjamu atveju prašomoje patvirtinti taikos sutartyje yra susitarta dėl prievolės įvykdymo taikos sutarties sudarymo metu, prievolė jau yra įvykdyta, todėl teismas negali patvirtinti tokių taikos sutarties sąlygų (CK 6.983 straipsnio 1 dalis, 6.984 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir teismui savo iniciatyva šalių pasirašytos taikos sutarties nuostatų nekeičiant, atsisakytina patvirtinti teismui pateiktą suinteresuotų asmenų pasirašytą taikos sutartį.
Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti jų pateiktą taikos sutartį neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 595 straipsnio 3 dalis). Taip pat išaiškintina, kad tarp vykdymo proceso dalyvių susiklostę faktiniai santykiai gali būti įforminti pasinaudojus kitomis vykdymo proceso dalyviams suteiktomis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 595 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti tvirtinti 2020 m. sausio 29 d. tarp išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ir skolininkės L. J. sudarytą taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui Dariui Jonaičiui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.