- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 1-59-495/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Kaltinamasis
- S. B.
- Advokatai
- Vitoldas Petravičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) konsultantu, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 200str. 1 dalį (7 nusikalstamos veikos epizodai), 222 str. 1 dalį.
V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 228 str. 1 dalį, 24 str. 6 d. 200 str. 1 dalį (7 nusikalstamos veikos epizodai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B., padedant V. S. ir pastarajam piktnaudžiaujant tarnyba, neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos.
Nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis, tai yra S. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) inspektoriumi V. S., turėdamas tikslą neišvežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekes – aukso luitus ir juvelyrinius dirbinius iš aukso, 2008 m. sausio 12 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkę L. G. su prašymu įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jai dokumentus: 2008-01-10 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serija L Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, o taip pat dėžutę 20x20 cm dydžio, kurioje buvo trys aukso luitai po 1 kg, nurodydamas siuntėją – UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gavėją – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. L. G. pagal S. B. pateiktus duomenis užpildytą eksporto deklaraciją ir kitus dokumentus apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto (duomenys neskelbtini) inspektorei A. Š., kuri deklaracijai suteikė numerį – (duomenys neskelbtini), ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui, užplombavo dvejomis plombomis dėžutę su aukso lydiniais, atspausdino deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) du egzempliorius ir visus šiuos dokumentus bei aukso lydinius atidavė L. G., o ši - S. B..
S. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. sausio 21 d., 08 val. 51 min., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. S. į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir 34 sekundes trukusio pokalbio metu sužinojęs, kad šis pagal iš anksto nustatytą grafiką sausio 21 d., nuo 09.45 val., dirbs poste ir pagal ankstesnį išankstinį susitarimą galės fiktyviai užbaigti muitinės eksporto procedūrą realiai neišvežamam kroviniui, apie 17 val. atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio posto padalinį Kena - 2, esantį Vilniaus geležinkelio stotyje, Geležinkelio g. 16, Vilniuje, kur susitiko su V. S. ir perdavė jam eksporto dokumentus – deklaracijas (duomenys neskelbtini) (2008-01-12), Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-01-11) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-20) pagal kurias prekės – 3 kg aukso luitų 999,9, 214 074 Lt vertės, 5,365 kg juvelyrinių dirbinių iš aukso ir 0,7057 kg juvelyrinių dirbinių, 319 693 Lt vertės, viso 9,0707 kg, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 533 767 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Kaliningradas – Maskva, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir tokiu būdu jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą. Po to, V. S., būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) inspektoriumi, piktnaudžiaudamas tarnyba, iš anksto, iki 2008 m. sausio 21 d. pažadėjęs, padėjo S. B. paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, įformindamas realiai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neišvežamų prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, eksporto procedūrą, į elektroninę eksporto kontrolės sistemą ECS ir elektroninį žurnalą įvedė žinomai melagingus duomenis, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos keleiviniu traukiniu Kaliningradas – Maskva Nr. (duomenys neskelbtini), tuo patvirtindamas aukščiau nurodytų eksporto procedūrų užbaigimą. Tą pačią dieną S. B., norėdamas įsitikinti, ar V. S. neiškilo kliūčių įvykdyti išankstinį susitarimą, 18 val. 00 min. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. S. į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10 sekundžių trukusio pokalbio metu pastarasis jam pranešė, kad traukinys 17 val. 48 min išvyko iš Vilniaus geležinkelio stoties ir eksporto procedūra yra užbaigta. Dėl to valstybei nebuvo sumokėta 6 608 Lt muito ir 48 767 Lt PVM ir padaryta 55 375 Lt žala. Tokiu būdu S. B., padedant V. S., neteisėtai neišvežė nurodytų prekių iš Lietuvos Respublikos.
Be to, S. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, padedant V. S., (duomenys neskelbtini) inspektoriui, piktnaudžiaujant tarnyba ir slepiant nusikalstamos veikos pėdsakus bei iš anksto tai pažadėjus, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 26 d. iki 2007 m. lapkričio 10 d., Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio posto padalinyje Kena - 2, adresu Geležinkelio g. 16, Vilniuje, neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 16 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, sudarė 1 310 856 Lt ir kurie pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, nesumokėdamas 32 771 Lt muito ir 235 955 Lt PVM, tokiu būdu padarė valstybei 268 726 Lt žalą:
Apklaustas kaltinamuoju V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Į jo darbo kabinetą atėję pareigūnai neleido jam paskambinti telefonu. Jis savo pareigas atliko pagal visas galiojančias instrukcijas ir jokių įstatymų nepažeidė. S. B. buvo tik jo pažįstamas, su kuriuo retkarčiais pasiskambindavo ar kartais susitikdavo mieste, tačiau jie niekada nebuvo draugai. Jie turėjo vienas kito telefono numerius. Be to, jis neturėjo jokių išskirtinių tarnybinių reikalų su UAB (duomenys neskelbtini). Jis buvo sulaikytas 2008 01 21 darbovietėje, atvykus Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams, kurie iš karto liepė jam viską papasakoti, nurodė, kad jie turi telefoninių pokalbių išklotines, viską žino apie S. B.. Jis negalėjo suprati kodėl apie tai yra kalbama. Pareigūnai jo klausė kodėl jis baigė traukinio Nr. 6 eksporto procedūrą. Tuomet jis nurodė, kad nebuvo prie šio traukinio. Po ko pareigūnai sutriko, kažkam skambino telefonu, o paskui patikslino, kad traukinys Kaliningradas-Maskva. Tada jis (S.) pasakė, kad tikrino tą traukinį. Buvo keleivis, kuris pateikė visas deklaracijas, o paskui į kompiuterį suvedė visus reikalingus duomenis. Pareigūnui M. S. parodė, kad yra visi reikalingi dokumentai ir kompiuterio duomenys. Tada jam pasakė, kad jie viską žino, kad prie traukinio buvo S. B. ir panašiai. Į ką jis atsakė, kad S. B. yra matęs gal vieną kartą gyvenime. Be to, pareigūnai liepė jam paskambinti, bet jiems pasakė, kad atmintinai nežino jo telefono numerio ir neturi apie ką su juo kalbėti. Pastoviai buvo jaučiams psichologinis spaudimas. Jis gi nurodė, kad traukinys išvažiavo į Kenos postą. Po to, pareigūnai paskambino į Kenos postą ir nurodė sulaikyti traukinį. Paskui jis buvo sulaikytas, atlikta asmens krata, tačiau jokių draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Kaltinamasis parodė, ir tai, kad 2008-01-21 atliko muitinį tikrinimą tranzitinio traukinio Kaliningradas – Maskva. Šis tikrinimas vyksta penktame perone, kur tunelyje įrengta muitinės tikrinimo vieta. Iš matymo matytas žmogus, bet nepažįstamas, kalbantis rusiškai, pateikė jam deklaraciją bei pilkos spalvos dėžutę su dviem muitinės plombomis, kurios įrašytos į deklaraciją, ir du plastikinius maišelius su aukso dirbiniais, kurie, atrodo, irgi buvo užplombuoti. Jis patikrino, kad plombos nepažeistos, įformino, atidavė tam žmogui ir pastarasis nuėjo į traukinį. Jis (S.) betarpiškai matė kaip šis asmuo nuėjo į traukinį, priėjo prie vagono (numerio nepastebėjo), nes tuo metu jis perone rūkė. Šis žmogus išvyko tuo traukiniu. Dokumentų kopijas tikrinimo metu jis turėjo su savimi. Nereikalingų dokumentų kopijas, kurios nerišamos ir jam reikalingos tik duomenims į kompiuterį suvesti, jis suplėšė ir išmetė. Visa reikalinga informacija buvo įvesta į kompiuterį, todėl nėra prasmės naikinti reikalingų dokumentų. Jis negali tiksliai nurodyti, bet mano, kad tą dieną į darbovietę buvo užėjęs S. B., tačiau nežino kokiu tikslu. Prieš ateidamas telefonu paklausė, kur jis yra ir užvažiavo pasisveikinti. Kaltinamasis teigė, kad praktikoje yra tokių atvejų kai iš Lietuvos išvažiuodavo prekių vagonai, o Rusijoje būdavo išmuitinama tik 100 kilogramų. Paprastai verslininkai būtent geležinkelį pasirenka tam, kad galėtų nuslėpti krovinį nuo Rusijos ir Baltarusijos muitinės, nes jų stotyje, į kurią atvažiuoja traukinys, nėra muitinės posto. Ji yra kitoje geležinkelio stotyje. Tai yra idealiausias būdas įvežti prekes jų neišmuitinant Rusijoje ar Baltarusijoje. Šita byla ne vienintelė jų poste, nes toks peronas buvo vienintelis visoje Europos Sąjungoje. Dėl jo nuolat buvo keičiami sprendimai, nes nežinoma kaip tiksliai elgtis tokiais atvejais. Be to, kaltinamasis teigė, jog negali paaiškinti, kodėl kai buvo forminami UAB (duomenys neskelbtini) muitiniai patikrinimai, tomis dienomis užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp jo ir S. B.. Jam buvo daromas psichologinis spaudimas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, liepė rašyti paaiškinimą, sakė, kad leis paskambinti advokatui, žadėjo paleisti iš sulaikymo. Jam atsisakius tai daryti, jam buvo nurodyta, kad jis sulaikomas. Tai tęsėsi 2-3 valandas. Po to, jis parašė paaiškinimą, kuriame surašė pareigūnų dėstomą tekstą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.). 2008 01 31 apklaustas įtriamuoju V. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini), dirba virš dviejų metų. 2008-01-21 pamainą jis pradėjo 9 val. 45 min., kartu su juo tą dieną dirbo jo kolegė R. L.. Į jo pareigas įeina prižiūrėti terminalą, keleivių tranzitinių traukinių tikrinimas, importo, eksporto procedūrų forminimas, laikino prekių saugojimo forminimas, bagažo ir pašto vagono tikrinimas ir tranzito procedūrų forminimas bagažo vagonams, vykstantiems tranzitu per LR valstybės teritoriją. 2008‑01-21, apie 17 val. 30 min., pagal tvarkaraštį turėjo atvykti keleivinis traukinys Kaliningradas-Maskva Nr. (duomenys neskelbtini). R. L. tuo metu buvo užsiėmusi, dirbo su dokumentais, be to ji buvo paskirta į (duomenys neskelbtini) padalinį tam, kad jis ją pamokytų forminti muitines procedūras, o jis buvo laisvas, todėl apie 17 val. 15 min. jis nuėjo į 5-ą peroną, t.y. į muitinio tikrinimo vietą, kur turėjo atvykti aukščiau minėtas traukinys. Jis tiksliai neprisimena kada, bet traukinys jau stovėjo 5 perone, prie jo priėjo asmuo ir pasakė, kad turi krovinį bei deklaracijas ir išvyksta keleiviniu traukiniu Maskva-Kaliningradas Nr. (duomenys neskelbtini). Jis patikrino dokumentus, vizualiai patikrino krovinį – aukso lydinius ir jo dirbinius, plombos nebuvo pažeistos. Krovinys, aukso lydiniai, buvo sudėti į pilkos spalvos plastikinę dėžutę, matmenys maždaug 20x30 cm, aukštis apie 10 cm, tiksliai pasakyti, jis negali, nes dėžutės nematavo. Aukso dirbiniai, pagal deklaraciją apie 6 kg, buvo sudėti į du baltos spalvos maišus, kurių jis taip pat nematavo, bet matmenys maždaug 30-40 cm į plotį ir 50-60 cm į aukštį. Maišai viršuje buvo apklijuoti lipniąja juosta, muitinės plombų nebuvo. Aukščiau minėtų maišų jis neatidarinėjo, pačiupinėjo rankomis ir pajautė, kad ten yra aukso dirbiniai. Tie maišai nebuvo plombuoti, nes eksporto deklaracijose nebuvo nurodyta, kad tas krovinys plombuotas. Tie maišai buvo baltos spalvos, bet buvo kažkiek permatomi, jis matė aukso dirbinius bei prie jų etiketes. Kiek aukso dirbinių buvo prikrauta į aukščiau minėtus maišus (t.y. kiek centimetrais į aukštį) jis nežino, nes nematavo. Patikrinęs dokumentus bei prekes, ant eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) jis uždėjo visus privalomus uždėti antspaudus, pasiėmė deklaracijos kopiją, nes originalą pagal nustatytą tvarką atidavė prekes pateikusiam asmeniui. Kitas dvi elektronines deklaracijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis pasiėmė sau. Eidamas į viršų parūkyti, į 5 peroną jis palydėjo prekes uždeklaravusį asmenį bei matė, kad tas asmuo nuėjo prie sąstato vidurio, į kurį konkrečiai vagoną nežino. Prekes pateikęs asmuo išvyko keleiviniu traukiniu Maskva-Kaliningradas Nr. (duomenys neskelbtini). Būdamas 5 perone jis nematė, kad šis asmuo būtų išlipęs iš traukinio. Šio asmens vardo ir pavardės jis nežino, bendravo rusiškai. Anksčiau šį asmenį jis matė apie du, tris kartus su kroviniu, koks krovinys buvo tada, neprisimena. Šį asmenį jis galėtų atpažinti. Jis jį palydėjo į 5 peroną, sulaukė, kol išvažiuos keleivinis traukinys Maskva-Kaliningradas Nr. (duomenys neskelbtini), nuėjo atgal į darbo vietą. „Kena-2“ padalinio tarnybinėse patalpose jis atsišvietė eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), suvedė į elektroninį žurnalą, o kopiją su originaliais atspaudais suplėšė ir išmėtė į tualetą. Po to jis užbaigė MRN eksporto deklaracijas, t.y. suvedė į ECS sistemą. Eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio siuntėjas yra UAB (duomenys neskelbtini), ar ši įmonė anksčiau eksportavo prekes jis neatsimena. Ar asmuo, kuris 2008-01-21 deklaravo prekes UAB (duomenys neskelbtini) vardu anksčiau irgi atstovavo šiai įmonei, jis pasakyti negali, nes neprisimena. Jis pažįsta asmenį vardu S., pavardės neprisimena, žino, kad šis dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Kur su juo susipažino jis neprisimena, taip pat neprisimena ir kokiom aplinkybėm, jie apsikeitė telefono numeriais. Kiek laiko jie pažįstami jis pasakyti negali, bet kartais S. jam paskambina pasikonsultuoti muitinės procedūrų klausimais. Tų pokalbių metu jie neakcentavo įmonę UAB (duomenys neskelbtini), bet, kiek jis prisimena, S. apie UAB (duomenys neskelbtini) nešnekėjo. Ar S. kada nors formindavo muitinės procedūras, jis neprisimena. Su S. jis bendrauja ne tik telefonu, bet jie ir susitinka. 2008-01-21, po to, kai keleivinis traukinys Maskva-Kaliningradas Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko ir jis užbaigė eksporto procedūras, jam paskambino S. į jo numerį (duomenys neskelbtini), iš kokio telefono numerio skambino neprisimena, tik gale ketvertukai, ir paklausė, ką jis daro, ką tiksliai šnekėjo neprisimena, bet iškart po šio skambučio S. atvažiavo. Kokia mašina jis atvažiavo nematė, S. prie jo priėjo pėsčiomis. Jis tuo metu stovėjo bagažo sandėlyje, t.y. ant rampos. Kartu parūkė, šnekėjo apie nereikšmingus dalykus. S. atvažiavimo tą dieną tikslo jis nežino. Kai jie parūkė, S. iškart išėjo. Neužilgo atvažiavo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Deklaracijos kopiją Nr. (duomenys neskelbtini) su originaliais muitinės antspaudų atspaudais jis sunaikino dėl to, nes pagal muitinės tvarką ant dokumentų kopijų, šiuo atveju eksporto deklaracijos, negali būti originalūs spaudai, o visas dokumentas turėjo būti atšviestas. Jis galvoja, kad auksas galėjo būti paslėptas traukinyje, anglies šachtoje ar kitoje vietoje, tikslu paslėpti nuo Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų ar nuo plėšikų. Jis nesigilino, nežino ir tai ne jo kompetencijoje, ar anksčiau minėtos prekės – auksas ir jo dirbiniai šiuo atveju turėjo pasiekti eksporto deklaracijose nurodytų krovinių gavėją. Jo manymu, asmuo, vežantis auksą, išsigando patikrinimo ir dėl to nepateikė prekių, nes galėjo būti, kad jis jau buvo pažeidęs muitinės plombas ar pan., ar paslėpęs auksą ir jo dirbinius. S., apie kurį jis pasakojo savo parodymuose, yra S. B., kuris dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo pareigų nežino (t.1 b. l.165-167). Teisme kaltinamasis V. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškindamas, kad šiuos parodymus davė laisva valia, o paaiškinimas (t.1,b.l.160) buvo surašytas psichologinio spaudimo išdavoje, muitinės kriminalinės pareigūnams padiktavus paaiškinimo tekstą. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamų apklausų metų nieko nesakė apie paaiškinimo surašymo aplinkybes, kadangi buvo nusprendęs apie tai pasakyti teisme. Dėl kaltinimų, laikotarpiu nuo 2007-05-26 iki 2007-11-10, V. S. paaiškino, kad negali suprasti, jog kaltinimai jam pateikti net nuo 2007 metų. Jis dėl jų nieko paaiškinti negali, mano, kad siekiama jį apkaltinti tik todėl, kad jis paskutinis iš muitinės pareigūnų turėjo tarnybinių ryšių su UAB (duomenys neskelbtini) ir tai būdas priversti įmonę sumokėti mokesčius valstybei. Jis mano, kad auksas ir jo dirbiniai buvo paslėpti traukinyje. Papildomai kaltinamasis V. S. paaiškino, kad faktas, jog Vilniaus geležinkelio stotyje nebuvo parduotas nei vienas bilietas į minėtą traukinį, nereiškia, kad jo nurodytas asmuo neįlipo į traukinį. Daug bilietų keleiviai perka Kaliningrade ar Charkove, nes ten yra pigiau. Auksas traukinyje nebuvo rastas, nes arba jis buvo išmestas per langą dar iki pasienio, arba paslėptas traukinyje nuo Baltarusijos muitininkų. Jam yra žinomi atvejai kai atsakydami į paklausimą Rusijos Federacijos pareigūnai apie įvežtas prekes, nurodo, kad prekės nėra įvežtos, tačiau vėliau ši informacija paneigiama. Be to, kaltinamasis parodė, kad jam nesuprantama, kodėl prokuroras, kaltindamas šiais nusikaltimais, nenušalino jo nuo pareigų. Visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį ir iki šiol jis atlieka savo pareigas, jokių jo tarnybinių pažeidimų nėra užfiksuota.
Apklaustas kaltinamuoju S. B. kaltu prisipažino iš dalies, paaiškindamas, jog pripažįsta aplaidžiai, bet ne apgaulingai tvarkęs UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Kitus jam pateiktus kaltinimus neigė. S. B. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį jie teigdavo ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodydavo kokius dokumentus reikia pateikti ir jis juos pateikdavo. Jam nesupranta kuo vadovaujantis buvo nuspręsta, kad jo bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla - didmeninė ir mažmeninė prekyba juvelyriniais dirbiniais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Partnerių susirasdavo tarptautinėje juvelyrikos parodoje Italijoje, kur susipažino asmenimis, kurie turėjo verslo reikalų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Ten pat susipažino ir su Izraelio piliečiu Y. Z., kuris jam pasiūlė juvelyrinių dirbinių gabenimo per Lietuvą į Rusiją verslą. Žadėjo pelningą verslą. Jis supažindino jį su žmonėmis, pats dažnai atvažiuodavo į Lietuvą. Prekės, t.y. aukso luitai, atvažiuodavo iš Vokietijos. Tie žmonės jam nurodė, kur turėtų juos pirkti, kokiomis kainomis. Nurodė aukso Londono biržos kainas. Jam nupirkus aukso luitus ar kitus juvelyrinius dirbinius, jie būdavo atgabenami į Lietuvą. Jie gi, jam pasakydavo, kaip ir kur reikės apiforminti visus reikalingus dokumentus. Praktiškai visi liudytojų parodymai atitinka kaip viskas vyko iš tikrųjų. Jis (B.) įformindavo PVM sąskaitą-faktūrą, kurią nuveždavo į muitinės sandėlius, kur įformindavo ir prekes atiduodavo Y. Z. arba jo nurodytiems žmonėms, iš kurių vienas buvo vardu A., Y. bendrapartneris. Byloje yra paminėtos įmonės, kurių vardu buvo forminamos prekės. Įmonė (duomenys neskelbtini), jo žiniomis, yra ofšorinė kompanija. Byloje nurodyta, kad tai jo (B.) įmonė, tačiau turint asmens paso kopiją, galima bet kokio asmens vardu įforminti ofšorinę kompaniją. Jam Y. Z. yra sakęs, kad galbūt jo vardu įformins įmones. Y. Z. jam duodavo (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, tačiau šiuo metu šių įgaliojimų jis neturi. Jam nėra žinoma kas buvo įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas ir jos įkūrėjas. Jam pačiam buvo svarbu, kad verslas būtų vykdomas teisėtai ir jam būtų mokami pinigai. Kiekvienu atveju jis gaudavo avansą. Jis yra davęs Y. Z. savo paso kopiją, bet nežino kokiu tikslu. Be to, jis taip pat turi pastarojo paso kopiją. Jam nėra žinoma, kodėl (duomenys neskelbtini) registruota jo vardu. Dėl 2008 m. sausio 21 d. įvykio, kaltinamasis S. B. paaiškino, kad tą dieną nuvežė prekes į UAB (duomenys neskelbtini) eksporto forminimui. Ten, atrodo, buvo trys aukso luitai. Darbuojai įformino dokumentus, atidavė jam, o pastarasis asmeniui vardu A., kurį jam pristatė Y. Z.. A. buvo jo atstovas. Jam buvo pasakyta, kad jis yra Rusijos pilietis. Atrodo, kad tą dieną jis su A. susitiko mieste, kur jis atidavė eksporto deklaraciją ir krovinį. Jų tolimesnis likimas jam nežinomas. Jam tai nebuvo svarbu. Atlygį už šį darbą jis gaudavo mokestiniais pavedimais į įmonės sąskaitą. Sąskaitos būdavo iš anksto apmokėtos, nes pelnas būdavo apskaičiuotas iš anksto. Jam tik reikėdavo įforminti dokumentus ir atiduoti krovinius bei dokumentus. Jis negalvojo, kad minėti asmenys gali elgtis nesąžiningai. Jis negali tvirtinti, kad 2008 01 21 buvo pas V. S., neprisimena. Byloje nurodyti telefono numeriai, kurie jam nepriklauso, jam nėra žinoma kas jais skambino. Jo telefono numeris, kuriuo jis naudojasi, yra byloje nurodytas. Jis bendraudavo su V. S. telefonu, kurio numerio trys paskutiniai skaičiai yra (duomenys neskelbtini). Teisminio bylos nagrinėjimo metu perskaityti S. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276str. 1 d. 2 p.).
2008 01 24 apklaustas įtariamuoju S. B. parodė, kad įmonė įsteigta nuo 2005 metų gegužės mėnesio, pagrindinė jos veikla yra juvelyrinių dirbinių didmeninė, mažmeninė prekyba. Įmonėje dirba keturi žmonės, t.y. jis – įmonės direktorius, jo buvusi žmona R. B. – įmonės direktoriaus pavaduotoja, bet realiai užsiima juvelyrinių dirbinių dizainu, M. K. – įmonės vadybininkas bei J. C. – vadybininkė (šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose). Įmonės buhalteriją apie metus tvarko UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau tvarkė UAB (duomenys neskelbtini). Jo pagrindinės funkcijos yra prekybos organizavimas, pirkėjų ir pardavėjų kontaktų paieška, įmonės atstovavimas pagrindinėse tarptautinėse parodose ir pan. Bendrovė bendradarbiauja su įmonėmis – pardavėjomis (duomenys neskelbtini) (Italijoje), (duomenys neskelbtini) (Italijoje), (duomenys neskelbtini) (Italijoje), (duomenys neskelbtini) (Belgijoje), (duomenys neskelbtini) (Belgijoje), (duomenys neskelbtini) (Belgijoje), (duomenys neskelbtini) (Vokietijoje) ir įmonėmis – pirkėjomis (duomenys neskelbtini), jis nežino kokiai šaliai priklauso ši įmonė, (duomenys neskelbtini) (Rusija), (duomenys neskelbtini) (Rusija). Jo pagrindinis vaidmuo tarp aukščiau išvardintų įmonių-pardavėjų ir įmonių – pirkėjų yra tarpininkavimas bei paslaugų suteikimas (muitinių procedūrų įforminimas), už suteiktas paslaugas kiekvieną kartą jis gauna atlygį, dėl kurio susitariama prieš kiekvieną paslaugos suteikimą. Mokestiniai perdavimai už prekes, suteiktas paslaugas, atsiskaitoma pervedimais. Dėl prekių kiekio su įmonės atstovais yra susitariama arba telefonu arba per susitikimus Lenkijoje, Italijoje ir Rusijoje. 2008-01-12 pirmoje dienos pusėje, maždaug apie 11 val., jis atvažiavo į Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postą (duomenys neskelbtini) suforminti eksporto deklaraciją prekėms – aukso luitams, viso 3 kg. Aukso luitai buvo įdėti į pilkos spalvos dėžutę, pagamintą iš kieto plastiko, matmenys 10x15x20 cm, ant dėžutės buvo ta pačia spalva išspausta „Juvelyr Box“, dangtelis su fiksatoriumi. Aukso lydinius, viso 3 vnt. po 1 kg, atsiuntė (duomenys neskelbtini) per pašto siuntą adresu (duomenys neskelbtini). Ant aukščiau minėtų aukso lydinių buvo gamyklinės žymės – įspaustas Herbas, praba 999,9 bei svoris 1 000 g. Šių prekių užsakovas buvo (duomenys neskelbtini), kuri pervedė į jo įmonės sąskaitą išankstinį mokėjimą virš 50 000 eurų. Toliau jis susiskambino su brokeriais Vokietijoje, kurie tiesiogiai bendrauja su Londono birža, paderino kainą ir jis užsakė prekes – 3 kg aukso luitų. Pateikė muitinės tarpininkei L. G. prekes ir sąskaitą-faktūrą.Su UAB (duomenys neskelbtini) 2007 metais, mėnesio neprisimena, yra sudarę sutartį dėl paslaugų teikimo. Ar L. G. patikrino prekes, jis nežino, visą laiką, kai ji formino eksporto deklaraciją, jis buvo posto patalpose. Kas iš muitinės pareigūnų formino prekes, jis nežino. Visas forminimas vyko apie valandą ar pusantros. Būdamas ten, porą kartų jis buvo išėjęs parūkyti, dėžutė su prekėmis visą laiką buvo pas tarpininkę kabinete. Praėjus valandai ar daugiau, užėjęs į kabinetą pas tarpininkę jis pamatė jau užplombuotą dviem plombomis dėžutę ir sutvarkytus dokumentus. Jis paėmė dėžutę su aukso luitais, dokumentus (sąskaitą-faktūrą bei eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini)) ir iškart nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., neprivažiavus buvusios parduotuvės (duomenys neskelbtini). Ten jis telefonu susitarė susitikti su įmonės (duomenys neskelbtini) atstovu, su kuriuo susipažino parodoje. Atstovo vardas buvo A., su juo bendravo rusiškai. Jis atvažiavo automobiliu „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. A. po kokių 5-10 minučių atėjo į stovėjimo aikštelę, įsėdo į jo mašiną. A. patikrino dokumentus, plombas, tai užtruko apie 15 min., po to jie parūkė ir A. išėjo. Jis A. atidavė krovinį, krovinio dokumentus bei visas deklaracijas ir išvažiavo namo. 2008‑01-21, maždaug po 16 val., jis buvo užvažiavęs į VTM Kenos geležinkelio poskyrį „Kena-2“, adresu Geležinkelio g. 16, Vilniuje, ten susitiko su (duomenys neskelbtini) pareigūnu V. S., kurį jis pažįsta apie 3 metus. Su juo jis dažnai konsultuojasi muitinės procedūros klausimais, taip pat ir kitais klausimais. Jokių muitinės dokumentų muitinės pareigūnui V. S. jis niekada nebuvo teikęs, taip pat jis nežino, ar V. S. užbaigdavo jo įmonei eksporto procedūras. 2008-01-21 jis V. S. nebuvo perdavęs jokių muitinės dokumentų, taipogi neperdavė aukso luitų, nes jie, kaip minėjo, jau buvo pas įmonės (duomenys neskelbtini) atstovą A.. Apie krovinio tolimesnį likimą jis nieko nežino, kokiu transportu turėjo būti išgabentas krovinys jis taip pat nežino. Jo procedūros muitinėje baigėsi tuo, kad jis suformino prekėms eksportą, už tai gauna apie 5 proc. nuo prekių vertės. Kai 2008-01-21 jis buvo susitikęs su muitinės pareigūnu V. S., apie savo įmonę UAB (duomenys neskelbtini) nieko nekalbėjo. Jie pašnekėjo kokias 5-7 minutes prie V. S. tarnybinių patalpų, po to jis nuvažiavo namo. Apklausos metu jam pateikti eksporto dokumentai (duomenys neskelbtini) (2008-01-11) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-20) jam yra žinomi. Šias deklaracijas jam atsiuntė per (duomenys neskelbtini) krovinių siuntas Italijos įmonė (duomenys neskelbtini) kartu su kroviniu – juvelyriniai dirbiniai (grandinėlės ir žiedai), iš viso apie 6 kg. Eksporto dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-12-20) kartu su prekėmis jis gavo kažkur 2007-12-22, o eksporto dokumentą (duomenys neskelbtini) (2008-01-11) kartu su prekėmis gavo kažkur po dviejų, trijų dienų nuo prekių išsiuntimo iš Italijos. Šias prekes jis laiko savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) 2008-01-12, kai jis važiavo forminti muitinės procedūrą 3 kg aukso luitams, jis aukščiau minėtus aukso dirbinius su eksporto deklaracijomis paėmė su savimi, nes jie taip pat buvo skirti įmonei (duomenys neskelbtini). Jas, kaip ir luitus, jis perdavė (duomenys neskelbtini) atstovui A.. A. kontaktinių duomenų jis nežino, pavardės neprisimena, kur konkrečiai dirba taip pat nežino. Taigi, kaip ir atveju su luitais, jis nežino, kaip ir kokiu būdu išvažiavo krovinys iš Lietuvos Respublikos. Šiuo metu jokio aukso ar jo dirbinių įmonės dispozicijoje nėra. Gabenant juvelyrines prekes yra natūralu laikytis slaptumo. Tai yra susiję su verslo specifika. Jo manymu, minėti aukso luitai, aukso dirbinai bei eksporto deklaracijos yra eksportuoti ir juos gavo gavėjas nurodytas deklaracijose – (duomenys neskelbtini). Kur yra pagrindinė įmonės (duomenys neskelbtini) buveinė jis nežino, taip pat nieko nežino ir apie krovinio tolimesnį vykimą ir jo galutinę gavimo vietą. A. jam niekada neaiškindavo kokiu būdu prekės pasiekdavo įmonę gavėją. Neatsimena kada, tačiau A. pokalbių metu prašė į eksporto deklaraciją įrašyti 21 langelyje transporto priemonę – traukinį, tačiau transporto priemonė eksporto deklaracijoje ne visada buvo nurodyta „traukinys“. A. su juo susisiekdavo telefonu ar susitikimo metu ir sakydavo, kokią transporto priemonę įrašyti. A. telefono numerio jis nežino, nes jis skambindavo iš telefono budelių ar užslaptintų numerių (t.1 b. l. 80-82).
Papildomos apklausos metu 2009 07 07 S. B. parodė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) jam žinoma. Jis yra šios įmonės įgaliotas asmuo. Šiuo metu jis įgaliojimo neturi ir nežino, ar galės jį pateikti vėliau. Gali būti, kad jo kompiuterinėje laikmenoje yra likusi įgaliojimo kopija, bet tuo nėra tikras. Kur yra (duomenys neskelbtini) buveinė bei kas yra savininkas, direktorius ar atstovas, jis nežino ir jam neįdomu. Be to, jis jau kurį laiką neatstovauja (duomenys neskelbtini) interesų, nes jis pranešė, kad turi problemų, kad jam iškelta baudžiamoji byla ir (duomenys neskelbtini) nutraukė su juo bendradarbiavimą. Kas buvo nurodyta įgaliojime jis neprisimena. Šiuo metu jis neatstovauja įmonės (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, E. T. yra kažkoks (duomenys neskelbtini) atstovas, gali būti, kad jis taip pat turi (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, bet jo jis nėra matęs. Įmonės (duomenys neskelbtini) jis nežino. Su Rusijos Federacijos piliečiu K. V. jis susipažino per Italijos įmonių, su kuriomis bendradarbiavo, atstovą Izraelio pilietį Y. Z.. Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis susipažino su K. V. pasakyti negali, nes tokių dalykų nefiksuoja. Juos siejo tik verslo ryšiai. K. V. iš (duomenys neskelbtini) ar iš UAB (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena, pirko sidabro gaminius – grandinėles. Sandorių su K. V. aplinkybių jis neprisimena, bet pirkimas-pardavimas tikrai vyko. Kaip prekės buvo perduotos K. V. jis tiksliai neprisimena, bet rodos per oro uostą. Jis Lietuvos muitinėje įformino prekių K. V. išvežimą iš Lietuvos. Kad prekės buvo išgabenamos iš Lietuvos jis įsitikindavo taip: jeigu prekės buvo eksportuotos per oro uostą, tai visus muitinės formalumus tvarkė (duomenys neskelbtini). Įmonės atstovai priimdavo prekes bei dokumentus, kuriuos pateikdavo muitinės pareigūnams eksporto procedūrai įforminti bei užbaigti. Po to prekes išsiųsdavo gavėjui. Atsiskaitoma buvo per banką, bet tiksliai pasakyti negali. UAB (duomenys neskelbtini) buvo tokių atvejų, kai prekės buvo teikiamos be išankstinio apmokėjimo. Ar K. V. yra atsiskaitęs už prekes su UAB (duomenys neskelbtini), jis pasakyti negali, nes nežino. Kaip buvo surastas prekių pirkėjas (duomenys neskelbtini), kas atstovavo šią įmonę jis negali atsakyti, nes neprisimena. Galimai tai buvo per tą patį Izraelio pilietį Y. Z., bet tiksliai pasakyti negali. Kaip buvo surastas prekių pirkėjas (duomenys neskelbtini), kas atstovavo šią įmonę, jis nežino ir jam visiškai neįdomu, visus formalumus tvarkė per Y. Z.. Kaip buvo surastas prekių pirkėjas (duomenys neskelbtini), kas atstovavo šią įmonę jis nežino, visus formalumus tvarkė per Y. Z.. UAB (duomenys neskelbtini) prekių likučių natūroje neturi. Jis negali atsakyti į klausimą už ką 2007 metais UAB (duomenys neskelbtini) Italijos įmonei (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus, bet prekės nebuvo gautos. Jis pripažįsta, jog būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Izraelio piliečio Y. Z. nurodymu pinigai buvo pervesti Italijos įmonei (duomenys neskelbtini) (t.1 b. l. 84-86). Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad Y. Z. palaikė ryšius su pirkėjais Rusijoje ir su Vakarų tiekėjais. O apie 6 kilogramus aukso, kurie minimi byloje, jam viso nieko nežinoma. Dėl buhalterinės apskaitos niekada jam nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Jam nieko nėra žinoma apie minimas Rusijoje registruotas įmones. Su Y. Z. buvo susitarimas, kad jis (B.) nuperka auksą biržoje, įformina eksporto dokumentus Lietuvoje ir atiduoda jiems. Jis nemano, kad tai neteisėta veikla. Pinigai ateidavo avansu, todėl jis neturėjo pagrindo nerimauti. Pagrindinis tikslas buvo pelnas. Kadangi jis gaudavo pinigus iš anksto,todėl nebuvo saistomas jokiais įsipareigojimais, nesidomėjo ar prekė realiai išvažiuoja, ar gavėjas ją gavo. Jis nuolat palaikė ryšius su Y. Z., kuris sakydavo, kad krovinys išvažiavo. Priešingu atveju, jeigu būtų aukso luitus forminęs išvežimui ir krovinys neišvažiuotų, UAB (duomenys neskelbtini) būtų sistemoje tai matyti. Avansinius mokėjimus jam pervesdavo įmonė (duomenys neskelbtini). Auksas į Lietuvą atvažiuodavo specialiu transportu. Jis formindavo dokumentus dėl krovinio išvežimo iš ES, nes jis buvo vežamas į Rusiją. Jam duodavo adresą ir pasakydavo sieną, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini). Jis negali paaiškinti, kodėl V. S. telefone įvesta „S. D“ ar „S. D.“ ir nurodyti numeriai, nes jo telefono numerio skaičiai buvo (duomenys neskelbtini). Nurodyti telefono numeriai jam nežinomi. Buhalterinėje apskaitoje matosi tie avansiniai pavedimai. Ten įvardinta ,,avansas už luitus“. Mokėtojas - (duomenys neskelbtini). Jis pripažįsta aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes neteisingai buvo įformintos PVM sąskaitos-faktūros. Gal nevisiškai žinojo, kad ar minimos įmonės yra legalios, veikiančios ir registruotos Rusijos Federacijoje. Nuo 2007-05-25 iki 2007-11-09 įvykdė visas procedūras, kurias numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Dokumentus ir krovinį atiduodavo Y. Z. arba A.. Su V. S. jokių reikalų dėl krovinio nėra turėjęs. Lietuvoje aukso dirbinių prekyba užsiima įmonės, kurios turi Prabavimo rūmų išduotą leidimą pagal tam tikrą ūkinės veiklos įstatymą. Jis tokį leidimą turėjo. Jo namuose ir įmonės buveinėje buvo atliktos kratos, kurių metu nebuvo rastos prekės, dėl kurių neišvežimo yra kaltinamas. V. S. niekada nemokėjo pinigų už kokius nors neteisėtus veiksmus. Jam nėra žinoma kokiu tikslu 2008-01-21 18.00 val. iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), buvo skambinta V. S..
Motyvuojamoji dalis
Nežiūrint į tai, kad kaltinamieji neigia įvykdę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų kaltę patvirtina liudytojų parodymai bei byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.
Liudytojas R. Š. parodė, kad 2007-2008 metais dirbo (duomenys neskelbtini) viršininku. Pažįsta V. S., kaip buvusį pavaldinį. Įvykio dieną beveik visą laiką buvau bagažo skyriuje. 17.00 val. baigėsi jo darbo laikas, o apie 17.30 18.00 val. jam paskambino iš Mutinės kriminalinės tarnybos ir pasakė, kad poste įvyko incidentas ir paprašė kuo greičiau atvykti į postą, kur nuvykus buvo pranešta, kad sulaikomas inspektorius V. S., kadangi jis užbaigė eksporto procedūrą, tačiau prekės neišvežtos. Pagal nustatytą tvarką inspektorius turėjo užbaigti eksporto procedūrą tik įsitikinęs, kad prekės yra išvežtos. Pati eksporto procedūra yra valstybinės sienos kirtimas. Formaliai procedūra užbaigiama kompiuterinėse programose, o pats faktas yra, kai prekės išvežamos iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju procedūra buvo užbaigiama ,,Kena-2“ padalinyje 5 perone. 5 peronas skirtas aptarnauti tranzitiniais traukiniais keliaujančius keleivius, kurie neturi vizų. Pagal posto reikalavimus V. S. niekas nedraudė eksporto procedūrą atlikti 5 perone, kadangi šiame padalinyje galima atlikti importo ir eksporto procedūras. Tik įvertinęs riziką, kad nuo Kenos iki Vilniaus stoties traukinys važiuoja apie 30 kilometrų, jis turėjo imtis priemonių rizikos sumažinimui. Galima buvo paskambinti pamainos viršininkui ir jį informuoti apie gabenamas eksportuojamas prekes, kurias reikia patikrinti, ar tikrai jos bus išvežtos. Ir tik gavus pamainos viršininko patvirtinimą, kad prekės traukinyje ir išvažiuoja, galima užbaigti procedūrą. Pagal tuo metu galiojančias pareigines instrukcijas V. S. neprivalėjo skambinti pamainos viršininkui ir įsitikinti ar prekės išvežtos. Po šio įvykio tvarka buvo formalizuota. Teisme buvo perskaityti liudytojo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2009 10 21 apklaustas liudytoju R. Š. be kitų aplinkybių parodė ir tai, kad 2007-2008 metais pagal muitinės departamento nustatytą tvarką postui priklausė du padaliniai: „Kena-1“, įsikūręs Kalvelių k., Vilniaus rajone, ir „Kena-2“, įsikūręs Geležinkelio g. 16, Vilniuje. Ūkio subjektams išvežant krovinius bagažo vagonais iš Lietuvos muitų teritorijos, eksporto muitinės procedūrų ir dokumentų įforminimas atliekamas vadovaujantis susisiekimo ministro 1995-05-22 įsakymu Nr. 262 patvirtintomis „Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėmis“ bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-04-04 įsakymu Nr. 1B-239 „Dėl muitinės priežiūros priemonių prekėms, gabenamoms geležinkelių transportu Lietuvos Respublikos muitų teritorija, taikymo“ bei Vilniaus teritorinės muitinės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo valdybos viršininko patvirtinta „Kenos geležinkelio posto muitinės pareigūnų ir Vilniaus regiono keleivių aptarnavimo centro bagažo skyriaus darbuotojų, atliekančių bagažo, gabenamo bagažo vagonais, muitinį tikrinimą ir dokumentų įforminimą, bendradarbiavimo tvarka“ Kenos geležinkelio posto „Kena-2“ padalinyje VG12 (Vilniaus regiono keleivių aptarnavimo centro bagažo skyriaus patalpose geležinkelio g. 16, Vilniuje. Išvežamam bagažui įforminamas Bagažo ir krovininio bagažo važtos dokumentas, kurio numeris nustatyta tvarka įrašomas (jeigu įforminta muitinės procedūra) į BAD ar TIR Carnet knygelę. Tačiau, kai ūkio subjektai kreipiasi į Kenos geležinkelio postą (VG 10) prašydami užbaigti vidiniuose muitinės krovinių postuose įformintas eksporto muitinės procedūras BAD (nustatyta tvarka įforminant EK BAD rinkinio 3-ą egzempliorių), kai prekės iš Lietuvos Respublikos išgabenamos traukinio keleiviniuose vagonuose lydimuoju bagažu, nes jos būna brangios ar/ir mažo svorio (iki 5 kg svorio geležinkelio įmonė nepriima vežti bagažo vagonais). Tokiu atveju, kaip yra išaiškinta Muitinės departamento rašte 2004-10-01 Nr. 3B-17.17/18-10464, reikia vadovautis Europos Komisijos 1993-07-02 reglamento (EEB) Nr. 2454/93/EEB, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 793 str. 2 d. c p., eksportuojant prekes kitomis aplinkybėmis, kurios nenumatytos a ir b punktuose (nėra sudaroma vežimo sutartis ir tai ne elektros energija ar prekės, eksportuojamos vamzdynais), išvežimo muitinės įstaiga – paskutinioji muitinės įstaiga, kuriai prekės pateikiamos prieš jas išvežant iš Bendrijos muitų teritorijos. Jeigu ūkio subjektas išgabena prekes keleiviniuose geležinkelio vagonuose kaip lydimą bagažą, išvežimo muitinės įstaiga bus Kenos geležinkelio posto padalinys „Kena-1“ (VG11). Eksportuojamų prekių procedūra muitinėje užbaigiama: 1) pateikiant kartu su prekėmis eksporto BAD 3 egzempliorių, kuris suvedamas į EZ (elektroninį žurnalą), po to padaromos deklaracijų kopijos, kurios archyvuojamos poste, o 3-asis egzempliorius, atžymėtas muitinės pareigūno, kai prekės yra eksportuotos, grąžinamos prekes pateikusiam asmeniui; 2) pateikiamas eksportuojamų prekių eksporto lydintysis dokumentas – MRN (eksporto elektroninė deklaracija), kai duomenys suvedami į ECS (eksporto kontrolės sistemą). Vyresnysis inspektorius V. S. dirbo padalinyje „Kena-2“, Geležinkelio g. 16, Vilniuje. Apie keleivinio traukinio Kaliningradas-Maskva Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą Kenoje jis sužinojo 2008-01-21, vakare. Tuomet jis ir sužinojo, kad V. S. užbaigė eksporto procedūras, o eksportuojamų prekių traukinio patikrinimo metu nerado. Jo nuomone, šios eksporto procedūros turėjo būti užbaigtos Kenos geležinkelio posto padalinyje „Kena-1“ (VG11), kai eksportuojamos prekės išgabenamos iš paskutiniosios muitinės įstaigos. V. S. turėjo imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas fizinis prekių išvežimas (pvz., paskambinti į „Kena-1“ (VG11) postą ir informuoti pamainos viršininką, kad tam tikras asmuo gabena brangų krovinį ir kad „Kena-2“ padalinyje buvo pateiktos eksporto deklaracijos, kad išvežamos brangios prekės ir kad jis patvirtintų, kad tikrai minėtas krovinys buvo išgabentas į trečiąsias šalis per minėtą postą iš muitų bendrijos teritorijos (t. 2 b. l. 26-29). Teismo posėdyje liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja A. Š. parodė, kad 2008 m. dirbo (duomenys neskelbtini) inspektore. Kaltinamųjų nepažįsta. Žino, kad pakviesta liudyti dėl aukso, kurio eksporto procedūrą ji atliko. L. G., UAB (duomenys neskelbtini) deklarantė, jai pateikė deklaraciją, tačiau konkrečių aplinkybių neprisimena. Atsimena, kad jai buvo pateikta deklaracija, bet krovinys buvo deklarantų kabinete, į kurį jį nuėjo, pažiūrėjo krovinį ir jį užplombavo. Prekės buvo aukso luitai, kuriuos matė deklarantų kabinete, kuriame buvo L. G. bei tos įmonės darbuotojai. Ji pati matė tuos aukso luitus, kurie gulėjo dėžutėje. Deklaraciją pasiėmė L. G., o ji krovinį paliko deklarantų kabinete. Teisme buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str.1 d. 2 p.). Liudytoja 2008 01 22 parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto (duomenys neskelbtini) inspektore nuo 1996 metų. Pagal pateiktas deklaracijas: 2008-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2008-01-12) gali paaiškinti, kad 2008-01-12, apie 12 val., UAB (duomenys neskelbtini) deklarantė L. G. pateikė dokumentus eksporto procedūros įforminimui, prekės - aukso luitai, 3 kg, siuntėjas UAB (duomenys neskelbtini), gavėjas (duomenys neskelbtini). Siuntėjo atstovo nebuvo. Įmonės (duomenys neskelbtini) ji ankščiau nėra girdėjusi. Aukso luitams ji pirmą kartą formino eksporto procedūrą. Patikrino pateiktus dokumentus bei nuėjo į kabinetą pažiūrėti aukso luitų, tačiau jai L. G. pateikė dėžutę, tačiau į jos vidų ji nežiūrėjo, nes jai fizinis prekės tikrinimas buvo neprivalomas. Kadangi deklarantė L. G. prašė, ji dėžutę užplombavo dvejomis plombomis. Po to visus dokumentus ji atidavė L. G.. Jokių asmenų, atvykusių kartu su L. G., nebuvo (t. 2 b. l. 50-51). Teismo posėdyje liudytoja A. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad deklarantų kabinete buvo kažkokie pašaliniai žmonės, bet negali tvirtinti, kad ten buvo siuntėjo atstovas, kadangi jo nepažįsta. Detaliai tos prekės ji neapžiūrėjo, tik matė atidarytą dėžutę, kurioje kažkas buvo, bet nematė kas.Pagal pareigas ji turėjo įsitikinti, kad yra krovinys, bet tam kroviniui nebuvo suteiktas raudonas kanalas, kuriame privaloma fiziškai detaliai jį patikrinti, todėl jo ir netikrino. Be to, turėjo daug darbo, todėl nespėjo ir to krovinio neapžiūrėjo, pasitikėjo L. G..
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas K. B. parodė, kad 2007 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovu. Pažįsta kaltinamąjį S., kurio pavardės neprisimena. Jį žino kaip klientą, kuriam ruošdavo eksporto deklaracijas ir jas nunešdavo įforminti į muitinę. Ta prekė buvo auksas, maždaug apie 1 kg svorio. Dokumentuose saugumo sumetimais rašydavo, kad prekė vežama visuomeniniu transportu, tačiau jam nebuvo žinoma kokiu konkrečiu transportu bus vežama. Kiek prisimena, ta prekė iš jų važiuodavo į Kenos ar Vaidotų geležinkelio postą. S. žinojo kaip firmos atstovą, kurios pavadinimo neprisimena. Jis pateikdavo visus eksportui reikalingus dokumentus: sąskaitą-faktūrą, sertifikatą ir kitus. Prekės būdavo supakuotos plastikinėje dėžėje, skirtoje plombavimui. Jis matė aukso luitą, ant kurio buvo kažkas įspausta. Dėžes plombuodavo muitininkai. Jiems nebuvo aktualu žinoti, kaip tos prekės bus vežamos, tik svarbu sutvarkyti deklaracijas ir įsitikinti, kad tai yra deklaracijoje nurodyta prekė. Jis asmeniškai auksą formino du kartus ir abu kartus jį matė. S. buvo ne vienas. Su juo buvo kiti žmonės, su kuriais jis bendravo rusiškai. Nebuvo taip, kad dokumentuose nurodyti duomenys neatitikdavo faktinių duomenų. Teisme perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovu. Apklausos metu jam pateiktas muitinės deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-06-21, (duomenys neskelbtini), 2007-07-24 muitinei pateikė jis, tai matyti pagal muitinės deklaracijose 54 langelyje padarytas atžymas, kur yra jo pavardė, parašas ir pažymėjimo numeris. Visose deklaracijose prekių siuntėjas nurodytas UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su šia įmone ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis, dėl prekių deklaravimo. Duomenis apie deklaruojamas prekes muitinės deklaracijose jis nurodė pagal jam pateiktus krovinio dokumentus ir pačias prekes. S. B. (UAB (duomenys neskelbtini) direktorius) pateikdavo jam reikiamus dokumentus ir prekes, po ko jis sutvarkydavo visus reikalingus muitinei pateikti dokumentus, tuo metu šis laukdavo, kol bus sutvarkyti dokumentai. Kiek prisimena, su direktoriumi kartu būdavo jam nepažįstami vyriškiai, kurie kalbėdavo rusų kalba, tačiau negali konkrečiai pasakyti kada ir kas tiksliai pateikė duomenis apie deklaruojamas prekes. Pateikiami buvo šie dokumentai: sąskaita-faktūra, leidimas dėl prekybos, importo ir prabavimo, prabavimo rūmų išduota licencija verstis prekyba tauriausiais metalais. Iš pateikiamų dokumentų matyti, kad deklaruojama prekė – aukso luitai. Pildydamas dokumentus, jis tikrino visas dėžutes, norėdamas įsitikinti, dėl deklaruojamų prekių. Pagal muitinės deklaraciją gali teigti, kad vienu atveju deklaravimui buvo pateikta 1 kg aukso, o kitu atveju 3 kg aukso, ir vienu ir kitu atveju auksas buvo plastikinėse dėžutėse pritaikytose plombavimui. Vėliau muitinio tikrinimo metu, muitinės pareigūnas užplombuodavo minėtas dėžutes. Dėl to, kad prekė bus gabenama viršuoju transportu – traukiniu jis neakcentavo ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovų apie tai neklausinėjo. Jam nėra žinomos aplinkybės dėl prekių išgabenimo iš muitinės paskirties įstaigos (t. 2 b. l. 59-60). Teisme liudytojas K. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Teismas, įvertinęs byloje ištirtų ir surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamųjų S. B. ir V. S. veiksmai pilnai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 200 str. 1 dalyje (S. B.) ir LR BK 24 str. 6 d. ir 200 str. 1 dalyje (V. S.). Byloje nustatyta, kad S. B., padedant V. S. ir pastarajam piktnaudžiaujant tarnyba, neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių-aukso luitų bei juvelyrinių dirbinių iš aukso, - kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos.
Kaltinamieji neigė įvykdę šiuos jiems inkriminuotus nusikaltimus. Kaltinamasis S. B. nurodė, kad sutvarkęs eksporto dokumentus, juos kartu su prekėmis-aukso luitais ar juvelyriniais dirbiniais iš aukso, perduodavo asmeniui, vardu A., kurio nei anketinių duomenų, nei telefono numerių ar kokių nors kitų pastarąjį asmenį identifikuojančių požymių nurodyti negali. Jis gi teigė, kad šis asmuo buvo vienas iš nurodytųjų jo verslo partnerio Y. Z.. Aukso dirbinius perduodavo nepažįstamiems asmenims, tarp jų ir A., visiškai pasitikėdamas. Jis nežinojo kokiu transportu realiai prekės būdavo išvežamos iš Lietuvos Respublikos. Ši situacija buvo visiškai įprasta šios specifikos verslui, kuriame buvo laikomasi konfidencialumo dėl prekės saugumo. Be to, gi kaltinamasis teigė, kad jis buvo įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi. Jis nežino kas ir kokiu būdu jo vardu įregistravo (duomenys neskelbtini) Britų Virginijos salose. Dėl bendravimo su muitinės pareigūnu V. S. jis paaiškino, kad jis niekada į pastarąjį nesikreipė dėl prekių eksporto procedūros užbaigimo. Kartais su juo bendraudavo, konsultuodavosi prekių eksporto klausimais. Negali patvirtinti, kad 2008 01 21 buvo nuvykęs į V. S. darbo vietą, kaip ir negali paaiškinti kodėl iš jam priklausančio telefono tą pačią dieną buvo skambinta V. S..
Kaltinamasis V. S. taip pat neigė, S. B. prašymu, užbaigęs UAB (duomenys neskelbtini) siunčiamų prekių eksporto procedūras, paaiškindamas, kad 2008 01 21 jam esant perone, prie jo priėjo nepažįstamas rusakalbis asmuo, kuris pateikė deklaracijas bei krovinį – dėžutę su muitinės plombomis, kurią jis vizualiai apžiūrėjo ir uždėjo eksporto dokumentuose reikalingus spaudus. Tas asmuo išvyko traukiniu Kaliningradas-Maskva. Jis gi, pripažįsta, jog tą pačią dieną pas jį buvo atvykęs S. B., kuris prieš atvažiuodamas jam paskambino, tačiau kokiu tikslu – nežino, nurodė, jog „užvažiavo pasisveikinti“. S. B. niekada jam jokių eksporto dokumentų nebuvo perdavęs. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. teigė, kad su S. B. pažįstami apie trejus metus, kuris kartais su juo konsultuodavosi muitinės procedūrų klausimais. 2008 01 21 dieną jam nepažįstamas asmuo pateikė eksporto dokumentus bei dėžutes su muitinės plombomis, kurios buvo sudėtos į maišą, apklijuotą lipnia juosta, kurį jis „pačiupinėjo rankomis ir pajautė, kad tai aukso dirbiniai“. Jis matė kaip minėtas asmuo išvyko nurodytu traukiniu. Be to, kaltinamasis V. S. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog S. B. yra matęs tik vieną kartą.
Nors kaltinamieji neigia įvykęs šias jiems inkriminuotas veikas, tačiau byloje ištirti įrodymai liudija priešingai. Pirmiausia, teismas kritiškai vertina kaltinamųjų parodymus apie tai, kad jie tarpusavyje dėl UAB (duomenys neskelbtini) eksportuojamų prekių niekada nebendravo ir S. B. niekada nėra perdavęs eksporto procedūrų užbaigimui dokumentų muitinės inspektoriui V. S.. Kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, jų gi nepatvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Kaip matyti, kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo pradžioje teigė, kad 2008 01 21 jam tikrinant traukinį Kaliningradas-Maskva, įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas S. pateikė muitinės deklaracijas ir krovinį, kurį jis palydėjo į peroną, matė kaip jis su kroviniu įlipo į traukinį, po to, iš jo išlipo be krovinio. Krovinys buvo plalstmasinėje dėžutėje su dviem muitinės plombomis, kurio pateiktas deklaracijas jis užregistravo kompiuterinėje sistemoje (t.1,b.l.160). Vėliau (2008 01 31 apklausoje) V. S. teigė, kad minėtą krovinį su muitinės dokumentais jam pateikė nepažįstamas asmuo, kuris išvyko traukiniu Kaliningradas-Maskva, po ko pateiktas deklaracijas jis suvedė į elektroninį žurnalą, o dokumento kopiją su originaliais antspaudais suplėšė ir išmetė į tualetą. S., dirbantį UAB (duomenys neskelbtini) pažįsta, kuris kartais jam skambindavo pasikonsultuoti muitinės procedūrų klausimais, tačiau ne apie UAB (duomenys neskelbtini). 2008 01 21, po traukinio išvykimo jam skambino S., po to iškarto atvažiavo (t.1,b.l.165-167). Teisme gi, V. S. taip pat tvirtino, kad nepažįstamas rusakalbis asmuo jam pateikė eksporto dokumentus bei krovinį- dėžiutę su muitinės plombomis, jis gi, išvyko traukiniu. Tačiau neatsimena ar 2008 01 21 S. B. buvo atvykęs į jo darbo vietą, tačiau patvirtino, kad jis jam skambino traukiniui išvykus. Be to, jis pats teisme tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu pradžioje pareigūnams teigė, jog S. B. yra matęs gal vieną kartą. Tuo tarpu kaltinamasis S. B. neigė 2008 01 21 kalbėjęs telefonu su V. S., dėl tos dienos telefoninių skambučių iš viso nieko paaiškinti negalėjo. Jam nėra žinoma kokiu tikslu 2008-01-21 18.00 val. iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), buvo skambinta V. S.. Pažymėtina, kad abu kaltinamieji teigė, jog jie nebuvo draugai, jų nesiejo jokie artimi ryšiai, tiesiog kartais S. B. konsultuodavosi su V. S. eksporto procedūrų klausimais, tačiau niekada nebuvo minima S. B. įmonė (duomenys neskelbtini).
Tačiau, kaip matyti iš fiksuotų telefonių pokalbių bei jų išklotinių tiek 2008 01 21 dieną, tiek ir 2007 08 14, 2007 09 19, 2007 07 25, 2007 11 10 dienomis, kai UAB (duomenys neskelbtini) buvo baigiamos eksporto procedūros, vyko pakankamai intensyvus kaltinamųjų bendravimas telefonu, tai yra 2007 08 14 - 7 skambučiai; 2007 09 19 – 8 skambučiai; 2007 11 09 – 3 skambučiai; 2008 01 21 – 2 skambučiai; 2007 07 25 – 2 skambučiai; 2007 11 10 – 7 skambučiai. Pažymėtina tai, kad nors kaltinamasis S. B. neigia naudojasis išklotinėse nurodytais telefonais, tačiau byloje objektyviai nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. S., o Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – UAB (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – išankstinio mokėjimo paslauga (t.3, b.l.40-51). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog S. B. parodymus, jog jis niekada nesinaudojo tokiu telefono numeriu, kaip Nr. (duomenys neskelbtini), paneigia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (t.1,b.l.31-52), kuriose nurodytas kontaktinis S. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, V. S. mobiliojo ryšio telefono „Motorola V9“ atmintyje buvo rasti numeriai S. D (duomenys neskelbtini) ir S. D. (duomenys neskelbtini). Taigi, kaltinamųjų prieštaringi parodymai bei aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad kiekvienu atveju S. B., prieš pateikdamas eksporto dokumentus realiai neišvežamų prekių, kontaktuodavo su muitinės inspektoriumi V. S., su kuriuo suderindavo savo veiksmus, po ko, juos atveždavo pastarajam, o šis – nepateikus krovinio, fiktyviai užbaigdavo eksporto procedūrą, įregistruodamas jos užbaigimą elektroninėje sistemoje ir tokiu būdu padėdavo neteisėtai neišvežti S. B. prekių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos. Pažymėtina, kad nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. S. neigia laisva valia 2008 01 21 – sulaikymo dieną – surašęs paaiškinimą, o teismas jo nevertina kaip patikimo įrodymo dėl jo formos bei turinio ydingumo, kuriame nurodytas asmuo, vardu S. (t.1,160), tačiau ir vėliau jo duoti parodymai bei aukščiau ištirti įrodymai patvirtina, jog jis padėjo S. B. neišvežti prekių per LR valstybės sieną.
Be to, teismas kritiškai vertina ir kaltinamųjų parodymus apie tai, kad prekės realiai buvo išvežtos 2008 01 21 pagal tą dieną pateiktas deklaracijas traukiniu Kaliningradas-Maskva, o tai, kad jos nebuvo rastos traukinyje savaime nepatvirtina neišvežimo fakto. Šie kaltinamųjų parodymai vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus. Visų pirma, visuose eksporto dokumentuose nurodytas prekių siuntėjas UAB (duomenys neskelbtini), gavėjas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius – S. B.. Kompanija (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvo įregistruota Britų Virginijos salose kaip (duomenys neskelbtini) 2006-08-31. Savininkas – S. B., gim. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t.7, b.l. 124). Rusijos federacijos teisėsaugos institucijų buvo pateikti duomenys, kad bendrovė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Maskva, (duomenys neskelbtini), veiklos Maskvos miesto teritorijoje nevykdo. Bendrojo valstybinio mokesčių mokėtojų registro regioninėje duomenų bazėje nėra duomenų apie minėtas įmones. Be to, Maskvoje nėra gatvės pavadinimu (duomenys neskelbtini) (t.6,b.l.2-83). Traukinyje Kaliningradas-Maskva deklaruotos prekės – aukso luitai ir juvelyriniai dirbiniai iš aukso – nerasti, ką liudija, be rašytinių įrodymų (kelevių deklaracijų) ir byloje apklausti liudytojai. Dar daugiau, Specialisto išvada konstuota, jog pagal surinktus Rusijos ir Baltarusijos teisėsaugos institucijų duomenis - prekės (duomenys neskelbtini) nebuvo eksportuotos. Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų – įgaliojimo S. B. veikti kitos įmonės vardu, rašytinių sutarčių dėl prekių tiekimo ar kitokių sandorių sudarymo, dokumentų, liudijančių apie tokių prekių gavimą pagal pateiktus eksporto dokumentus ir kt., leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad eksporto dokumentuose nurodytos prekės buvo realiai išvežtos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Todėl visiškai nelogiškais ir niekuo nepagrįstais teismas pripažįsta kaltinamojo S. B. parodymus apie tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, sutvarkydavęs eksporto procedūroms reikalingus dokumentus tokių brangių prekių kaip aukso lydiniai ar juvelyriniai dirbiniai iš aukso, juos (dokumentus), kartu su prekėmis, atiduodavo jam nepažįstamam asmeniui A., kurio jokių anketinių duomenų nežino ir nesidomėdavo tų prekių likimu, pasitikėdamas vien tuo faktu, jog šį asmenį, jam kaip tarpininką, nurodė jo verslo partneris Izraelio pilietis Y. Z., beje, kuris taip pat šioje byloje objektyviai nenustatytas. Kaip ir nepateikta į bylą jokių objektyvių duomenų, liudijančių kaltinamojo S. B. bei minėto asmens verslo santykius. Be to, teismas vertina kaip kaltinamojo S. B. pasirinktą gynybos poziciją ir jo parodymus apie tai, kad jam nežinoma, kad kompanija (duomenys neskelbtini) buvo registruota jo vardu, nenustatytam asmeniui pasinaudojus jo asmens paso kopija. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nėra.
Vertinant kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus svarbu pažymėti ir tai, kad kiekvienu inkriminuotos veikos atveju, kaltinamasis S. B., įforminęs eksporto procedūrą dėl aukso lydinių ar juvelyrinių dirbinių iš aukso, kurių vertė viršijo 250 MGL, turėjo išvežti prekes iš Lietuvos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio postą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Tai, kad jis neketino vykdyti šios pareigos įrodo, kad jis kiekvienu atveju kreipdavosi į muitinės inspektorių V. S., kuriam pateikdavo tik eksporto dokumentus, taip deklaruodamas, kad traukiniu gabens nurodytas prekes, nors prekių nepateikdavo. Šie S. B. veiksmai patvirtina tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyvių jam inkriminuoto nusikaltimo požymių buvimą. O kaltinamasis V. S., būdamas muitinės inspektoriumi, turėdamas pareigą užbaigti eksporto procedūrą tik įsitikinęs, jog deklaruojamos prekės realiai išvežamos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pagal išankstinį susitarimą su S. B., to nepadarė piktnaudžiaudamas tarnyba ir tokiu būdu S. B. padėjo įvykdyti nusikaltimus, numatytus LR BK 200 str. 1 dalyje. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos eksporto deklaracijos įrodo tik vieną prekių judėjimo etapą – jų pateikimą Lietuvos muitinės postui, tačiau tai nepatvirtina, kad prekės po jų pateikimo muitinėje, buvo išvežtos iš Lietuvos muitų teritorijos. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamųjų teiginiai, jog prekės, nors ir nenustatytu būdu, nelegaliai, jas paslėpus traukinyje, buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, veikos vertinimo pakeisti negalėtų, net jei ir tai pasitvirtintų. Prekių gabenimo per valstybės sieną tvarkos laikymasis suponuoja atitinkamus teisinius padarinius mokesčių surinkimo ir kitose srityse, todėl nelegalus ar pagal kitus eksporto dokumentus šių prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos neleidžia daryti išvados, kad asmuo įvykdė iš eksporto procedūros įforminimo kilusią pareigą ir todėl negali atsakyti pagal LR BK 200 str. 1 dalį (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis, baudžiamoji byla Nr.2K-190/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pripažįsta pilnai įrodyta, kad kaltinamasis V. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 dalyje, tai yra jis, būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyresniuoju inspektoriumi, piktnaudžiaudamas tarnyba ir slėpdamas nusikalstamos veikos pėdsakus, kaltinime nurodytu laikotarpiu, pagal nustatytą grafiką atlikdamas tranzitu vykstančių traukinių gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą, imitavo S. B. realiai nevežamų, bet poste deklaruojamų prekių – aukso luitų bei juvelyrinių dirbinių iš aukso, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą, patikrinimą, po ko elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūrų - eksporto deklaracijų užbaigimą ir tokiu būdu padėjo S. B. neteisėtai neišvežti iš Lietuvos Respublikos prekių ir tuo pažeidė 1992-10-12 Bendrijos muitinės kodekso (nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/92) 183 straipsnio nuostatas, kad iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamoms prekėms taikoma muitinės priežiūra, 2004-04-27 LR muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 p. 1 pp. nuostatas, t.y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodamas, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos eksporto deklaracijose, nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje, tokiu būdu patvirtindamas, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos, nesilaikė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės geležinkelio posto (Vaidotų, Kenos) vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 9.1 p. reikalavimo, t.y. neatliko per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo, 9.4 p. reikalavimo, t.y. nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos, tuo diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sumenkino muitinės įvaizdį ir padarė didelę žalą valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pripažįsta pilnai įrodyta, kad kaltinamasis S. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 dalyje, tai yra jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2005 06 16 iki 2008 01 31, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima buvo iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis S. B. iš dalies pripažindamas savo kaltę dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo, teigė, jog jis bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė ne apgaulingai, bet aplaidžiai. Tačiau byloje nustatyta priešingai.
Atlikus bendrovės ūkinės-finansinės veiklos tyrimą Specialisto išvada buvo konstatuota, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, galiojusio tikrinamuoju metu, 4, 6, 14, 21 straipsnių nuostatas. Ūkinių operacijų apskaitą tvarkė pagal apskaitos dokumentus, kurie neturi visų privalomų rekvizitų - Nepateikė tikrinti prekinių vertybių inventorizacijos apyrašų, sandėliuose nuo 2008-01-31 buvusių materialinių vertybių likučių sąrašo, nurodant prekių kainą ir kiekius, nors pagal 2006-01-20 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš S. V. įmonės (duomenys neskelbtini) (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) už 1400 Lt įsigijo autorinę sandėlio apskaitos programą „Vitrina“ (bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, programa užpajamuota kaip nematerialusis turtas);
-Pagal surinktus Rusijos ir Baltarusijos teisėsaugos institucijų duomenis nustatyta, kad prekės (duomenys neskelbtini) nebuvo eksportuotos. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Tikrinamuoju laikotarpiu bendrovės direktorius buvo S. B. (nuo 2005-05-02 iki 2008-06-18). Iš pateiktų dokumentų, įvertinus gautą priešpriešinę informaciją, esamus faktus, už laikotarpį nuo 2005-06-16 iki 2008-01-31, negalima iš dalies nustatyti mokėtojo veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, specialisto išvada nusatyta, kad per tikrintą laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose įregistruoti sandoriai su Rusijos Federacijos įmonėmis: (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei lengvatinių mokesčių zonoje registruota prekybos kompanija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir su fiziniu asmeniu K. V.. Nustatyta, kad bendrovė su prekių pirkėjais, esančiais Rusijos Federacijoje, nebuvo sudariusi rašytinių prekių pirkimo – pardavimo sutarčių, nebuvo sudariusi rašytinių sutarčių dėl prekių gabenimo (neaišku kokie fiziniai asmenys prekes gabendavo keleiviniu traukiniu ir oro transportu), tikrinti nepateikė – užsakymų ar kitos korespondencijos, prekių pakavimo dokumentų, pirkėjų patvirtinimo, kad prekės gautos, prekių gabenimo dokumentų (gaunami iš vežėjo, atsakingo už prekių pristatymą gavėjui), už parduodamas prekes kai kuriais atvejais negaudavo apmokėjimo. Iš Rusijos Federacijos mokesčių federalinės tarnybos ir Baltarusijos Respublikos Generalinės prokuratūros bei Minsko centrinės muitinės gauti atsakymai, kad nenustatyti jokie komerciniai ryšiai tarp bendrovės ir minimų Rusijos Federacijos įmonių. Visais atvejais nepateikti neginčijami įrodymai, kad prekės išvežtos iš Lietuvos ir pirkėjų gautos (t.2, b.l.168-187).
Šią Specialisto išvadą iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo S. B. parodymai apie tai, kad jis patvirtino, jog prekių likučių nepateikė pagal mokesčių inspekcijos reikalavimą, kadangi jų nesaugojo. Jis gi pripažino, kad nebuvo jo vadovaujamoje įmonėje gauti ir dokumentai, patvirtinantys prekių gavimą, kadangi jis tuo nesidomėjo, o jo funkcija baigdavosi sutvarkius eksportuojamų prekių muitinės procedūrą. Visa tai tik patvirtina kaltinamojo kaltę, jog jis sąmoningai pažeidė jam, kaip bendrovės direktoriui, keliamus Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus – 21 str. - kad „Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas“; 14 str. 2 d.- „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 4 str. -„ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus iš išorės informacijos vartotojams“, 6 str. 2 d. - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Nors kaltinamasis S. B. teigia aplaidžiai, bet ne apgaulingai tvarkęs bendrovės buhalterinę apskaitą, tačiau ištirtų įrodymų visetas teismui leidžia daryti išvadą, kad jo veiksmai atitinka LR BK 222 str. 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės : dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamu atveju aktuali tik viena iš minėtų alternatyvių veikų - apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis akcininkas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apsakitos tvarkymą reikalavimus, apgaulingai ją tvarkė – nepateikė tikrinti prekinių vertybių inventorizacijos apyrašų, sandėliuose nuo 2008 01 31 buvusių materialinių vertybių likučių sąrašo, nurodant prekių kainą ir kiekius, nors pagal 2006-01-20 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš S. V. įmonės (duomenys neskelbtini) (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) už 1400 Lt įsigijo autorinę sandėlio apskaitos programą „Vitrina“ (bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, programa užpajamuota kaip nematerialusis turtas); į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė ir įformino ūkines operacijas pagal kaltinime nurodytas sąskaitas, nurodytoms įmonėms, nors žinojo, kad šios nėra prekių gavėjos. Taigi pagal nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo S. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis S. B. anksčiau neteistas (t.1,b.l.151-152), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.1,b.l.147-150), priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.1,b.l.153), psichiatrinėje ligoninėje negydytas (t. 1,b.l.154), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (t.2, b.l. 21), 2008 m. sausio mėn. jam buvo diagnozuotas depresinis sutrikimas, jis gi gydėsi dėl stuburo ligos (t.1, b.l.101-104). Jis turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, išsituokęs, turi nepilnametį sūnų (t.1,b.l.98). Byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių jį charakterizuoti neigiamai, kaip ir nėra duomenų, kad po šių nusikaltimų padarymo S. B. būtų padaręs naujus teisės pažeidimus.
Jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamasis S. B. padarė septynis sunkius nusikaltimus (BK 200 str. 1 d.) bei vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 str. 1 d.).
Kaltinamasis V. S. anksčiau neteistas (t.2, b.l. 22-23), duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybė nėra, priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 24), psichiatrinėje ligoninėje negydytas, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (t.2, b.l. 25, 21). Jis turi aukštąjį išsilavinimą, vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba. Byloje taip pat nėra kitų duomenų, kurie jį charakterizuotų neigiamai, kaip ir nėra duomenų apie jo naujai padarytus teisės pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad jis po nusikaltimų padarymo, nuo 2008 metų sausio mėnesio, toliau dirba muitinės tarnyboje, jo pareiginių pažeidimų nenustatyta. Jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. S. padarė septynis sunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 6 d. ir 200 str. bei septynias apysunkias nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 dalyje (LR BK 11 str.).
Nusikaltimais padaryta žala valstybei neatlyginta.
Svarbu pažymėti tai, kad kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų, numatytų LR BK 200 str. 1 dalyje, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki septynerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 dalies taikymo kaltinamųjų atžvilgiu bei švelnesnės bausmės nei numatyta šio jiems inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje skyrimo.
Teismo vertinimu paskyrus kaltinamiesiems realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą LR BK 200 str. 1 dalyje, ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji charakterizuojami išimtinai teigiamai, jų padarytos nusikalstamos veikos (BK 200 str. 1 d.), nors ir pagal BK 11 str. nuostatas prisikiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jų padarymo pobūdį negali būti vertinamos kaip itin pavojingos, už kurias kaltinamiesiems šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant juos nuo visuomenės. Svarbu pažymėti ir tai, kad nusikaltimai padaryti finansų sistemai, jais gi, padaryta didelė žala valstybei, nesumokėti muito ir pridėtinės vertės mokesčiai, kurių suma siekia daugiau nei 300 000 litų. Kaltinamieji, kaip minėta dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, todėl jiems paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, nutraukus jų darbinę veiklą, izoliavus juos nuo visuomenės, ypač pasunkėtų žalos atlyginimas valstybei bei aiškiai būtų pakenkta jų socialiniams ryšiams bei neišvengiamai tai turėtų neigiamos įtakos jų santykiams su jų šeimos nariais ir ypač nepilnamečiais vaikais. Todėl, teismas įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad kaltinamųjų S. B. ir V. S. atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 dalies nuostatos ir jiems skirtina bausmė – bauda, jos dydį nustatant pagal LR BK 47 str. nuostatas, galiojusias nusikaltimo padarymo metu. Už nusikaltimų, numatytų LR BK 222 str. 1 dalyje (S. B.) bei LR BK 228 str. 1 d. (V. S.) padarymą kaltinamiesiems skirtina alternatyvi sankcijoje numatyta bausmė – bauda.
Byloje prokuroro pareikštas civilinis ieškinys, ginant viešąjį interesą, tenkintinas pilnai ir iš kaltinamųjų solidariai išieškotina 324 101 Lt valstybės naudai (t.2,b.l.122-123). Byloje aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. B., padedant V. S. ir pastarajam piktnaudžiaujants tarnyba, neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Dėl šių kaltinamųjų veiksmų valstybei nebuvo sumokėta 39 379 Lt muito ir 284 722 Lt pridėtinės vertės mokesčių ir padaryta žala 324 101 Lt, todėl ji, vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d., 6.279 str., turi būti išieškota solidariai iš abiejų kaltinamųjų valstybės naudai. Pažymėtina ir tai, kad nors prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, prašydamas išieškoti nurodytą sumą valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, tačiau, kaip nustatyta, žala padaryta valstybei, o valstybinė mokesčių inspekcija byloje nebuvo pripažinta civiliniu ieškovu, nedalyvavo šiame procese, todėl žala išieškotina valstybės naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paimti 2008-01-22 kratos metu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijos; 2008-01-28 UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas CD su vaizdo įrašu; 2008-02-01 CD su išklotinėmis; 2008-02-04 CD su išklotinėmis; 2008-02-04 LRT pateiktas CD, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,
nusprendžia:
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 200 str. 1 dalyje (dėl 2008 01 21 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 150 MGL dydžio – 19 500 (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 200 str. 1 dalyje (dėl 2007 05 26 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 150 MGL dydžio – 19 500 (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 200 str. 1 dalyje (dėl 2007 06 23 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 150 MGL dydžio – 19 500 (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 200 str. 1 dalyje (dėl 2007 07 25 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 150 MGL dydžio – 19 500 (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 200 str. 1 dalyje (dėl 2007 08 14 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 150 MGL dydžio – 19 500 (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 200 str. 1 dalyje (dėl 2007 09 19 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 150 MGL dydžio – 19 500 (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 200 str. 1 dalyje (dėl 2007 11 10 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 150 MGL dydžio – 19 500 (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 dalyje ir paskirti jam 100 MGL dydžio – 13 000 (trylikos tūkstančių) litų baudą.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant ir S. B. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 300 MGL dydžio – 39 000 (trisdešimt devynių tūkstančių) litų baudą.
S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. bei 200 str. 1 dalyje (dėl 2008 01 21 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 120 MGL dydžio – 15 600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 dalį (dėl 2008 01 21 eksporto procedūros) ir paskirti jam 50 MGL dydžio – 6 500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. bei 200 str. 1 dalyje (dėl 2007 05 26 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 120 MGL dydžio – 15 600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 dalį (dėl 2007 05 26 eksporto procedūros) ir paskirti jam 50 MGL dydžio – 6 500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. bei 200 str. 1 dalyje (dėl 2007 06 23 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 120 MGL dydžio – 15 600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) litų baudą.
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 dalį (dėl 2007 06 23 eksporto procedūros) ir paskirti jam 50 MGL dydžio – 6 500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. bei 200 str. 1 dalyje (dėl 2007 07 25 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 120 MGL dydžio – 15 600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 dalį (dėl 2007 07 25 eksporto procedūros) ir paskirti jam 50 MGL dydžio – 6 500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. bei 200 str. 1 dalyje (dėl 2007 08 14 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 120 MGL dydžio – 15 600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 dalį (dėl 2007 08 14 eksporto procedūros) ir paskirti jam 50 MGL dydžio – 6 500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. bei 200 str. 1 dalyje (dėl 2007 09 19 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 120 MGL dydžio – 15 600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 dalį (dėl 2007 09 19 eksporto procedūros) ir paskirti jam 50 MGL dydžio – 6 500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. bei 200 str. 1 dalyje (dėl 2007 11 10 eksporto procedūros) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 120 MGL dydžio– 15 600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) litų baudą;
taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 dalį (dėl 2007 11 10 eksporto procedūros) ir paskirti jam 50 MGL dydžio – 6 500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes pagal LR BK 24 str. 6 dalį bei 200 str. 1 dalį ir 228 str. 1 dalį (7 nusikalstamos veikos epizodai) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, po to, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis, subendrinti iš dalies sudedant ir V. S. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 250 MGL dydžio – 32 500 (trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą.
Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ p. , 66 str., V. S. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2008 metų sausio mėn. 21 dienos iki vasario mėn. 6 dienos (septyniolika dienų), kas atitinka 4 420 (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) litų ir šia suma sumažinti paskirtos baudos dydį.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Išieškoti solidariai iš S. B. ir V. S. 324 101 (tris šimtus dvidešimt keturis tūkstančius šimtą vieną) litą valstybės naudai, padarytai žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paimtus 2008-01-22 kratos metu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijas; 2008-01-28 UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus CD su vaizdo įrašu; 2008-02-01 CD su išklotinėmis; 2008-02-04 CD su išklotinėmis; 2008-02-04 LRT pateiktus CD, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.