Kauno apylinkės teismo sprendimas

Pareiškėjas K. Ž. ir jo atstovas adv. R. Gargasas posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjo atstovas adv. R. Gargasas papildomai nurodė, kad buvo nuvykęs į VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo Kėdainių skyrių, kur jo prašymu buvo atsiųsta nekilnojamojo turto archyvinė byla, ir susipažino su šia byla, tačiau joje jokių papildomų duomenų, kurie nėra pateikti į bylą, nėra. Nurodė, kad pareiškėjas K. Ž. sumokėjo pinigus bendrovei įgydamas pastatus, tačiau jis nekontroliavo, kaip tai yra įforminama, kodėl ant to paties kvito yra dviejų asmenų skirtingi įrašai už du daiktus. Jei pareiškėjas nebūtų visiškai atsiskaitęs, tai bankroto administratorius būtų pastebėjęs, kad žemės ūkio bendrovės nekilnojamasis turtas yra be savininko, tačiau jokių pretenzijų pareiškėjui nepareiškė. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad, jam nesumokėjus, po bankroto proceso statinys būtų nugriautas, kaip buvo nugriauti kiti statiniai tuo metu, arba atiduotas kažkam kitam.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2017-12-08 paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą (b. l. 85). Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Liudytoja B. Ž., pareiškėjo sutuoktinė, parodė, kad su sutuoktiniu K. Ž. yra susituokusi nuo 1973 m. Santuokoje gyvendami jie įgijo turtą, kurį šiuo metu nori įgyti įgyjamąja senatimi. Kai vyras išėjo iš kolūkio savarankiškai ūkininkauti ir bendrovė irgi pradėjo ardytis, žemės sumažėjo ir pastatai bendrovei pasidarė nebereikalingi, todėl skelbė aukcioną, kad pastatai yra parduodami. Sutuoktinis nuvažiavo, užsiregistravo. Pirmiausiai nusipirko dirbtuves iš aukciono galimai už 8 400,00 litų. Tuos pinigus sumokėjo. Dėl kito statinio buvo priimtas nutarimas, kad aukciono būdu būtų parduodamas tas sandėlis, kadangi nebėra bendrovei, ką pilti į tuos sandėlius, žmonės pradėjo žemę atsiiminėti. Sutuoktinis nuvažiavo ir užsiregistravo norėdamas pirkti tą sandėlį. Mokėjo virš 30 000,00 litų grynais pinigais, įnešant į kasą. Turėjo pirkimo kvitą, buvo ir orderis, bet kilus gaisrui dokumentai, buvę komodos stalčiuje, sudegė. Išsaugojo tik tuos dokumentus, kurie buvo odiniame aplanke. Pradėjo tuo sandėliu naudotis dar iki jo nusipirkimo, mokėjo bendrovei už elektros energiją, o paskui bendrovė padarė aukcioną ir jiedu jį nupirko. Parodė, kad abiem statiniams įgyti daryti aukcionai. Iš pradžių ji bendrovėje dirbo melžėja, o vėliau išėjo dirbti į paštą, buhalterės išsilavinimo neturi. Parodė, kad pagal byloje esantį kasos pajamų kvitą mokėjo už elektros energiją virš 1 000,00 litų, o šalia teisingai nurodyta, kad už sandėlį mokėjo virš 31 000,00 litų. Buvo tie du mokėjimai surašyti ant to paties kvito. Minėtus du objektus valdo nuo tada, kai pradėjo ardytis tos bendrovės – 2006 m. ar 2007 m., tiksliai nežino, dokumentus tvarkė jos sutuoktinis. Negali patvirtinti, kad objektus valdo nuo 1999 m. Be šių dviejų pastatų (duomenys neskelbtini) kaime daugiau nieko neturi įsigiję, Registrų centre irgi nebus nieko registruota. Parodė, kad abu statiniai pastatyti dar esant (duomenys neskelbtini) kolūkiui, paskui tas kolūkis buvo sujungtas su Žemaitės kolūkiu. Kelintais metais statiniai buvo pastatyti pasakyti negali, kadangi, 1972 m. jai atsikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, statiniai jau stovėjo. Kolūkis visą laiką tais pastatais naudojosi. Šiuo metu ji su sutuoktiniu naudojasi šiais pastatais – į sandėlį pila grūdus, valo, tvarko, o dirbtuvėse remontuoja traktorius, taip pat moka už elektros energiją. Turi apie 40 ha nuosavos žemės ir dar kažkiek ha nuomojamos žemės, iš viso apie 200 ha. Jos vyras yra ūkininkas, be jo tame kaime yra dar du ūkininkai. Parodė, kad jos sutuoktinis negalėjo atvykti į posėdį dėl širdies operacijos Santariškių klinikose. Buvo Kauno ir Kėdainių archyvuose ir nerado jokių dokumentų, kuriuose tas pastatas būtų paminėtas.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad 1999 – 2002 m. buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininkas. Nuo 1992 m. buvo laikinasis (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininkas, 1993 m. tapo nuolatiniu pirmininku. Pirmininku buvo iki 2002 m. vykusio bendrovės likvidavimo, kai pats inicijavo bankroto bylos iškėlimą bendrovei. Parodė, kad žino, jog K. Ž. įsigijo du objektus: (duomenys neskelbtini) mechanines dirbtuves, esančias šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, laukuose, ir grūdų sandėlį (duomenys neskelbtini) kaime. Jis inicijavo nurodytų objektų pardavimą, kurie buvo tušti, neprižiūrimi. Jie paskelbė aukcioną, kuriame siūlė pirkti mechanines dirbtuves. K. Ž. buvo vienintelis pirkėjas ir jas nusipirko. Už mechanines dirbtuves K. Ž. pinigus sumokėjo. Sandėlį pardavinėjo vėliau, kadangi ūkininkai atsiiminėjo žemes, bendrovei užteko naujesnių sandėlių, o nurodytas buvo jau senas. Aukciono dėl sandėlio pardavimo neskelbė, pagrindines, nereikalingas bendrovei priemones visuotinio susirinkimo nutarimu nutarta parduoti. Pirkti sandėlį pretendentas buvo K. Ž., kadangi anksčiau ūkininkavo. Susitarė parduoti jam nurodytą sandėlį žodžiu. 2000 m. leido K. Ž. naudotis sandėliu dar nesumokėjus pinigų, kadangi K. Ž. tuo metu neturėjo pinigų, sandėlis buvo tuščias, reikėjo už elektrą mokėti, o sekančiais metais pardavė jam sandėlį. Pinigai už sandėlį buvo įnešti į kasą. Parodė, kad matė kasos pajamų kvitą, jame buhalterės padarytus prierašus, negali paaiškinti, kodėl jame padaryti tie prierašai, tačiau neabejoja, kad buvo sumokėta, kadangi, likviduojant įmonę, dar 19 000,00 Lt buvo likę bendrovės sąskaitoje kaip likutis. Važtaraštis, apmokėjimo orderis turėjo būti, iš kurio būtų matyti, kad K. Ž. sumokėjo už sandėlį. Sutarties nesudarė. Parodė, kad 1975 m. sujungė (duomenys neskelbtini) kolūkį su (duomenys neskelbtini) kolūkiu, tuo metu minimi objektai jau buvo pastatyti. Jis dirbti pradėjo 1980 m., kai jie jau buvo, veikė, jais kolūkis naudojosi. Nėra matęs jokių dokumentų apie jų statybą. Jie kaip pagrindinės bendrovės priemonės buvo inventorizuotos. Parodė, kad tokiu pačiu būdu kaip ir grūdų sandėlis – ne per aukcioną - buvo parduodamas trąšų sandėlis. V. M. nusipirko degalinę (duomenys neskelbtini) kaime ir trąšų sandėlį. Lentinį sandėliuką, buvusį prie grūdų sandėlio, nusipirko V. K.. V. Š. pardavė garažus. Parodė, kad V. M. šiuo metu yra gyvas, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. V. Š. taip pat yra gyva, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Tie žmonės galėtų patvirtinti, kad jie to susirinkimo, kurio metu buvo nuspręsta parduoti ir minimą grūdų sandėlį, pagrindu įsigijo savo turtą.

Liudytoja V. S. parodė, kad nuo 1981 m. yra dirbusi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje ekonomiste. Parodė, kad prieš jai ateinant dirbti į bendrovę, buvo sujungti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kolūkiai. Bendras turtas ėmė priklausyti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Nuo 1999 m. iki 2003 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei buvo sudėtingas laikotarpis, kuris privedė prie bankroto. To laikotarpio metu aukciono būdu buvo nutarta parduoti susirinkimo protokole nurodytus daiktus. Ž. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, buvo ūkininkai. Ž. kreipėsi, kad jiems reikalingos mechaninės dirbtuvės. Mechaninės dirbtuvės aukciono būdu buvo parduotos Ž. Grūdų sandėlis tuo metu parduotas nebuvo. Bendrovėje buvo visuotinis susirinkimas, susirinkimo metu aptarta sudėtinga finansinė padėtis, prieita prie išvados, kad reikia parduoti nenaudojamus daiktus. To susirinkimo pagrindu nuspręsta parduoti atokiai (duomenys neskelbtini) kaime prie kelio esantį seną grūdų sandėlį. Svarstykles dar buvo nuspręsta parduoti ir kitus daiktus, kurių neatsimena. Svarstyklės, kurios buvo šalia sandėlio, buvo parduotos K. Ž.. Parodė, kad neatsimena, už kiek grūdų sandėlis buvo parduotas K. Ž.. Parodė, kad pinigai buvo sumokėti, kadangi priešais sėdėdavo buhalterė ir matydavosi, kai ateina žmonės atsiskaityti. Matė, kad K. Ž. sumokėjo grynais pinigais. Kiek sumokėjo, nežino. Parodė, kad kasos pajamų orderio kvitas, kuriame nurodyta, kad K. Ž. sumokėjo už elektros energiją ir grūdų sandėlį, surašytas netvarkingai. Negali pasakyti, kiek tiksliai sumokėjo K. Ž., mokėjo tūkstančiais litų. Parodė, kad J. Č. yra gyva, kvite yra jos parašas, tačiau prie pataisymo padėtas parašas nėra jos, ji mintinai atsimena J. Č. parašą. Gali būti, kad tai kasininkės K. parašas, kuri šiuo metu jau yra mirusi. Parodė, kad J. Č. turėtų galėti paaiškinti apie šią situaciją. Parodė, kad abu pastatai yra pastatyti jau labai seniai. Pradžioje buvo apskaityti (duomenys neskelbtini) kolūkyje, o vėliau, kai (duomenys neskelbtini) kolūkis buvo sujungtas su (duomenys neskelbtini) kolūkiu – vyko inventorizacija, visos pagrindinės priemonės buvo surašytos jau veikiant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Aptariami pastatai irgi buvo inventorizuoti. Kolūkis jais naudojosi. Po to, kai pastatus įsigijo Ž., jie jais naudojasi iki šių dienų.

Liudytoja J. Č. parodė, kad pažįsta pareiškėją. Jis buvo brigadininkas, o ji buvo buhalterė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje. Vėliau pagal Ūkininkų įstatymą jis išėjo ūkininkauti. Buhaltere toje bendrovėje dirbo iki bankroto bylos iškėlimo - 2002-04-29. Parodė, kad K. Ž. įsigijo iš bendrovės mechanines dirbtuves ir grūdų sandėlį (duomenys neskelbtini) kaime. Už grūdų sandėlį dalį sumos sumokėjo pajumi, o kitą dalį įnešė grynais pinigais į bendrovės kasą. Parodė, kad kasos pajamų orderio kvite yra jos parašas, tačiau prie prierašo „taisymu tikėti“ – ne jos. Pinigai už grūdų sandėlį buvo sumokėti. Šiuo metu nieko negali pasakyti, nes praėjo labai daug laiko, bet tuo metu nebuvo galima taisyti kvitų, sumokėti pinigai turėjo būti nurodyti kasos knygoje, viskas buvo tvarkingai vedama. Parodė, kad kasos pajamų orderio kvitas yra rašytas ne jos ranka, ji tik pasirašė. N. Ž. buvo buhalterė, ji rašė pajamų orderius, minimas kvitas irgi yra užpildytas jos ranka. Minėtos kasos knygos, kuriose būtų nurodyta, kad pinigai buvo sumokėti, turėtų būti saugomos archyve. Pinigus priimdavo kasininkė, ji to nematė ir neatsimena, bet jis turėjo atsiskaityti, kadangi kitaip likvidatorius būtų išieškojęs, nes 2002-04-29 Panevėžio apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo, bendrovę apvogė, didelę dalį dokumentų pavogė. Likusią dalį buhalterijos, kreditorių, skolininkų sąrašų perėmė likvidatorius. Ar pareiškėjas buvo tuose sąrašuose, neatsimena. Likvidatoriaus pavardės neatsimena. Negali pasakyti, ar likvidatorius turėjo pretenzijų dėl grūdų sandėlio. Atsimena, kad pareiškėjas sumokėjo grynais pinigais, o kokią sumą, neatsimena. Parodė, kad archyve turi būti antra byla, kadangi čia yra kvitas, o dar turi būti pajamų orderis, kadangi yra dvi dalys. Viena dalis lieka buhalterijoje, o kita atiduodama žmogui. Antros dalies gali nebūti archyve dėl minėtos vagystės po bankroto bylos iškėlimo. Nespėjo visos buhalterijos perduoti likvidatoriui. Parodė, kad N. Ž. yra gyva. Nematė, kaip K. Ž. atsiskaitinėjo už grūdų sandėlį kasoje, kadangi sėdėjo kitame kabinete. Parodė, kad kontoroje prieš kasą buvo dar vienas uždaras kabinetas, kasininkė sėdėjo už jo, o prieš jį sėdėjo buhalterė N. Ž.. Kasininkė negalėdavo išrašyti pajamų ar išlaidų orderių. N. Ž. dar vesdavo pajamų, išlaidų registravimo knygą. Už kiekvieną orderį reikėdavo atsiskaityti mokesčių inspekcijai, dėl to buvo griežta tvarka.

Liudytoja V. Š. parodė, kad yra ūkininkė, pažįsta pareiškėją. Atsimena, kad K. Ž. pirko grūdų sandėlį iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, bet neatsimena, kuriais metais. Bendrovės posėdžiuose buvo nutarta parduoti senus, nebereikalingus pastatus, tarp jų, grūdų sandėlį, mechanines dirbtuves (duomenys neskelbtini) kaime. Nuspręsta parduoti be varžytinių, konkurentų nebuvo, visi draugiškai susitarė, kas ką pirks. Ji nusipirko grūdų sandėlį (duomenys neskelbtini) kaime, kadangi ten gyveno o K. Ž. – (duomenys neskelbtini) kaime, nes ten gyveno. Daugiau norinčių pirkti asmenų nebuvo. Parodė, kad ji su pareiškėju buvo bendrovės nariai, turėjo pajų. Ji už savo grūdų sandėlį atsiskaitė pajumi. Neprisimena, už kokią kainą buvo nuspręsta K. Ž. parduoti grūdų sandėlį. Jo atsiskaitant nematė, bet mano, kad jis kaip ir visi turėjo sunešti pinigus už įsigytus pastatus. Žino, kad bendrovė vėliau buvo apvogta. Vagystė buvo iš kontoros, kas buvo pavogta, neprisimena. Parodė, kad Ž. be grūdų sandėlio dar iš bendrovės yra įsigijęs mechanines dirbtuves. Tikslaus laiko neprisimena, bet viskas vyko prieš bankroto bylos iškėlimą. Parodė, kad pareiškėjas naudojasi mechaninėmis dirbtuvėmis ir grūdų sandėliu iki šiol, ten laiko grūdus, tvarko ir prižiūri abu pastatus.

Liudytojas V. M. parodė, kad pažįsta pareiškėją, jie buvę bendradarbiai. V. M. bendrovėje dirbo veterinarijos gydytoju. Parodė, kad valdybos nutarimu nebereikalingus bendrovei pastatus buvo nutarta parduoti pajininkams. Pareiškėjas nusipirko grūdų sandėlį ir buvusias mechanines dirbtuves (duomenys neskelbtini) kaime. V. M. nusipirko medinį garažą ir buvusią naftos produktų bazę. Pastatus pasidalino draugiškai. Savo turtą įsigijo už pajus. Pareiškėjas, V. M. nuomone, savo pastatus įsigijo irgi už pajų, grynais pinigais nemokėjo. Apie vagystę iš kontoros negirdėjo. Parodė, kad pareiškėjas ir toliau naudojasi savo nusipirktais pastatais. Mechaninėse dirbtuvėse laiko techniką, remontuoja, vasarą į dirbtuves supila grūdus, o grūdų sandėlyje laiko grūdus. Parodė, kad už savo medinį garažą mokėjo 1 000,00 Lt, o už naftos produktų bazę, atrodo, 650,00 Lt. Pareiškėjo įsigyti pastatai buvo vertingesni nei V. M.. Parodė, kad jam tuo metu pareiškėjo įsigytų pastatų nereikėjo, kadangi neūkininkavo. Tuo metu bendrovės pirmininkas buvo A. Ž.. Pareiškėjas įsigytais pastatais (duomenys neskelbtini) kaime naudojasi iki šiol, kitų savininkų nebuvo.

Liudytoja N. Ž. parodė, kad pažįsta K. Ž.. Parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje apskaitos buhaltere – skaičiuodavo darbuotojų atlyginimus. Ji žino, kad K. Ž. pirko grūdų sandėlį, bet sandorio sumos, datos nežino. Ji kaip buhalterė žino, kad jis sumokėjo pinigus už perkamą turtą, kadangi ji sėdėjo viename kabinete, o kasininkė kitame, atskirtame grotomis. Buhalterinėje apskaitoje pinigų trūkumo nebuvo. Liudytoja parodė, kad anksčiau buvo rašomas vienas kasos pajamų kvitas už du daiktus, ypač aukciono metu taip būdavo daroma. Pripažino, kad po žodžiais „taisymu tikėti“ yra jos parašas. Konkrečiai tos dienos neatsimena, bet, jei jai vyriausioji buhalterė pasakė išrašyti tokį čekį, ji tokį ir išrašė. Neatsimena, ar jai dažnai tekdavo taip taisyti čekius. Ji ligos atveju pavaduodavo kasininkę, jei kokį orderį reikėdavo išrašyti. Vyriausioji buhalterė galimai priimdavo pinigus iš žmonių kasininkės ligos atveju. Parodė, kad vyriausioji finansininkė orderių nerašydavo. Parodė, kad nors ant minimo čekio yra kasininkės parašas, ji irgi pasirašė, nes tuo metu galimai taip pildė. Parodė, kad grynųjų pinigų iš K. Ž. neėmė, kadangi ji tik laikinai pavaduodavo, tai ne jos pareigybė būdavo. Galimai jis mokėjo vyriausiajai buhalterei. Jeigu būtų buvę pinigai nesumokėti, po bankroto proceso pabaigos tas grūdų sandėlis būtų nugriautas ar parduotas už likutinę vertę. Galimai K. Ž. buvo nurašytas pajus ir užskaitytas kaip gryni pinigai perkant grūdų sandėlį. Vieni už pajų gaudavo grynais pinigais, kiti – turtu. Nebuvo jokių minčių, kad tokia didelė pinigų suma už grūdų sandėlį galėjo būti neapskaityta.

Pareiškėjo prašymo pagrįstumas įrodytas pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų B. Ž., A. Ž., V. S., J. Č., V. Š., V. M. ir N. Ž. parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Nustatyta, kad 1999-04-15 Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio protokole nutarta 1999 m. balandžio 20 d. pravesti aukcioną ir parduoti turtą, kuris nurodytas protokole. Protokolo 24 punkte yra nurodyta: „(duomenys neskelbtini) mechaninės dirbtuvės – 8400 Lt?“ (b. l. 20-21). Duomenų, kam aukcione buvo parduotas turtas, nėra. Pareiškėjas K. Ž. iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės aukciono metu nusipirko mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), ir 1999 m. gegužės 14 d. sumokėjo už jas 8400 Lt (b. l. 26). 2000 m. liepos 24 d. tarp pareiškėjo ir Vikaičių žemės ūkio bendrovės pirmininko A. Ž. buvo sudarytas susitarimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas perka grūdų sandėlį (duomenys neskelbtini) kaime ir iki 2001 m. gruodžio 31 d. turi sumokėti grynais pinigais 34 200 Lt arba atsiskaityti pajumi (b. l. 27). Pareiškėjas 2001 m. vasario 12 d. už grūdų sandėlį sumokėjo 4 813,68 Lt ir 2001 m. gruodžio 29 d. sumokėjo likusią pinigų sumą (b. l. 28-29). (duomenys neskelbtini) žemės ūkio 1999-10-07 pažymoje Kėdainių elektros tinklams nurodyta, kad gamybiniai objektai yra parduoti pareiškėjui (b. l. 30). 2004-01-27 Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės istorijos ir dokumentų sutvarkymo pažymoje nurodyta, kad 2001-04-29 Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei nutartimi iškėlė bankroto bylą ir 2003-12-17 sprendimu pripažino, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės veikla pasibaigė dėl bankroto (b. l. 25). Liudytojos J. Č. parodymais nustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo, bendrovę apvogė, didelę dalį dokumentų pavogė. Jeigu nebuvo pavogta, archyve turi būti antra byla, kadangi pareiškėjui buvo išduotas kasos pajamų orderio kvitas, o dar turi būti pajamų orderis. Viena dalis yra paliekama buhalterijoje, o kita atiduodama žmogui. 2008-07-01 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma dėl kilusio gaisro patvirtina, kad 2008-06-29 (duomenys neskelbtini) k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r., K. Ž. priklausančiame gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu galėjo sudegti K. Ž. ir B. Ž. asmens dokumentai (b. l. 32). 2016-08-08 yra atlikti mechaninių dirbtuvių ir grūdų sandėlio kadastriniai matavimai ir jiems suteikti unikalūs numeriai (b. l. 34-42, 43-54). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Gudžiūnų seniūno 2017-07-31 įsakymu mechaninėms dirbtuvėms ir grūdų sandėliui buvo suteikti adresai (b. l. 55-58). Po pareiškėjo kreipimosi VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas nurodė, kad pastatas – Mechaninės dirbtuvės - ir pastatas – Sandėlis - Nekilnojamojo turto registre yra neįregistruoti, taip pat nėra įregistruotos daiktinės teisės į nurodytus pastatus, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai (b. l. 33).

Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, kat. 30.8).