- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- 2YT-615-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02946-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pareiškėjas
- K. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Kėdainių rajono savivaldybės
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
suinteresuotų asmenų Kėdainių rajono savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ atstovams nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis įtraukiant Kėdainių rajono savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. Ž. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į J. L. g. 66C, Devynduonių k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r. sav. esančias mechanines dirbtuves, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), 211,58 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantį grūdų sandėlį, pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), 1293,2 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1999-04-15 Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos posėdyje nutarta 1999 m. balandžio 20 d. pravesti aukcioną ir parduoti turtą, kuris nurodytas protokole. Protokolo 24 punkte yra nurodyta: „(duomenys neskelbtini) mechaninės dirbtuvės – 8400 Lt?“. Duomenų, kam aukcione buvo parduotas turtas, nėra. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės aukciono metu nusipirko mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir 1999 m. gegužės 14 d. sumokėjo už jas 8400 Lt. 2000 m. liepos 24 d. pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininkas A. Ž. sudarė susitarimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas perka grūdų sandėlį (duomenys neskelbtini) kaime ir iki 2001 m. gruodžio 31 d. turi sumokėti grynais pinigais 34 200 Lt arba atsiskaityti pajumi. Pareiškėjas 2001 m. vasario 12 d. už grūdų sandėlį sumokėjo 4 813,68 Lt ir 2001 m. gruodžio 29 d. sumokėjo likusią pinigų sumą. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio 1999-10-07 pažymoje Kėdainių elektros tinklams nurodyta, kad gamybiniai objektai (mechaninės dirbtuvės) parduoti pareiškėjui. Pareiškėjas nurodo, kad nuo mechaninių dirbtuvių ir grūdų sandėlio įsigijimo, pastatams buvo teikiama elektros energija, už kurią tiekėjui jis yra sumokėjęs. Mechanines dirbtuves pareiškėjas įsigijo 1999 m., o grūdų sandėlį 2001 m., bet abu statinius pareiškėjas faktiškai valdo nuo 1999 m. iki šiol. 2016-08-08 yra atlikti mechaninių dirbtuvių ir grūdų sandėlio kadastriniai matavimai ir jiems suteikti unikalūs numeriai, o Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Gudžiūnų seniūno 2017-07-31 įsakymu suteikti adresai. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Kauno filialą, prašydamas suteikti informaciją apie mechanines dirbtuves ir grūdų sandėlį. VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas nurodė, kad pastatas – Mechaninės dirbtuvės - ir pastatas – Sandėlis - Nekilnojamojo turto registre yra neįregistruoti, taip pat nėra įregistruotos daiktinės teisės į nurodytus pastatus, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Pareiškėjas negali įteisinti nuosavybės teisių, kadangi neturi pakankamai dokumentų, patvirtinančių apie nekilnojamojo turto įsigijimą. Nurodė, kad yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į nekilnojamąjį turtą, kurį valdo daugiau nei 10 metų, yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, pastatus valdo atvirai ir nepertraukiamai. Per tą laiką niekas pretenzijų į turtą nereiškė ir nereiškia. CK numatytų apribojimų, nustatant įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, nėra.
Pareiškėjas K. Ž. ir jo atstovas adv. R. Gargasas posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjo atstovas adv. R. Gargasas papildomai nurodė, kad buvo nuvykęs į VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo Kėdainių skyrių, kur jo prašymu buvo atsiųsta nekilnojamojo turto archyvinė byla, ir susipažino su šia byla, tačiau joje jokių papildomų duomenų, kurie nėra pateikti į bylą, nėra. Nurodė, kad pareiškėjas K. Ž. sumokėjo pinigus bendrovei įgydamas pastatus, tačiau jis nekontroliavo, kaip tai yra įforminama, kodėl ant to paties kvito yra dviejų asmenų skirtingi įrašai už du daiktus. Jei pareiškėjas nebūtų visiškai atsiskaitęs, tai bankroto administratorius būtų pastebėjęs, kad žemės ūkio bendrovės nekilnojamasis turtas yra be savininko, tačiau jokių pretenzijų pareiškėjui nepareiškė. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad, jam nesumokėjus, po bankroto proceso statinys būtų nugriautas, kaip buvo nugriauti kiti statiniai tuo metu, arba atiduotas kažkam kitam.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybė pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jų atstovui. Nurodė, kad pareiškime minimas statinys nėra įrašytas į Kėdainių r. sav. statinių, kurie neturi savininkų, sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nevykdoma, statiniai Kėdainių r. sav. balanse neapskaitomi (b. l. 77).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad įrodžius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytas aplinkybes, patvirtinančias valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, neprieštaraus prašomo fakto nustatymui. Nagrinėjant bylą teisme jų atstovas nedalyvaus (b. l. 81-82).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jų atstovui. Nurodė, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, ar grūdų sandėlis buvo privatizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka – nėra pateikti atsiskaitymą už ginčo statinį patvirtinantys dokumentai, duomenys, kad pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka apskritai buvo leista įsigyti (privatizuoti) ginčo statinius. Taip pat nurodė, kad svarbu nustatyti, ar pareiškėjo nurodomi nekilnojamojo turto objektai buvo sukurti (pastatyti) laikantis teisės norminių aktų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad 2001-12-29 kvite nurodyta, kad pareiškėjas sumokėjo tik 1174,88 Lt bei mokėjimo paskirtis nurodyta ne už sandėlį, o už elektros energiją. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad likusi suma už sandėlį buvo sumokėta, pareiškėjas nepateikė. Nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad yra įgyjamosios senaties fakto nustatymo sąlygų visuma, neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui (b. l. 70-73).
Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2017-12-08 paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą (b. l. 85). Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.
Liudytoja B. Ž., pareiškėjo sutuoktinė, parodė, kad su sutuoktiniu K. Ž. yra susituokusi nuo 1973 m. Santuokoje gyvendami jie įgijo turtą, kurį šiuo metu nori įgyti įgyjamąja senatimi. Kai vyras išėjo iš kolūkio savarankiškai ūkininkauti ir bendrovė irgi pradėjo ardytis, žemės sumažėjo ir pastatai bendrovei pasidarė nebereikalingi, todėl skelbė aukcioną, kad pastatai yra parduodami. Sutuoktinis nuvažiavo, užsiregistravo. Pirmiausiai nusipirko dirbtuves iš aukciono galimai už 8 400,00 litų. Tuos pinigus sumokėjo. Dėl kito statinio buvo priimtas nutarimas, kad aukciono būdu būtų parduodamas tas sandėlis, kadangi nebėra bendrovei, ką pilti į tuos sandėlius, žmonės pradėjo žemę atsiiminėti. Sutuoktinis nuvažiavo ir užsiregistravo norėdamas pirkti tą sandėlį. Mokėjo virš 30 000,00 litų grynais pinigais, įnešant į kasą. Turėjo pirkimo kvitą, buvo ir orderis, bet kilus gaisrui dokumentai, buvę komodos stalčiuje, sudegė. Išsaugojo tik tuos dokumentus, kurie buvo odiniame aplanke. Pradėjo tuo sandėliu naudotis dar iki jo nusipirkimo, mokėjo bendrovei už elektros energiją, o paskui bendrovė padarė aukcioną ir jiedu jį nupirko. Parodė, kad abiem statiniams įgyti daryti aukcionai. Iš pradžių ji bendrovėje dirbo melžėja, o vėliau išėjo dirbti į paštą, buhalterės išsilavinimo neturi. Parodė, kad pagal byloje esantį kasos pajamų kvitą mokėjo už elektros energiją virš 1 000,00 litų, o šalia teisingai nurodyta, kad už sandėlį mokėjo virš 31 000,00 litų. Buvo tie du mokėjimai surašyti ant to paties kvito. Minėtus du objektus valdo nuo tada, kai pradėjo ardytis tos bendrovės – 2006 m. ar 2007 m., tiksliai nežino, dokumentus tvarkė jos sutuoktinis. Negali patvirtinti, kad objektus valdo nuo 1999 m. Be šių dviejų pastatų (duomenys neskelbtini) kaime daugiau nieko neturi įsigiję, Registrų centre irgi nebus nieko registruota. Parodė, kad abu statiniai pastatyti dar esant (duomenys neskelbtini) kolūkiui, paskui tas kolūkis buvo sujungtas su Žemaitės kolūkiu. Kelintais metais statiniai buvo pastatyti pasakyti negali, kadangi, 1972 m. jai atsikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, statiniai jau stovėjo. Kolūkis visą laiką tais pastatais naudojosi. Šiuo metu ji su sutuoktiniu naudojasi šiais pastatais – į sandėlį pila grūdus, valo, tvarko, o dirbtuvėse remontuoja traktorius, taip pat moka už elektros energiją. Turi apie 40 ha nuosavos žemės ir dar kažkiek ha nuomojamos žemės, iš viso apie 200 ha. Jos vyras yra ūkininkas, be jo tame kaime yra dar du ūkininkai. Parodė, kad jos sutuoktinis negalėjo atvykti į posėdį dėl širdies operacijos Santariškių klinikose. Buvo Kauno ir Kėdainių archyvuose ir nerado jokių dokumentų, kuriuose tas pastatas būtų paminėtas.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad 1999 – 2002 m. buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininkas. Nuo 1992 m. buvo laikinasis (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininkas, 1993 m. tapo nuolatiniu pirmininku. Pirmininku buvo iki 2002 m. vykusio bendrovės likvidavimo, kai pats inicijavo bankroto bylos iškėlimą bendrovei. Parodė, kad žino, jog K. Ž. įsigijo du objektus: (duomenys neskelbtini) mechanines dirbtuves, esančias šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, laukuose, ir grūdų sandėlį (duomenys neskelbtini) kaime. Jis inicijavo nurodytų objektų pardavimą, kurie buvo tušti, neprižiūrimi. Jie paskelbė aukcioną, kuriame siūlė pirkti mechanines dirbtuves. K. Ž. buvo vienintelis pirkėjas ir jas nusipirko. Už mechanines dirbtuves K. Ž. pinigus sumokėjo. Sandėlį pardavinėjo vėliau, kadangi ūkininkai atsiiminėjo žemes, bendrovei užteko naujesnių sandėlių, o nurodytas buvo jau senas. Aukciono dėl sandėlio pardavimo neskelbė, pagrindines, nereikalingas bendrovei priemones visuotinio susirinkimo nutarimu nutarta parduoti. Pirkti sandėlį pretendentas buvo K. Ž., kadangi anksčiau ūkininkavo. Susitarė parduoti jam nurodytą sandėlį žodžiu. 2000 m. leido K. Ž. naudotis sandėliu dar nesumokėjus pinigų, kadangi K. Ž. tuo metu neturėjo pinigų, sandėlis buvo tuščias, reikėjo už elektrą mokėti, o sekančiais metais pardavė jam sandėlį. Pinigai už sandėlį buvo įnešti į kasą. Parodė, kad matė kasos pajamų kvitą, jame buhalterės padarytus prierašus, negali paaiškinti, kodėl jame padaryti tie prierašai, tačiau neabejoja, kad buvo sumokėta, kadangi, likviduojant įmonę, dar 19 000,00 Lt buvo likę bendrovės sąskaitoje kaip likutis. Važtaraštis, apmokėjimo orderis turėjo būti, iš kurio būtų matyti, kad K. Ž. sumokėjo už sandėlį. Sutarties nesudarė. Parodė, kad 1975 m. sujungė (duomenys neskelbtini) kolūkį su (duomenys neskelbtini) kolūkiu, tuo metu minimi objektai jau buvo pastatyti. Jis dirbti pradėjo 1980 m., kai jie jau buvo, veikė, jais kolūkis naudojosi. Nėra matęs jokių dokumentų apie jų statybą. Jie kaip pagrindinės bendrovės priemonės buvo inventorizuotos. Parodė, kad tokiu pačiu būdu kaip ir grūdų sandėlis – ne per aukcioną - buvo parduodamas trąšų sandėlis. V. M. nusipirko degalinę (duomenys neskelbtini) kaime ir trąšų sandėlį. Lentinį sandėliuką, buvusį prie grūdų sandėlio, nusipirko V. K.. V. Š. pardavė garažus. Parodė, kad V. M. šiuo metu yra gyvas, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. V. Š. taip pat yra gyva, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Tie žmonės galėtų patvirtinti, kad jie to susirinkimo, kurio metu buvo nuspręsta parduoti ir minimą grūdų sandėlį, pagrindu įsigijo savo turtą.
Liudytoja V. S. parodė, kad nuo 1981 m. yra dirbusi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje ekonomiste. Parodė, kad prieš jai ateinant dirbti į bendrovę, buvo sujungti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kolūkiai. Bendras turtas ėmė priklausyti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Nuo 1999 m. iki 2003 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei buvo sudėtingas laikotarpis, kuris privedė prie bankroto. To laikotarpio metu aukciono būdu buvo nutarta parduoti susirinkimo protokole nurodytus daiktus. Ž. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, buvo ūkininkai. Ž. kreipėsi, kad jiems reikalingos mechaninės dirbtuvės. Mechaninės dirbtuvės aukciono būdu buvo parduotos Ž. Grūdų sandėlis tuo metu parduotas nebuvo. Bendrovėje buvo visuotinis susirinkimas, susirinkimo metu aptarta sudėtinga finansinė padėtis, prieita prie išvados, kad reikia parduoti nenaudojamus daiktus. To susirinkimo pagrindu nuspręsta parduoti atokiai (duomenys neskelbtini) kaime prie kelio esantį seną grūdų sandėlį. Svarstykles dar buvo nuspręsta parduoti ir kitus daiktus, kurių neatsimena. Svarstyklės, kurios buvo šalia sandėlio, buvo parduotos K. Ž.. Parodė, kad neatsimena, už kiek grūdų sandėlis buvo parduotas K. Ž.. Parodė, kad pinigai buvo sumokėti, kadangi priešais sėdėdavo buhalterė ir matydavosi, kai ateina žmonės atsiskaityti. Matė, kad K. Ž. sumokėjo grynais pinigais. Kiek sumokėjo, nežino. Parodė, kad kasos pajamų orderio kvitas, kuriame nurodyta, kad K. Ž. sumokėjo už elektros energiją ir grūdų sandėlį, surašytas netvarkingai. Negali pasakyti, kiek tiksliai sumokėjo K. Ž., mokėjo tūkstančiais litų. Parodė, kad J. Č. yra gyva, kvite yra jos parašas, tačiau prie pataisymo padėtas parašas nėra jos, ji mintinai atsimena J. Č. parašą. Gali būti, kad tai kasininkės K. parašas, kuri šiuo metu jau yra mirusi. Parodė, kad J. Č. turėtų galėti paaiškinti apie šią situaciją. Parodė, kad abu pastatai yra pastatyti jau labai seniai. Pradžioje buvo apskaityti (duomenys neskelbtini) kolūkyje, o vėliau, kai (duomenys neskelbtini) kolūkis buvo sujungtas su (duomenys neskelbtini) kolūkiu – vyko inventorizacija, visos pagrindinės priemonės buvo surašytos jau veikiant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Aptariami pastatai irgi buvo inventorizuoti. Kolūkis jais naudojosi. Po to, kai pastatus įsigijo Ž., jie jais naudojasi iki šių dienų.
Liudytoja J. Č. parodė, kad pažįsta pareiškėją. Jis buvo brigadininkas, o ji buvo buhalterė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje. Vėliau pagal Ūkininkų įstatymą jis išėjo ūkininkauti. Buhaltere toje bendrovėje dirbo iki bankroto bylos iškėlimo - 2002-04-29. Parodė, kad K. Ž. įsigijo iš bendrovės mechanines dirbtuves ir grūdų sandėlį (duomenys neskelbtini) kaime. Už grūdų sandėlį dalį sumos sumokėjo pajumi, o kitą dalį įnešė grynais pinigais į bendrovės kasą. Parodė, kad kasos pajamų orderio kvite yra jos parašas, tačiau prie prierašo „taisymu tikėti“ – ne jos. Pinigai už grūdų sandėlį buvo sumokėti. Šiuo metu nieko negali pasakyti, nes praėjo labai daug laiko, bet tuo metu nebuvo galima taisyti kvitų, sumokėti pinigai turėjo būti nurodyti kasos knygoje, viskas buvo tvarkingai vedama. Parodė, kad kasos pajamų orderio kvitas yra rašytas ne jos ranka, ji tik pasirašė. N. Ž. buvo buhalterė, ji rašė pajamų orderius, minimas kvitas irgi yra užpildytas jos ranka. Minėtos kasos knygos, kuriose būtų nurodyta, kad pinigai buvo sumokėti, turėtų būti saugomos archyve. Pinigus priimdavo kasininkė, ji to nematė ir neatsimena, bet jis turėjo atsiskaityti, kadangi kitaip likvidatorius būtų išieškojęs, nes 2002-04-29 Panevėžio apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo, bendrovę apvogė, didelę dalį dokumentų pavogė. Likusią dalį buhalterijos, kreditorių, skolininkų sąrašų perėmė likvidatorius. Ar pareiškėjas buvo tuose sąrašuose, neatsimena. Likvidatoriaus pavardės neatsimena. Negali pasakyti, ar likvidatorius turėjo pretenzijų dėl grūdų sandėlio. Atsimena, kad pareiškėjas sumokėjo grynais pinigais, o kokią sumą, neatsimena. Parodė, kad archyve turi būti antra byla, kadangi čia yra kvitas, o dar turi būti pajamų orderis, kadangi yra dvi dalys. Viena dalis lieka buhalterijoje, o kita atiduodama žmogui. Antros dalies gali nebūti archyve dėl minėtos vagystės po bankroto bylos iškėlimo. Nespėjo visos buhalterijos perduoti likvidatoriui. Parodė, kad N. Ž. yra gyva. Nematė, kaip K. Ž. atsiskaitinėjo už grūdų sandėlį kasoje, kadangi sėdėjo kitame kabinete. Parodė, kad kontoroje prieš kasą buvo dar vienas uždaras kabinetas, kasininkė sėdėjo už jo, o prieš jį sėdėjo buhalterė N. Ž.. Kasininkė negalėdavo išrašyti pajamų ar išlaidų orderių. N. Ž. dar vesdavo pajamų, išlaidų registravimo knygą. Už kiekvieną orderį reikėdavo atsiskaityti mokesčių inspekcijai, dėl to buvo griežta tvarka.
Liudytoja V. Š. parodė, kad yra ūkininkė, pažįsta pareiškėją. Atsimena, kad K. Ž. pirko grūdų sandėlį iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, bet neatsimena, kuriais metais. Bendrovės posėdžiuose buvo nutarta parduoti senus, nebereikalingus pastatus, tarp jų, grūdų sandėlį, mechanines dirbtuves (duomenys neskelbtini) kaime. Nuspręsta parduoti be varžytinių, konkurentų nebuvo, visi draugiškai susitarė, kas ką pirks. Ji nusipirko grūdų sandėlį (duomenys neskelbtini) kaime, kadangi ten gyveno o K. Ž. – (duomenys neskelbtini) kaime, nes ten gyveno. Daugiau norinčių pirkti asmenų nebuvo. Parodė, kad ji su pareiškėju buvo bendrovės nariai, turėjo pajų. Ji už savo grūdų sandėlį atsiskaitė pajumi. Neprisimena, už kokią kainą buvo nuspręsta K. Ž. parduoti grūdų sandėlį. Jo atsiskaitant nematė, bet mano, kad jis kaip ir visi turėjo sunešti pinigus už įsigytus pastatus. Žino, kad bendrovė vėliau buvo apvogta. Vagystė buvo iš kontoros, kas buvo pavogta, neprisimena. Parodė, kad Ž. be grūdų sandėlio dar iš bendrovės yra įsigijęs mechanines dirbtuves. Tikslaus laiko neprisimena, bet viskas vyko prieš bankroto bylos iškėlimą. Parodė, kad pareiškėjas naudojasi mechaninėmis dirbtuvėmis ir grūdų sandėliu iki šiol, ten laiko grūdus, tvarko ir prižiūri abu pastatus.
Liudytojas V. M. parodė, kad pažįsta pareiškėją, jie buvę bendradarbiai. V. M. bendrovėje dirbo veterinarijos gydytoju. Parodė, kad valdybos nutarimu nebereikalingus bendrovei pastatus buvo nutarta parduoti pajininkams. Pareiškėjas nusipirko grūdų sandėlį ir buvusias mechanines dirbtuves (duomenys neskelbtini) kaime. V. M. nusipirko medinį garažą ir buvusią naftos produktų bazę. Pastatus pasidalino draugiškai. Savo turtą įsigijo už pajus. Pareiškėjas, V. M. nuomone, savo pastatus įsigijo irgi už pajų, grynais pinigais nemokėjo. Apie vagystę iš kontoros negirdėjo. Parodė, kad pareiškėjas ir toliau naudojasi savo nusipirktais pastatais. Mechaninėse dirbtuvėse laiko techniką, remontuoja, vasarą į dirbtuves supila grūdus, o grūdų sandėlyje laiko grūdus. Parodė, kad už savo medinį garažą mokėjo 1 000,00 Lt, o už naftos produktų bazę, atrodo, 650,00 Lt. Pareiškėjo įsigyti pastatai buvo vertingesni nei V. M.. Parodė, kad jam tuo metu pareiškėjo įsigytų pastatų nereikėjo, kadangi neūkininkavo. Tuo metu bendrovės pirmininkas buvo A. Ž.. Pareiškėjas įsigytais pastatais (duomenys neskelbtini) kaime naudojasi iki šiol, kitų savininkų nebuvo.
Liudytoja N. Ž. parodė, kad pažįsta K. Ž.. Parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje apskaitos buhaltere – skaičiuodavo darbuotojų atlyginimus. Ji žino, kad K. Ž. pirko grūdų sandėlį, bet sandorio sumos, datos nežino. Ji kaip buhalterė žino, kad jis sumokėjo pinigus už perkamą turtą, kadangi ji sėdėjo viename kabinete, o kasininkė kitame, atskirtame grotomis. Buhalterinėje apskaitoje pinigų trūkumo nebuvo. Liudytoja parodė, kad anksčiau buvo rašomas vienas kasos pajamų kvitas už du daiktus, ypač aukciono metu taip būdavo daroma. Pripažino, kad po žodžiais „taisymu tikėti“ yra jos parašas. Konkrečiai tos dienos neatsimena, bet, jei jai vyriausioji buhalterė pasakė išrašyti tokį čekį, ji tokį ir išrašė. Neatsimena, ar jai dažnai tekdavo taip taisyti čekius. Ji ligos atveju pavaduodavo kasininkę, jei kokį orderį reikėdavo išrašyti. Vyriausioji buhalterė galimai priimdavo pinigus iš žmonių kasininkės ligos atveju. Parodė, kad vyriausioji finansininkė orderių nerašydavo. Parodė, kad nors ant minimo čekio yra kasininkės parašas, ji irgi pasirašė, nes tuo metu galimai taip pildė. Parodė, kad grynųjų pinigų iš K. Ž. neėmė, kadangi ji tik laikinai pavaduodavo, tai ne jos pareigybė būdavo. Galimai jis mokėjo vyriausiajai buhalterei. Jeigu būtų buvę pinigai nesumokėti, po bankroto proceso pabaigos tas grūdų sandėlis būtų nugriautas ar parduotas už likutinę vertę. Galimai K. Ž. buvo nurašytas pajus ir užskaitytas kaip gryni pinigai perkant grūdų sandėlį. Vieni už pajų gaudavo grynais pinigais, kiti – turtu. Nebuvo jokių minčių, kad tokia didelė pinigų suma už grūdų sandėlį galėjo būti neapskaityta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo prašymo pagrįstumas įrodytas pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų B. Ž., A. Ž., V. S., J. Č., V. Š., V. M. ir N. Ž. parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Nustatyta, kad 1999-04-15 Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio protokole nutarta 1999 m. balandžio 20 d. pravesti aukcioną ir parduoti turtą, kuris nurodytas protokole. Protokolo 24 punkte yra nurodyta: „(duomenys neskelbtini) mechaninės dirbtuvės – 8400 Lt?“ (b. l. 20-21). Duomenų, kam aukcione buvo parduotas turtas, nėra. Pareiškėjas K. Ž. iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės aukciono metu nusipirko mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), ir 1999 m. gegužės 14 d. sumokėjo už jas 8400 Lt (b. l. 26). 2000 m. liepos 24 d. tarp pareiškėjo ir Vikaičių žemės ūkio bendrovės pirmininko A. Ž. buvo sudarytas susitarimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas perka grūdų sandėlį (duomenys neskelbtini) kaime ir iki 2001 m. gruodžio 31 d. turi sumokėti grynais pinigais 34 200 Lt arba atsiskaityti pajumi (b. l. 27). Pareiškėjas 2001 m. vasario 12 d. už grūdų sandėlį sumokėjo 4 813,68 Lt ir 2001 m. gruodžio 29 d. sumokėjo likusią pinigų sumą (b. l. 28-29). (duomenys neskelbtini) žemės ūkio 1999-10-07 pažymoje Kėdainių elektros tinklams nurodyta, kad gamybiniai objektai yra parduoti pareiškėjui (b. l. 30). 2004-01-27 Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės istorijos ir dokumentų sutvarkymo pažymoje nurodyta, kad 2001-04-29 Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei nutartimi iškėlė bankroto bylą ir 2003-12-17 sprendimu pripažino, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės veikla pasibaigė dėl bankroto (b. l. 25). Liudytojos J. Č. parodymais nustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo, bendrovę apvogė, didelę dalį dokumentų pavogė. Jeigu nebuvo pavogta, archyve turi būti antra byla, kadangi pareiškėjui buvo išduotas kasos pajamų orderio kvitas, o dar turi būti pajamų orderis. Viena dalis yra paliekama buhalterijoje, o kita atiduodama žmogui. 2008-07-01 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma dėl kilusio gaisro patvirtina, kad 2008-06-29 (duomenys neskelbtini) k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r., K. Ž. priklausančiame gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu galėjo sudegti K. Ž. ir B. Ž. asmens dokumentai (b. l. 32). 2016-08-08 yra atlikti mechaninių dirbtuvių ir grūdų sandėlio kadastriniai matavimai ir jiems suteikti unikalūs numeriai (b. l. 34-42, 43-54). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Gudžiūnų seniūno 2017-07-31 įsakymu mechaninėms dirbtuvėms ir grūdų sandėliui buvo suteikti adresai (b. l. 55-58). Po pareiškėjo kreipimosi VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas nurodė, kad pastatas – Mechaninės dirbtuvės - ir pastatas – Sandėlis - Nekilnojamojo turto registre yra neįregistruoti, taip pat nėra įregistruotos daiktinės teisės į nurodytus pastatus, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai (b. l. 33).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad, negalima sutikti su suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodytais argumentais, kad byloje nepateikti įrodymai, ar grūdų sandėlis buvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nepateikti atsiskaitymą už ginčo statinį patvirtinantys dokumentai. VĮ „Turto bankas“ nurodo, kad 2001-12-29 kvite nurodyta, kad pareiškėjas sumokėjo tik 1174,88 Lt bei mokėjimo paskirtis nurodyta ne už sandėlį, o už elektros energiją. Teismas pažymi, kad remiantis liudytojos N. Ž., kuri (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje dirbo apskaitos buhaltere, parodymais, anksčiau buvo rašomas vienas kasos pajamų kvitas už du daiktus, ypač taip būdavo daroma aukciono metu. Minėtame kvite aiškiai matyti išbraukti žodžiai „Vienas tūkstantis šimtas septyniasdešimt keturi Lt 88 ct“ ir virš jų įrašyti žodžiai „Trisdešimt vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt vienas Lt 20 ct“. Taip pat kvito viršuje prie pagrindo yra papildomai prirašyti žodžiai „ir grūdų sandėlį“. Pataisymų tikrumą patvirtina dešiniajame kvito šone užrašyti žodžiai „Taisyta. Taisymu tikėti“ ir padėtas liudytojos kaip apskaitos buhalterės parašas. Byloje apklausti kiti liudytojai savo parodymais taip pat patvirtino, kad pareiškėjas sumokėjo už grūdų sandėlį, kadangi, jeigu pinigai nebūtų buvę sumokėti, po bankroto proceso pabaigos tas grūdų sandėlis būtų nugriautas arba parduotas už likutinę vertę. Vadovaujantis liudytojo A. Ž., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininkas, parodymais, likviduojant įmonę, 19 000,00 Lt dar buvo likę bendrovės sąskaitoje kaip likutis, todėl už grūdų sandėlį privalėjo būti ir buvo atsiskaityta.
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, kat. 30.8).
Išanalizavęs bei įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nėra pastato - mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų plane (duomenys neskelbtini), 211,58 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), 1293,2 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs minėtus nekilnojamuosius daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus juos faktiškai valdo nuo 1999 m., tai yra daugiau kaip 10 metų. Pareiškėjas 1999 metais mechanines dirbtuves įsigijęs iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės aukciono metu, o 2001 m. grūdų sandėlį įsigijęs iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pagal 2000 m. liepos 24 d. tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininko A. Ž. sudarytą susitarimą, ir pradėjęs juos valdyti, buvo ir yra pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomus daiktus ir sąžiningu valdytoju išliko visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.70 str. 1 d.). Šie nekilnojamieji daiktai nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jie nėra registruoti ir kitų asmenų vardu. Nors suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą kėlė prielaidas, jog šie pastatai gali būti valstybės nuosavybė, tačiau jokių konkrečių aplinkybių ir įrodymų apie tai, kad pastatai gali būti viešosios nuosavybės objektas, nepateikė (CPK 178 str.). Minėta, kad pastatus pareiškėjas K. Ž. įsigijo iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai. Duomenų, kurių pagrindų būtų galima bent įtarti, jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, įregistruota 1992-10-26 (b. l. 25), t. y. vykstant kolūkių turto privatizacijos procesui, pareiškėjui būtų pardavusi ne bendrovei priklausantį turtą, nėra. Vadovaujantis liudytojų B. Ž., A. Ž., V. S. parodymais, abu minimi pastatai yra pastatyti jau labai seniai. Pradžioje jie buvo apskaityti (duomenys neskelbtini) kolūkyje, o vėliau, kai (duomenys neskelbtini) kolūkis buvo sujungtas su (duomenys neskelbtini) kolūkiu – vyko inventorizacija - visos pagrindinės priemonės buvo surašytos jau veikiant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Aptariami pastatai irgi buvo inventorizuoti. Abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu teismas neturi pagrindo, kadangi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymus davė prisiekę ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Šių liudytojų parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė pastatus, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai ir teisme duoti paaiškinimai apie tai, kad faktiškai nuo 1999 metų iki šios dienos jis nepertraukiamai naudojosi mechaninėmis dirbtuvėmis ir grūdų sandėliu (už grūdų sandėlį atsiskaitė 2001 m.) - juos turi ir valdo kaip savo turtą, rūpinasi, prižiūri, remontuoja, saugoja ir naudojasi. Šiuos pareiškėjo paaiškinimus patvirtina ir visų byloje apklaustų liudytojų parodymai. Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Nagrinėjamu atveju valdymas nebuvo išviešintas įregistruojant jį viešame registre (formuodama teismų praktiką, LAT išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 2011-02-21 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad daikto valdymo atvirumo požymiui konstatuoti nėra būtina, kad valdymas būtų registruotas viešame registre), tačiau byloje nustatyta, kad daiktas buvo valdomas atvirai, nesislapstant, ką patvirtina ir 2016 m. atlikti mechaninių dirbtuvių ir grūdų sandėlio kadastriniai matavimai ir jiems suteikti unikalūs numeriai (b. l. 34-42, 43-54), 2017 m. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Gudžiūnų seniūno 2017-07-31 įsakymu mechaninėms dirbtuvėms ir grūdų sandėliui suteikti adresai (b. l. 55-58). Nėra jokio pagrindo teigti, kad pastatai pastatyti savavališkai; mechaninių dirbtuvių statyba, bylos duomenimis (b. l. 39), baigta 1964 m., o grūdų sandėlio statyba, bylos duomenimis (b. l. 47), baigta 1961 m. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pastatai būtų perstatyti ar rekonstruoti po to, kai juos nuo 1999 metų faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjas K. Ž.. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68 - 4.71 str. nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas K. Ž. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančias mechanines dirbtuves, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), 211,58 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) esantį grūdų sandėlį, pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), 1293,2 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 185 str., 533 str.).
Pareiškėjas teikdamas ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 8 p., ypatingosios teisenos bylose mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus, todėl pareiškėjo mokėtina žyminio mokesčio suma turėjo būti 50,00 Eur. Permokėta žyminio mokesčio dalis – 50,00 Eur grąžintina pareiškėjui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Iš pareiškėjo į valstybės biudžetą priteistina 11,00 Eur (vienuolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 263 str., 265 str., 268 str. 3 d., 270 str., 533 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančias mechanines dirbtuves, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), 211,58 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į (duomenys neskelbtini) esantį grūdų sandėlį, pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), 1293,2 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) permokėtą žyminį mokestį.
Priteisti iš pareiškėjo K. Ž. 11,00 Eur (vienuolikos eurų 00 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.