Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo; suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

2) patvirtinti VSDFV 2822,65 Eur kreditorinį reikalavimą Valstybei, atstovaujamai VMI, kuri pagal įstatymą priėmė skolininko V. K. palikimą.

Pareiškėjo VSDFV ir suinteresuoto asmens VMI atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

V. K. dukrai priteisto išlaikymo nemokėjo, todėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre buvo registruotas kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo numatyta tvarka VSDFV mokėjo išlaikymą V. K. nepilnametei dukrai P. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, yra atstovaujama atitinkamų valstybės institucijų, priklausomai nuo to, koks turtas yra paveldimas. Tai gali būti Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas ir valstybės įmonė Turto bankas. Taigi, valstybė savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, kurios vykdo joms priskirtas funkcijas.

Nagrinėjamoje byloje valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punktas). Įgyvendindama šią funkciją Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis).

Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinė sistema – valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma. To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad institucijos valdoma informacija yra vieša ir įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka teikiama institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Tiek PLAIS, tiek AIS yra informacinės sistemos, patenkančios į minėto įstatymo reglamentavimo sritį.

Tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Toks aiškinimas nepaneigia kasacinio teismo praktikos dėl valstybės statuso paveldėjimo procese, o tik šią praktiką plėtoja ir atitinka įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę bei civilinių teisinių santykių stabilumo principą tuo aspektu, kad valstybės interesas perimti paveldėtą turtą yra lygiavertis kreditoriaus teisėtam lūkesčiui gauti savo reikalavimų, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kurie vykdomi priverstine tvarka, patenkinimą (LAT 2019-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

Pažymėtina, kad nors LAT nurodytoje nutartyje pasisakė apie kreditoriaus reikalavimo išviešinimą AIS sistemoje, tačiau teismo vertinimu, šios nutarties nuostatos gali būti taikomos ir tuomet, kai kreditorinis reikalavimas yra išviešintas Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS).

Vadovaujantis Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų 20 punktu, PLAIS duomenų gavėjai yra nurodymų teikėjai, valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios teisę gauti visus PLAIS duomenis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Valstybinė mokesčių inspekcija yra PLAIS duomenų gavėja (PLAIS nuostatų 4.10 punktas), todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie informaciją apie skolininkų sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų.

Pareiškėjas VSDFV 2019-08-28 VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimą Nr. VRE_SP2-26835 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš V. K. buvo išviešinęs PLAIS (2019-08-28 mokėjimo nurodymas Nr. 25019) dar skolininkui būnant gyvam. Taigi palikimo atsiradimo dieną VSDFV reikalavimas buvo tinkamai išviešintas ir valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujanti VMI galėjo gauti informaciją iš PLAIS apie VSDFV turimą kreditorinį reikalavimą. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas tinkamai išviešino savo kreditorinį reikalavimą termino jam pareikšti nepraleido ir papildomai jokių veiksmų neturi imtis. Atsižvelgiant į tai, teismas VSDVF pateikto pareiškimo netenkina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, kadangi šis terminas nebuvo praleistas, o kreditorinis reikalavimas tinkamai išviešintas.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.