Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-03-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-17-580/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-05
Bylos Nr.
II-17-580/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pažeidėjas
S. S.

Įžanginė dalis

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui adv. Evaldui Skurvydui,institucijos atstovui Ovidijui Norvilui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. prašo teismo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės T. A. 2009-08-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 937 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Minėtu nutarimu S. S. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41-5 straipsnio 1 dalį paskirta 1750 Lt bauda už tai, jog, būdamas UAB „Pabradė“ direktoriumi, neužtikrino, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvusiam darbuotojui A. J. nuo 2008-06-03 iki 2009-01-05 būtų žymimas faktiškai dirbtas laikas, kuris buvo užfiksuotas vairuojamos transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachografo registracijos lapuose, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas darbo laikas, neatitinkantis faktiškai dirbto, tai yra nuo 2008-06-03 iki 2009-01-05, nebuvo apskaitytas darbas, darbas naktį ir viršvalandinis darbas, pvz. 2008-11-10 dirbta nuo 0 val. 05 min. iki 3 val. 35 min. (naktinis darbas), o dauguma atvejų apskaityta 8 darbo valandos, arba pravaikštos, tuo buvo pažeista Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalies nuostata. Tuo pačiu nutarimu S. S. pagal ATPK 41-4 straipsnio 1 dalį paskirta 2750 Lt bauda, už tai, jog neužtikrino, kad atleidimo iš darbo dieną (2009-01-05) buvusiam darbuotojui A. J. būtų išmokėtos visos jam priklausančios piniginės išmokos (darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, su komandiruotėmis susijusios išmokos ir kt.), A. J. nebuvo mokamas darbo užmokestis darbo sutartyje Nr. 03-06/08 nustatytais terminais, tuo buvo pažeistos Darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalies, 201 straipsnio, 206 straipsnio 1 dalies nuostatos. Galutinė pažeidėjui paskirta bauda – 2750 Lt.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Pabradė“ yra tinkamai užpildžiusi buvusio darbuotojo A. J. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pravaikštos yra pažymėtos todėl, kad tomis dienomis šis darbuotojas nedirbo. A. J. ir kitam buvusiam UAB „Pabradė“ darbuotojui R. G. Švenčionių rajono apylinkės prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukčiavimo. Teigė, kad A. J. ir R. G. 2008 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais dirbo (vežiojo įvairius kovinius) kitoje įmonėje – UAB „Loritransa“ ir tam naudojo UAB „Pabradė“ vilkiką „MAN (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to automobilio tachografo registracijos lapuose yra atžymos apie automobilio reisus. A. J., UAB „Pabradė“ automobiliu vežiodamas UAB „Loritransa“ krovinius, darė pravaikštas. Neturint duomenų, kada A. J. naudojo automobilį ne UAB „Pabradė“ veiklos tikslais, negalima nustatyti ginčo laikotarpiu jo faktiškai UAB „Pabradėje“ dirbtų dienų skaičiaus, dėl to jo atleidimo iš UAB „Pabradė“ dieną jam nebuvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir su komandiruotėmis susijusios išmokos.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuo tariamo pažeidimo padarymo (paaiškėjimo) dienos iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsniu, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir byla nutraukta.

Skundas tenkintinas/netenkintinas/tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius K. V. (K. V.) surašė 2009-02-04 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0411-0007 S. S. už tai, jog jis, būdamas UAB „Pabradė“ direktoriumi, neužtikrino, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvusiam darbuotojui A. J. nuo 2008-06-03 iki 2009-01-05 būtų žymimas faktiškai dirbtas laikas, kuris buvo užfiksuotas vairuojamos transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachografo registracijos lapuose, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas darbo laikas, neatitinkantis faktiškai dirbto, tai yra nuo 2008-06-03 iki 2009-01-05 nebuvo apskaitytas darbas, darbas naktį ir viršvalandinis darbas, pvz. 2008-11-10 dirbta nuo 0 val. 05 min. iki 3 val. 35 min. (naktinis darbas), o dauguma atvejų apskaityta 8 darbo valandos, arba pravaikštos, tuo buvo pažeista Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalies nuostata (b. l. 12, 25).

Tą pačią dieną S. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0411-0008 už tai, jog jis neužtikrino, kad atleidimo iš darbo dieną (2009-01-05) buvusiam darbuotojui A. J. būtų išmokėtos visos jam priklausančios piniginės išmokos (darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, su komandiruotėmis susijusios išmokos ir kt.), nebuvo mokamas darbo užmokestis darbo sutartyje Nr. 03-06/08 nustatytais terminais, tuo buvo pažeistos Darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalies, 201 straipsnio, 206 straipsnio 1 dalies nuostatos (b. l. 13, 26).

Valstybinės darbo inspekcijos 2009-08-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 937 už pažeidimą, numatytą ATPK 41-5 straipsnio 1 dalyje, S. S. paskirta 1750 Lt bauda, o už pažeidimą, numatytą ATPK 41-4 straipsnio 1 dalyje, paskirta 2750 Lt bauda; galutinai paskirta 2750 Lt bauda (b. l. 10-11, 29-30).

ATPK 41-4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Pagal Darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbo kodekso 201 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, - kartą per mėnesį. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Vadovaujantis Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalimi, darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos: 1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, išskyrus kai šio Kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais atsiskaitoma vėliau; 2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) - per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.

ATPK 41-5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymas į šį žiniaraštį – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Vadovaujantis Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalimi, darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyti esminiai protokolo Nr. 0411-0007 surašymo trūkumai, dėl ko administracinis nusižengimas nebuvo išaiškintas ir administarcinė nuobauda negalėjo būti paskirta. ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41-5 straipsnį reikalinga konkrečiai nurodyti kokią dieną darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo pažymėtas faktiškai dirbto laiko neatitinkantis laikas ir koks laikas turėjo būti pažymėtas. Tik tokiu atveju pažeidimo esmė ir aplinkybės gali būti laikomos pakankamai aiškiai atskleistomis. Protokole nurodytas net 7 mėnesių trukmės periodas, tačiau nenurodyta kuriomis dienomis šio periodo metu buvo padaryti pažeidimai. Protokole pažymėta, kad darbo laikas neatitinka transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachografo registracijos lapuose užfiksuoto darbo laiko. Tačiau tachogramos nėra ir negali būti protokolo ar nutarimo priedu. Visi įrodymai laikomi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, o pažeidimo tyrinys turi būti atskleidžiamas pačiame protokole. Be to, tachogramos yra įrodymas, kurio iššifravimui reikalingos specialios žinios. Protokolo turinys turi būti aiškus kiekvienam asmeniui nepriklausomai nuo specialių žinių turėjimo. Tuo labiau, kad specialių žinių reikalaujančius įrodymus asmenys gali suprasti skirtingai, priklausomai nuo specialių žinių gilumo. Esant nuorodai, kad tachogramų taikymo nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nei administracinę nuobaudą skiriančiam subjektui, nei teismui galutinai nėra aiškios aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos. Bylos atveju protokole nurodyta, kad darbo laiko trukmė neatitinka įrašų tachografo registracijos lapuose. Toks nurodymas yra akivaizdžiai nepakankamas, kadangi nėra aišku kaip šiuos įrašus iššifravo protokolą surašęs ar nuobaudą skyręs pareigūnas. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2009-11-23 raštu Nr. SD-25424 (b. l. 152-) pateikė tachografo lapų iššifravimą, tačiau sulyginimas su darbo laiko apskaitos žiniaraščiu pateiktas nebuvo. Esminės pažeidimo padarymo aplinkybės turi būti nustatomos jau protokole, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprastų kuo jis yra kaltinamas ir galėtų tinkamai pasinaudoti teise į gynybą nuo pareikšto kaltinimo. Kiekvienos darbo dienos trukmė turi būti pagrįsta įrodymais, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi turėti galimybę atsikirsti bei vertinti pateiktus įrodymus.

Administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 41-4 straipsnio buvo konstatuotas dėl to, kad A. J. atleidimo iš darbo dieną 2009-01-05 nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, su komandiruotėmis susijusios išmokos ir kt. Iš byloje esančios Valstybinės darbo inspekcijos pateiktos medžiagos, kuri turėjo būti vertinama priimant skundžiamą nutarimą (b. l. 24-51) nėra nei vieno dokumento, išskyrus administracinio teisės apžeidimo protokolą, dėl šio pažeidimo tyrimo. Nepateikta nei darbo sutartis su A. J., nei su darbu susijusių pajamų išmokėjimo dokumentų, nėra paskaičiuota kokios išmokos turėjo būti mokamos, ar apskritai buvo pagrindas mokėti. A. J. galėjo buvo išnaudojęs atostogas. Taip pat nenurodyta ir už kokias komandiruotes darbdavys neatsiskaitė. Protokole nurodyta, kad A. J. teigė, jog nuo birželio mėnesio negavo darbo užmokesčio. Tačiau iš dėstymo protokole ir nutarime nėra aišku, ar kaip pažeidimas yra laikomas ir atsiskaitymo pažeidimas birželio mėnesį.

Tik po skundžiamo nutarimo priėmimo buvo surinkti duomenys apie A. J. darbinius santykius įmonėje, 208-06-02 UAB „Pabradė“ direktoriaus įsakymas dėl priėmimo į darbą (b. l. 127), 2009-01-05 įsakymas dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 punkto 2 dalį (b. l. 128), darbo sutartis tarp A. J. ir UAB „Pabradė“ (b. l. 132). Byloje yra Darbo užmokesčio žiniaraštis už 2009-01-05, kuriame už 2009 metų sausio mėnesį A. J. paskaičiuota 220,17 Lt ir nėra pasirašyta apie sumos gavimą (b. l. 151). Kaip matyti, dokumentas sudarytas 2009-01-08. Iš pateiktos medžiagos nėra aišku, ar protokolas surašytas dėl šios sumos nesumokėjimo, nors ji galėjo būti pervesta į banką, ar dėl kokių nors kitų sumų nepaskaičiavimo. Surašant protokolą ir nutarimą dėl ATPK 40-4 straipsnio pažeidimo juose turi būti nurodyta kokio dydžio sumos ir kokiu pagrindu nebuvo išmokėtos. Protokole nurodoma, kad nebuvo sumokėta kompensacija už atostogas, su komandiruotėmis susijusios išmokos, tačiau nepateikta jokių duomenų, kad šios išmokos turėjo būti išmokėtos, kad liko nepanaudotų atostogų, A. J. važiavo į komandiruotes, kurios nebuvo apmokėtos. Esant tokioms aplinkybėms Valstybinės darbo inspekcijos protokolas Nr. 0411-0008 negali būti vertinamas kaip apibūdinantis pažeidimo padarymo aplinkybes, nes jame neatskleista pažeidimo esmė, neaiškios tirtinos aplinkybės, nežinoma už ką konkrečiai nubaustas S. S..

Dėl paminėtų priežasčių – reikalingumo atlikti išsamų esminių galimo pažeidimo padarymo aplinkybių tyrimą, teismas negali pats nustatyti pažeidimo apimties ir įvertinti galimai padarytus pažeidimus. Todėl byla grąžinama nagrinėti iš naujo.

S. S. nurodo, kad buvo praleistas jo patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas. ATPK 35 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Kaip nurodyta 2009-02-04 protokole Nr. 0411-0007 dėl ATPK 41-5 straipsnyje numatyto pažeidimo, pažeidimo padarymo laikas nustatytas nuo 2008-06-03 iki 2009-01-05. 2009-02-04 protokolas Nr. 0411-0008 surašytas dėl to, kad pažeidimas buvo padarytas 2009-01-05, kai atleidimo iš darbo dieną nebuvo atsiskaityta su darbuotoju A. J.. Nutarimas dėl šių protokolų priimtas tik 2009-08-07, t. y. praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo galimo pažeidimo dienos. Tačiau administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo Valstybinėje darbo inspekcijoje metu nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas Valstybinės darbo inspekcijos 2009-06-22 nutarimu Nr. ATPN 164/2 iki 2010-01-05 (b. l. 28) atsižvelgus į tai, kad iki nutarimo priėmimo norėta sulaukti kokį sprendimą priims Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį. Nustačius tokias aplinkybes negalima laikyti, kad buvo praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Todėl prašymas dėl bylos nutraukimo atmetamas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2009-08-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 937 ir grąžinti bylą Valstybinei darbo inspekcijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė