Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas dėl G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nuteistasis G. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir netenkinti Probacijos tarnybos teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Taip pat nuteistasis prašo pakeisti bausmę švelnesne alternatyva, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Skunde G. K. pažymi, jog 2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje jis nurodė, kad jam būtinas gynėjas. Teismas tai pripažino ir atidėjo teikimo nagrinėjimą, tačiau iki 2025 m. balandžio 29 d. gynėjo susirasti jis nespėjo. Nuteistojo vertinimu, kadangi buvo svarstoma reali bausmė, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą, gynėjas buvo privalomas. Be to, skundžiama nutartis buvo priimta jau pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Toks sprendimas nepaisė proporcingumo ir tikslingumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad tris kartus prieš tai tokie patys teikimai buvo atmesti. Nuteistasis taip pat nurodo, jog jo padaryti pažeidimai nebuvo sunkūs ar pavojingi, jie nėra tyčiniai ar susiję su naujais nusikaltimais bei grėsme visuomenei, todėl galėjo būti taikomos švelnesnės priemonės – įspėjimas, paskirti papildomi įpareigojimai. Anot G. K., jis turi sveikatos ir socialinių sunkumų, su Probacijos tarnyba bendradarbiavo, buvo pasiekiamas, dirbo, vykdė nustatytas pareigas. Teismas nevertino jo pastangų ir nepagrįstai skyrė realią bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. skundas atmestinas.

5. BK 75 straipsnio 10 dalis numato, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas). Probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti probaciją teisinės pasekmės įtvirtintos šio įstatymo 30 straipsnyje, kuris paskutinį kartą keistas 2024 m. gegužės 7 d. įstatymu Nr. XIV-2592, įsigaliojusiu nuo 2024 m. gegužės 14 d. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Probacijos įstatymo 30 straipsnis buvo keistas ir priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai vadovavosi nebegaliojančios redakcijos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Vis dėlto ši aplinkybė nesutrukdė apylinkės teismui priimti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo panaikinti G. K. taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Aktualios redakcijos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę <...> jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Taigi įstatymas numato dvi sąlygas, kurioms esant, teismas gali panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą: 1) probacijos tarnyba turi būti nustačiusi, kad padidėjo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizika ir 2) yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, kurią vertino ir pirmosios instancijos teismas, neabejotinai patvirtina, kad šiuo atveju tokios įstatyme numatytos sąlygos egzistavo.

6. Nuteistajam G. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Iš Probacijos tarnybos pateiktų duomenų matyti, jog G. K. į probuojamų asmenų registrą įtrauktas 2023 m. balandžio 17 d. 2023 m. balandžio 20 d. nuteistasis pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis, jam išaiškinta atsakomybė už probacijos sąlygų ir teismo paskirtų pareigų nevykdymą, teisėtvarkos pažeidimų vykdymą. Atlikto pirminio probuojamojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu G. K. buvo nustatyta 75 balų (vidutinė) jo nusikalstamo elgesio rizika. Pervertinus šią riziką 2024 m. spalio 22 d., nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo iki 82 balų.

7. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga taip pat nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo metu G. K. 2023 m. liepos 20 d. apie 22.38 val. buvo nerastas namuose. Tuo pažeidė teismo nustatytą pareigą nuo 22 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje. 2023 m. liepos 25 d. 2023 m. spalio 23 d. nustatytas ir teismo skirto draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimo atvejis, kadangi atlikus G. K. neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų testą, testas buvo teigiamas ir parodė, kad nuteistasis yra vartojęs kokainą. Po šių pažeidimų Probacijos tarnyba kreipėsi į apylinkės teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. K., tačiau Kauno apylinkės Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi teikimas atmestas, taip suteikiant nuteistajam galimybę pasitaisyti ir įrodyti, kad jis yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo. Nepaisant to, G. K. 2024 m. gegužės 29 d. 3.20 val. buvo sustabdytas vairuojant automobilį neblaivus (nustatytas 1,48 promilių neblaivumas), o 2024 m. rugsėjo 26 d. 22.17 val. vėl buvo nerastas namuose. Jis taip pat neatvyko į Probacijos tarnybą 2024 m. spalio 8 d.

8. 2024 m. spalio 11 d. atvejo vadybos posėdžio metu Probacijos tarnyba nusprendė kreiptis į teismą dėl papildomos pareigos – gydytis priklausomybės ligas – nuteistajam paskyrimo. Toks papildomas įpareigojimas jam buvo paskirtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi. Po jo paskyrimo, užfiksuoti dar keturi įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pažeidimo atvejai. Teikdamas paaiškinimą dėl šių pažeidimų, nuteistasis nurodė, kad namuose nustatytu laiku nebuvo, kadangi pokerio klube žaidė azartinius žaidimus ir prarado laiko nuovoką. Atsižvelgiant į tai, 2025 m. sausio 16 d. organizuotame atvejo vadybos posėdyje Probacijos tarnyba priėmė sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl pareigos – nesilankyti tam tikrose vietos – paskyrimo G. K.. Kauno apylinkės teisme Kauno rūmų 2025 m. kovo 5 d. nutartimi nuteistajam papildomai paskirta BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas lankytis vietose, kuriose žaidžiami azartiniai žaidimai. Laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 16 d. iki 2025 m. kovo 5 d. nuteistasis dar tris kartus pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nuo 22 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, laiką naktimis leido pokerio klube, neatsiliepė Probacijos tarnybos specialistams į skambučius, jiems pats neperskambino, taip pat iš anksto sutartu laiku neatvyko į Probacijos tarnybą.

9. Iš Probacijos tarnybos nurodytos informacijos taipogi matyti, kad nuteistasis atsisakė gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, vartojant medikamentus. Nors gydymo metu jam taip pat buvo rekomenduojamos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, anoniminių alkoholikų grupių lankymas, pas psichologą Probacijos tarnyboje jis buvo nuvykęs tik 2025 m. sausio 15 d., toliau lankytis pas jį atsisakė, o socialinio darbuotojo konsultacijų bei anoniminių alkoholikų grupių apskritai nelankė. Be to, nuteistasis ir toliau piktnaudžiavo alkoholiu, pažeidinėjo teismo nustatytą pareigą būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. bei baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą lankytis vietose, kuriose žaidžiami azartiniai žaidimai – 2025 m. kovo 10 d. jam buvo nustatytas 1,31 promilių girtumas, elektroninio ryšio priemonėmis taip pat užfiksuota, kad jis 2025 m. kovo 14 d. nuo 22.10 val. iki 2025 m. kovo 15 d. 02.31 val. leido laiką pokerio klube, kur žaidžiami azartiniai žaidimai ir vartojamas alkoholis. 2025 m. vasario 13 d. Probacijos tarnyba teikimu antrą kartą kreipėsi į apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. K., tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartimi teikimas buvo atmestas. Net ir po šios antros nuteistajam palankios nutarties priėmimo G. K. ir toliau akivaizdžiai pažeidinėjo probacijos sąlygas – 2025 m. kovo 22 d. ir 2025 m. kovo 26 d. nuo 22 val. iki 06 val. nebuvo savo gyvenamojoje vietoje. Taip pat paminėtina, kad nuo 2024 m. spalio 16 d. G. K. nebedirba, o 2025 m. vasario 13 d. jis buvo išregistruotas iš Užimtumo tarnybos be teisės registruotis 6 mėnesius.

10. Įvertinęs aptartas nustatytas faktines aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju G. K. paskirtos bausmės paskirtis ir probacijos tikslai nėra pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės laiko atlikimo, ir tokios išvados pagrindu priimtu sprendimu tenkinti Probacijos tarnybos teikimą ir pasiųsti skundo autorių atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu jam paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Probacijos laikotarpiu nuteistasis nesugebėjo tinkamai įvykdyti nė vieno jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirto įpareigojimo, o taip pat ir po jo priėmimo Probacijos tarnybos teikimų pagrindu skirtų papildomų pareigų. Bendras G. K. padarytų pažeidimų skaičius, jų pobūdis bei šiurkštumas, įvykdymo laikotarpis (pažeidimai buvo daromi ir po to, kai net du kartus buvo atmesti Probacijos skyriaus teikimai dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo G. K. panaikinimo), taip pat tas faktas, kad nuteistasis, be kita ko, ne kartą ignoravo savo pareigą atvykti į Probacijos tarnybą iš anksto sutartu laiku, neatsiliepdavo ir į telefono skambučius, neabejotinai ne tik paneigia skundo argumentą, kad nuteistojo padaryti pažeidimai nebuvo tyčiniai, bet ir rodo, kad jis probacijos sąlygų nesilaikė sąmoningai bei piktybiškai, jo elgesys bei požiūris į įstatymų reikalavimus, jam nustatytas sąlygas bei vykdomą probacijos priežiūrą buvo lengvabūdiškas bei atsainus.

11. Taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pasekmės šiuo atveju bus neadekvačios ar neproporcingos G. K. padarytiems daugkartiniams bei grubiems probacijos sąlygų pažeidimams, ar sutikti su nuteistuoju, kad toks jo elgesys probacijos laikotarpiu nekėlė grėsmės visuomenei. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu G. K. buvo nuteistas už tai, kad viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą net trijų asmenų atžvilgiu, visiems jiems sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šį nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (jam buvo nustatytas 1,40 promilių neblaivumas). Manytina, jog būtent dėl šios priežasties nuteistasis ir buvo įpareigotas nuosprendį priėmusio teismo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau, kaip matyti, probacijos metu jis ir toliau piktnaudžiavo svaigiaisiais gėrimais bei narkotinėmis medžiagomis, taip didindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, netgi neblaivus vairavo transporto priemonę, tokiais savo veiksmai keldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar netgi gyvybei. Priešingas savo padarytų pažeidimų pavojingumo ir šiurkštumo vertinimas skunde, probacijos metu parodytas nenoras gydytis priklausomybę alkoholiui, tik patvirtina, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, šiuo atveju nebuvo pasiektas. Sprendimo panaikinti G. K. taikomą bausmės vykdymo atidėjimą priėmimui egzistuoja ir kita Probacijos įstatyme įtvirtina sąlyga – nustatytas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas. G. K. priskyrimas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei bei jos didėjimas taip pat rodo ir jo pavojingumą visuomenei.

12. Tai, kad anksčiau nuteistojo atžvilgiu analogiški Probacijos tarnybos teikimai buvo atmesti, nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas ir priimti priešingą žemesnės instancijos teismui sprendimą. Pažymėtina, jog skundžiama nutartimi tenkintas Probacijos tarnybos teikimas buvo grindžiamas ne tik probacijos sąlygų pažeidimais, kurie buvo užfiksuoti iki ankstesnių teikimų nagrinėjimo apylinkės teisme, bet ir pažeidimais, kurie buvo nustatyti po jų. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų ar tuo labiau netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo dėl šiuo metu jau pasibaigusio bausmės vykdymo atidėjimo termino. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga įtakos klausimo dėl šio instituto panaikinimo išsprendimui neturi, nes bausmės vykdymo atidėjimo ir jo panaikinimo tvarką reglamentuojančios teisės normos nereikalauja, kad klausimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo teisme būtų išnagrinėtas iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos. Šiuo atveju teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. K. apylinkės teisme buvo pateiktas dar nesibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, todėl apylinkės teismas galėjo jį tenkinti ir pasiųsti G. K. atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nepaisant to, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas jau buo suėjęs.

13. Apygardos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo konstatuoti nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo dėl to, kad Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo metu apylinkės teismas nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo G. K. parinkimo ir nepaskyrė parinkto advokato ginti nuteistojo. BPK 358 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, gavęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 89 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą laisvės atėmimo vietų įstaigos arba probacijos tarnybos teikimą, sprendimą dėl jo priima ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio teikimo gavimo dienos. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus klausimus teismas nagrinėja teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir institucijos, pateikusios teikimą, atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. Taigi, nei nuteistojo, nei jo gynėjo dalyvavimas nėra privalomas.

14. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo teisė į gynėją nėra absoliuti. BPK 51 straipsnis numato atvejus, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. 1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas; 3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas; 4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; 5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 6) šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; 7) sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; 8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį; 9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka; 10) kitais šio Kodekso numatytais atvejais. Nei viena iš BPK 51 straipsnyje nurodytų aplinkybių šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, todėl įstatyminio pagrindo užtikrinti G. K. būtiną gynėjo dalyvavimą teisme nebuvo.

15. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog teismas, Lietuvos Respublikos BPK 358 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėjęs probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nutaręs jį tenkinti, neturi teisės peržiūrėti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Todėl G. K. skunde formuluojamas prašymas pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelnesne, negali būti svarstomas bei tenkinamas.

16. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai nutarė panaikinti G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Žemesnės instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių nekelia. Jų niekaip nepaneigia nuteistojo skunde išdėstyti argumentai. Taip pat nenustatytas ir nuteistojo teisės į gynybą pažeidimas ar kokie nors kiti pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti Probacijos tarnybos teikimą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutartis paliekama galioti, o G. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.