- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-525-897-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00572-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Šiaulių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 25/04-933 „Dėl suimtojo nubaudimo“. Taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėją G. K. atleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies, bei įpareigoti pareiškėją iki 2011 m. spalio 3 d. sumokėti 50 Lt žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai įrodantį banko kvitą.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 25/04-933 „Dėl suimtojo nubaudimo“ panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24, 39 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Konstatavo, kad pareiškėjas G. K. per teismo nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė teismui įrodymų dėl 50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl jo skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui. Pažymėjo, kad 2011 m. spalio 10 d. nutartis pareiškėjui neatima teisės kreiptis į teismą nauju, ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.
II.
Pareiškėjas G. K. pateikė prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą (b. l. 23) ir atskirąjį skundą (b. l. 24), kuriuose prašo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio.
Nurodo, kad negalėjo teismui laiku išsiųsti atskirojo skundo, kadangi nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. spalio 20 d. Marijampolės policijos nuovadoje buvo laikomas karantine, nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2011 m. spalio 24 d. buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl neturėjo galimybės įsigyti voko su pašto ženklu. Pažymi, kad 2011 m. spalio 25 d. buvo atvežtas į Panevėžio vyriausiąjį policijos komisariatą, iš kurio iškart išsiuntė skundą. Atskirajame skunde nurodo, kad nuo 2008 metų yra įkalinimo įstaigoje, todėl neturi galimybės užsidirbti lėšų bei sumokėti žyminį mokestį. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą ir teikia teismui nepagrįstus skundus.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nuo 2008 metų yra suimtas, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis sunkią pareiškėjo materialinę padėtį. Teigia, kad ši aplinkybė žymi faktą, jog pareiškėjas negauna pajamų iš darbinės veiklos, tačiau tai necharakterizuoja jo turtinės padėties. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas pagrįstai laikė jo skundą nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Prašymas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą tenkintinas, atskirojo skundo padavimo terminas atnaujintinas. Atskirasis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas 2011 m. spalio 14 d. Atskirąjį skundą dėl šios Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties kartu su nagrinėjamu prašymu dėl atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo pareiškėjas teismui išsiuntė 2011 m. spalio 28 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 26). Tokiu būdu pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 3 dalyje numatytą septynių dienų atskirojo skundo padavimo terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamos teismo nutarties nuorašo įteikimo dienos.
Vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalimi ir 148 straipsniu, praleistas minėto atskirojo skundo padavimo terminas pareiškėjui galėtų būti atnaujintas, jeigu būtų pripažinta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjas savo prašyme dėl atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo nurodo, jog nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. spalio 20 d. Marijampolės policijos nuovadoje buvo laikomas karantine, nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2011 m. spalio 24 d. buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl neturėjo galimybės įsigyti voko su pašto ženklu ir išsiųsti teismui skundą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos administraciniam teismui adresuotas pareiškėjo vokas su prašymu ir skundu Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas 2011 m. spalio 26 d. (b. l. 25), o teismui išsiųstas 2011 m. spalio 28 d. (b. l. 26). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad terminą pateikti atskirąjį skundą teismui pareiškėjas praleido dėl svarbios priežasties, todėl prašymas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą tenkintinas, atskirojo skundo padavimo terminas atnaujintinas. Pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus (ABTĮ 148 str.), todėl priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka.
Atskiruoju skundu pareiškėjas ginčija nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jis nepašalino ankstesnėje teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, tačiau pareiškėjas teigia, kad nuo 2008 metų yra įkalinimo įstaigoje, todėl neturi galimybės užsidirbti lėšų bei sumokėti žyminį mokestį, o teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio buvo išspręstas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (ABTĮ 40 str. 4 d.), jo prašymą tenkino tik iš dalies.
Įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi. Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.). Tačiau įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 str. 4 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (žr., pvz., administracinė byla Nr. AS442-180/2010), jog, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, turi būti taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Be to, atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą reikšmingumą, piktnaudžiavimas šia teise neturėtų būti konstatuojamas, remiantis vien kiekybiniu kriterijumi. Tokiu atveju turi būti įvertintas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. į administracinį teismą kreipėsi 20 kartų, net du iš jų rugsėjo 12 d. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, formaliai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo teisminės gynybos teise.
Pareiškėjas prašyme, pateiktame pirmosios instancijos teismui, kaip ir atskirajame skunde, jokių kitų, išskyrus sunkią materialinę padėtį, nulemtą įkalinimo, argumentų, kodėl jis galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė. Vertinant, ar yra pagrindas pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio, turi būti įvertinta jo turtinė padėtis. Pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui, tačiau pastarasis jokių savo teiginius apie sunkią materialinę padėtį patvirtinančių įrodymų (sąskaitos išrašo, turto ar pajamų deklaracijos ar pan.) nepateikė. Taigi vertinti, kad teismas nepagrįstai tik iš dalies atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio, o nepašalinus ankstesnėje teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, pagrindo nėra.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 148 straipsniu, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą tenkinti ir terminą atnaujinti.
Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.