- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- I-10598-811/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04132-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjui D. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo D. G. skundas (b. l. 1), kurį patikslinęs (b. l. 6) pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – VPN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2012-12-22 iki 2014-03-22 VPN buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuose. Kamerų tipo patalpose Nr. 17 ir Nr. 21 pareiškėjas buvo laikomas kartu su dar dviem asmenimis neužtikrinus teisės aktuose reikalaujamo minimalaus gyvenamojo ploto, todėl tarp laikomų asmenų kildavo konfliktai. Pareiškėjas nurodė, kad dėl kilusių konfliktų buvo pažeista jo emocinė pusiausvyra, kreipėsi į psichologus. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad VPN kamerų tipo patalpose nebuvo ventiliacijos, nebuvo įrengtas mygtukas iškviesti pareigūnams, negalėjo bendrauti su stačiatikių tikėjimo atstovu. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų VPN veiksmų patyrė didžiulį stresą, buvo pažemintas jo orumas, sukelti dideli dvasiniai skausmai, patyrė depresiją, buvo sužalota pareiškėjo sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11 – 16). Nurodė, kad pareiškėjas VPN buvo laikomas laikotarpyje nuo 2012-12-22 iki 2014-03-22. Nurodė, kad nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse“. Minėtų taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Atsakovės atstovė atsiliepime pažymėjo, kad laikotarpyje nuo 2012-12-22 iki 2014-03-22, pareiškėjas 13 kartų atliko jam paskirtas nuobaudas už VPN bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Taip pat pažymėjo, kad baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpos, kuriose pareiškėjas atliko paskirtas nuobaudas ginčui aktualiu laikotarpiu, įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad visose VPN kamerose įrengti atsidarantys skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina kamerose esantiems nuteistiesiems galimybę vėdinti kamerų patalpas. Kamerose yra įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos (mygtukai), tačiau šias sistemas kamerose laikomi asmenys nuolat gadina. Pažymėjo, kad baudos izoliatoriuose esantiems nuteistiesiems nenumatyta teisė lankyti koplyčią bei atlikti religines apeigas. Atsakovės atstovė mano, kad VPN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, taigi, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad palaiko patikslintame skunde išdėstytas aplinkybes ir prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nebuvo laikomas kamerose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 11, Nr. 18. Daugiau nei metus buvo laikomas kameroje Nr. 17, vėliau buvo perkeltas į kamerą Nr. 21. Paaiškino, kad gavęs atsakovės atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą, raštu kreipėsi į VPN administraciją ir prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, kuriose kamerose ir kuriuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas, tačiau atsakymo negavo. Nurodė, kad kamerų plotas yra mažesnis, nei nurodyta atsakovės atsiliepime, kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvos erdvės pareiškėjui lieka mažiau, nei reikalaujama teisės aktuose. Patikslino, kad VPN kamerose ventiliacijos sistema yra įrengta, tačiau ji yra užlituota, todėl kameros yra vėdinamos per langus.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 51).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo dėl netinkamų laikymo sąlygų VPN laikotarpyje nuo 2012-12-22 iki 2014-03-22.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Vienas iš aspektų, kurių pagrindu pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas VPN kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo ir pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas VPN buvo laikomas laikotarpyje nuo 2012-12-22 iki 2014-03-22 šiose kamerų tipo patalpose: Nr. 3 K (plotas - 13,64 kv.m., įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenka 4,54 kv. m.); Nr. 4 K (plotas - 13,55 kv.m., įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenka 4,51 kv. m.); Nr. 5 K (plotas - 14,08 kv.m., įrengtos 3 miegamosios vietos vienam asmeniui tenka 4,69 kv. m); Nr. 11 K (plotas - 14,23 kv.m., įrengtos 3 miegamosios vietos vienam asmeniui tenka 4,74 kv. m); Nr. 17 K (plotas - 14,99 kv.m., įrengtos 3 miegamosios vietos vienam asmeniui tenka 4,99 kv. m); Nr. 18 K (plotas - 30,47 kv.m., įrengtos 7 miegamosios vietos vienam asmeniui tenka 4,35 kv. m) (b. l. 12, 17 - 42). Nors pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas tik kamerose Nr. 17 ir Nr. 21, šias aplinkybes patvirtinančių ir atsakovo pateiktus dokumentus paneigiančių įrodymų byloje nėra.
Kaip matyti iš bylos duomenų, visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, kiekvienam asmeniui buvo suteikiama daugiau nei 3.6 kv. m. gyvenamojo ploto, taigi nebuvo pažeistas Taisyklių 11¹.2. punktas, numatantis, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad VPN neteisingai skaičiuoja laisvą gyvenamąjį plotą, nes neatsižvelgia į tai, jog kamerų tipo patalpos yra apstatytos baldais. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą. Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama (LVAT 2014-10-30 nutartis A575-1884/2014).
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl VPN kamerų tipo patalpose neveikiančios ventiliacijos sistemos. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad VPN patalpos yra vėdinamos per langus, tai atitinka Higienos normos reikalavimus, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti atsakovės neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildino ir dėl to, kad jam nebuvo suteikta galimybė bendrauti su stačiatikių tikėjimo kunigu. Dėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 106 str. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į VPN administraciją ir prašė leisti jam bendrauti su kunigu. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad kiekvieną savaitę žodžiu kreipėsi į VPN administraciją prašydamas leisti jam susitikti su stačiatikių tikėjimo kunigu. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad kiekvieną savaitę kreipdavosi raštu dėl tų pačių aplinkybių, tačiau nepateikė jokių duomenų patvirtinančių jo kreipimąsi į VPN dėl galimybės bendrauti su stačiatikių tikėjimo kunigu. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad VPN administracija būtų sudariusi kliūtis pareiškėjui laisvalaikio metu pareiškėjui išpažinti jam priimtiną religiją. Teismui nėra pateikta duomenų, kad VPN administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, jog VPN buvo atlikusi veiksmus, kuriais būtų ribojusi pareiškėjo religines laisves ar įsitikinimus, todėl VPN savo veiksmais pareiškėjo teisių šiuo atžvilgiu nepažeidė.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildino ir dėl to, kad VPN kamerose neveikė signaliniai mygtukai pareigūnams iškviesti. Dėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės pažymėtina, kad signalinių mygtukų įrengimą reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.4 punktas, tačiau nuo 2010-01-27 ši nuostata neteko galios, vadinasi, nuo 2010-01-27 reikalavimas kamerose įrengti signalinius mygtukus nebegalioja. Kituose teisės aktuose signalinių mygtukų įrengimas nėra reglamentuojamas. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad iki šiol jam nebuvo būtinybės pasinaudoti signaliniu mygtuku, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju signalinių mygtukų neįrengimas negali lemti neteisėtų veiksmų, todėl VPN savo veiksmais pareiškėjo teisių šiuo atžvilgiu nepažeidė.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinių santykių reglamentavimą, į tai, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas VPN nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo, byloje nenustatyta kitų teisės aktų pažeidimų, kurie galėjo pareiškėjui sukelti neturtinę žalą CK 6.250 str. prasme, todėl pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.