Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Česlovui Žukauskui, nuteistosios A. B. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nuteistojo M. B. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B., M. B. A. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (epizodas su A. B.) laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams, pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (epizodas su A. S.) laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė subendrinta su 2001-01-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi prie skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. B. nuteista pagal LR BK 260 straipsnio 1dalį laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. S. nuteistas pagal LR BK 260 straipsnio 1dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. B. pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti(duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, organizavo neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir laikymą, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini)2009 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus nuteistuosius rado laisvėje esantį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, galintį įgyti kanapių ir jas perduoti jo žmonai A. B., 2009 m. rugsėjo 5 d. skambindamas mobilaus ryšio telefonu A. B. ir asmeniškai bendraudamas su nenustatytais nuteistaisiais derino kanapių turinčio asmens ir A. B. susitikimą(duomenys neskelbtini) mieste bei kanapių perdavimą A. B.. 2009 m. rugsėjo 5 d. A. B. jo nurodymu iš nenustatyto asmens įgijus 6,689 g kanapių ir jų dalių, kurios, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.5 patvirtintais "Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais", yra narkotinė medžiaga, nurodė A. B. šią narkotinę medžiagą laikyti savo namuose(duomenys neskelbtini), iki tol, kol atvyks A. J., kuriam ji narkotinę medžiagą turės atiduoti įnešimui į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. A. J. atvykus į (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo 11 d. apie 11 val. nurodė A. B. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį jo pasitikti bei nugabenti ir jam perduoti iš nenustatyto asmens įgytas kanapes ir jų dalis.

Be to, M. B. pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1dalį nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, organizavo neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą, laikymą ir siuntimą, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus nuteistuosius rado laisvėje esantį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, galintį įgyti metamfetamino ir jį perduoti A. S., 2009 m. rugsėjo 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, skambindamas mobilaus ryšio telefonu A. S. ir asmeniškai bendraudamas su nuteistaisiais derino metamfetamino turinčio asmens ir A. S. susitikimą (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotyje bei metamfetamino perdavimą A. S.. 2009 m. rugsėjo 9 d. A. S. jo nurodymu iš nenustatyto asmens įgijus 5 paketėlius su 4,739 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,945 g metamfetamino, kuris, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais "Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais", yra psichotropinė medžiaga, nurodė A. S. šią psichotropinę medžiagą atsivežti į (duomenys neskelbtini) ir laikyti A. B. namuose (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugsėjo 11 d. apie 8 val. A. S. nurodė 5 paketėlius su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,945 g metamfetamino, nuvežti į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, esančią (duomenys neskelbtini), ir per (duomenys neskelbtini) autobusų stoties Siuntų skyrių išsiųsti į (duomenys neskelbtini) A. B..

A. B. nuteista pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas turėdama tikslą jas platinti, o būtent: vykdydama M. B. nurodymus, 2009 m. rugsėjo 5 d., apie 10 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paėmė jo perduodamą paketėlį, kuriame buvo 6,689 g kanapių ir jų dalių, kurios, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais "Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais", yra narkotinė medžiaga, turėdama tikslą šias narkotines medžiagas perduoti M. B. nurodytam asmeniui. Tęsdama nusikalstamą veiką, 6,689 g kanapių ir jų dalių parsinešė į savo namus adresu (duomenys neskelbtini), kur 5,926 g kanapių ir jų dalių neteisėtai, turėdama tikslą perduoti M. B. nurodytam asmeniui, laikė iki 2009 m. rugsėjo 11 d. ryto, tiksliau nenustatyto laiko, kai paketėlį su 5,926 g kanapių ir jų dalių pasiėmė ir toliau laikė su savimi nešiodamasi po (duomenys neskelbtini) iki tos pačios dienos 12 val., kuomet vykdydama (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų nurodymą šias narkotines medžiagas jiems atidavė, o likusią dalį narkotinės medžiagos - 0,763 g kanapių ir jų dalių savo namuose neteisėtai laikė iki 2009 m. rugsėjo 11 d. 13 val. 30 min., kuomet Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė

A. S. pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir siuntė psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: vykdydamas M. B. nurodymus, 2009 m. rugsėjo 9 d., apie 12.30 - 14.00 val., Vilniaus autobusų stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini)., susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paėmė jo perduodamus 5 paketėlius su 4,739 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,945 g metamfetamino, kuris, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais "Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais", yra psichotropinė medžiaga, turėdamas tikslą šias psichotropines medžiagas perduoti M. B. nurodytam asmeniui. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 0,945 g metamfetamino neteisėtai laikė su savimi ir veždamasis autobusu neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini), kur šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė A. B. bute adresu (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. rugsėjo 11 d. maždaug 8.00 val., kuomet 5 paketėlius su 0,945 g metamfetamino įpakavo į voką ir, vykdydamas M. B. nurodymus, laikydamas su savimi nuvežė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, esančią (duomenys neskelbtini), kur per (duomenys neskelbtini) autobusų stoties Siuntų skyrių 09.05 val. 0,945 g metamfetamino neteisėtai išsiuntė į (duomenys neskelbtini) M. B. nurodytam asmeniui - A. B..

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų A. S., M. B. apeliaciniai skundai atmestini, nuteistosios A. B. skundas tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad M. B. bausmės tiek už atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinė subendrinta bausmė yra teisingos. A. S. taip pat skirta teisinga bausmė. Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes M. B. ir A. S., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes M. B., įvertino padarytų veikų pavojingumo pobūdį, nuteistojo asmenybę. Atsižvelgė į tai, kad M. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, jos pasižymi ypatingu pavojingumu visuomenei, nes susijusios su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu. Be to, M. B. padarytų veikų pavojingumą, o kartu ir jo paties pavojingumą didina tai, kad jis organizavo minėtų medžiagų įgijimą tikslu jas platinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. B. praeityje teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs, todėl remiantis LR BK 27 straipsniu, jis yra recidyvistas, nes padarė naują tyčinį nusikaltimą, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinį nusikaltimą. Be to, M. B. nusikalstamas veikas, tyčinius sunkius nusikaltimus, padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kas jį charakterizuoja ypatingai neigiamai ir apibūdina kaip asmenybę, linkusią daryti nusikaltimus. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad M. B., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, baustas 8 kartus už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, charakterizuojamas patenkinamai. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šių aplinkybių reikšmę individualizuojant bausmes M. B. už kiekvieną nusikalstamą veiką ir pagrįstai skyrė bausmes, didesnes nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, nes M. B. padarytų veikų ir jo asmenybės didesnį pavojingumą apibūdina ta aplinkybė, kad M. B. organizavo medžiagų įgijimą tikslu jas platinti, be to, šias nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo metu, bausmės atlikimo vietoje, praeityje teistas taip pat už tyčinius nusikaltimus, todėl bausmės tikslams pasiekti teismas pagrįstai skyrė didesnę laisvės atėmimo bausmę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. B. už LR BK 24 str. 4 d., BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (epizodas su A. B.) paskirtoji laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams, už LR BK 24 str. 4 d., BK 260 str. 1d. (epizodas su A. S.) paskirtoji laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitinka tiek nuteistojo padarytų veikų pavojingumo pobūdį, tiek ir nuteistojo pavojingumą ir yra būtinos bei pakankamos pasiekti, kad nuteistasis daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, būtų nubaustas, apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei būtų užtikrintas teisingumo principas. Paskirtosios bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos. Subendrindamas paskirtąsias bausmes, pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, pagrįstai jas iš dalies sudėjo, t. y. prie griežtesnės bausmės - laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams iš dalies pridėjo dalį švelnesnės bausmės (laisvės atėmimas 6 metai) ir skyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams. Pirmosios instancijos teismas pridėjo tik nedidelę dalį - vos 6 mėnesius švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog subendrindamas bausmes teismas tinkamai įvertino visų LR BK 54 straipsnyje numatytų aplinkybių reikšmę ir skyrė teisingą subendrintą bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad nuosprendis neteisingas dėl apėmimo netaikymo bendrinant bausmes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog skundo motyvas neargumentuotas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra pagrindo skirtąsias M. B. bausmes subendrinti apėmimo būdu, nes jo padarytos veikos nesudaro idealiosios nusikaltimų sutapties, jos padarytos skirtingais veiksmais, M. B. kiekvienu atveju nurodymus davė skirtingiems asmenims, skirtingu laiku dėl skirtingų medžiagų, todėl nors ir vienu, ir kitu atveju M. B. organizavo neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą vienu tikslu – jas platinti, tačiau veikos padarytos skirtingais veiksmais ir skirtinga tyčia, todėl nelaikomos nusikaltimų sutaptimi. Abi M. B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai ir rūšiai, pagal savo pavojingumą skiriasi labai nedaug, beveik yra adekvačios, todėl bausmes apimti pagal LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą taip pat nėra teisinio pagrindo.

M. B. naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu Klaipėdos apygardos teismo 2001-01-17 nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 64 straipsniu ir prie skundžiamu nuosprendžiu skirtos subendrintos bausmės pridėjo neatliktos bausmės dalį. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. naują veiką padarė būdamas anksčiau teistas 5 kartus už tyčinius nusikaltimus, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, bausmės atlikimo metu, bausmės atlikimo vietoje, jo padaryta veika pavojinga, jos pavojingumą taip pat didina ir tai, kad jis organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą tikslu jas platinti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pridėjo dalį – keturis metus ankstesniu nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės ir paskirtoji galutinė subendrinta bausmė atitinka tiek padarytų veikų, tiek ir nuteistojo pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, atitinka proporcingumo principą, todėl jos keisti nėra teisinio pagrindo.

Skirdamas bausmę A. S., pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos veikos pavojingumo pobūdį, nuteistojo asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, jog A. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, susijusi su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. A. S. šią naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė praeityje būdamas teistas, neišnykus ankstesniam teistumui, be to, jo asmenybę neigiamai charakterizuoja ir ta aplinkybė, kad jis praeityje teistas 6 (šešis) kartus, (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nenustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Nors A. S. įvykio aplinkybes paaiškino, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. S. visiškas prisipažinimas negali būti laikomas lengvinančia aplinkybes, nes jo parodymai nenuoseklūs, pripažindamas ir tas veikas, kurios jam nebuvo inkriminuotos siekė suklaidinti teismą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, tinkamai įvertino kiekvienos iš jų reikšmę individualizuojant bausmę A. S. ir pagrįstai skyrė jam už LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę 6 (šešeriems) metams, t. y. didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, nes, nors ir nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tačiau neigiamai charakterizuojama nuteistojo asmenybė - teistas 6 kartus, nusikalto neišnykus teistumui, praėjus trumpam laiko tarpui po bausmės atlikimo ir jo paleidimo iš pataisos namų, rodo didesnį nuteistojo pavojingumą ir lemia didesnės bausmės nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis skyrimą. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. S. paskirtoji bausmė atitinka padarytos veikos ir nuteistojo pavojingumą, yra būtina bei pakankama pasiekti, kad nuteistasis daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, būtų nubaustas, apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei būtų užtikrintas teisingumo principas, todėl nėra aiškiai per griežta, atitinka proporcingumo principą. Dėl šių priežasčių jos keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistosios A. B. skundo

Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, jog paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta ir prašo LR BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kolegijos nuomone, skundo argumentas dėl per griežtos bausmės iš dalies pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmę teismas įgyvendina teisingumą, o pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, todėl siekiant paskirti teisingą bausmę būtina tinkamai ją individualizuoti, t. y. įvertinti veikos pavojingumą, jos pobūdį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir skirti tokią bausmę, kuri atitiktų tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek ir asmenybę, būtų būtina bei pakankama užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimą. Bendrąsias tinkamos bausmės paskyrimo ir bausmės individualizavimo taisykles nustato LR BK 54 straipsnio 2 dalis, t. y. teismas skiria bausmę tik atsižvelgęs į visas šioje dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B., netinkamai įvertino A. B. veiksmų pavojingumą, o kartu ir A. B. padarytos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nuteistosios asmenybę ir todėl skyrė neteisingą, savo dydžiu per griežtą bausmę.

Iš bylos aplinkybių matyti, jog veikos iniciatorė buvo ne A. B., o jos vyras M. B., narkotinių medžiagų reikėjo ne A. B., tačiau jas gauti siekė ir atitinkamus organizatoriaus veiksmus atliko M. B.. Nuteistoji aktyvių veiksmų neatliko. Šią aplinkybę patvirtino ir nuteistasis M. B., jis pripažino, jog davė A. B. nurodymus dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir tolesnio elgesio su jomis. Nors A. B. žinojo ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog šios narkotinės medžiagos buvo skirtos jos vyrui M. B., tačiau ji savo iniciatyva neieškojo kaip jų įgyti, bei savo iniciatyva neieškojo kokiu būdu jas perduoti savo vyrui. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, jog A. B. motyvas buvo ne savanaudiškos paskatos, tačiau siekis padėti vyrui, kad jam nebūtų įkalinimo įstaigoje nemalonumų. Iš dalies tai patvirtina ir SMS siųstų nuteistajai turinys. Byloje nenustatyta, jog ji būtų pirkusi narkotines medžiagas, ar už jų perdavimą būtų žadėta atsilyginti, vyro M. B. prašymu ji turėjo jas perduoti tam, kam bus nurodyta. Šios aplinkybės parodo, jog A. B. veika buvo ženkliai mažiau pavojinga savo pobūdžiu nei M. B. nusikalstama veika. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas netinkamai įvertino nuteistosios A. B. asmenybę ir jos pavojingumą. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad A. B. neteista, registruota darbo biržoje, turi mažametę dukrą, į priklausomybių ligų kabinetą neįrašyta, tačiau skiriant ir nustatant bausmės dydį šių aplinkybių neįvertino. Šių išvardintų aplinkybių visuma, kuri iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistosios A. B. asmenybę, parodo žymiai mažesnį jos pavojingumą nei M. B., tuo tarpu pagal paskirtąsias bausmes akivaizdu, jog M. B., įvertinus jo neigiamai charakterizuojamą asmenybę, kaip linkusią daryti nusikalstamas veikas, bausmė už epizodą su A. B. paskirta tik nežymiai didesnė nei A. B.. Atsižvelgiant į šias aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai vertino baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir skyrė neteisingą bausmę A. B.. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (LR BPK 328 straipsnio 2 punktas). A. B. skirtina nauja bausmė. Skiriant bausmę atsižvelgiama į A. B. padarytos veikos pavojingumą, kurį apibūdina konkretūs A. B. nusikalstami veiksmai (nebuvo iniciatorė, pati narkotinių medžiagų neieškojo, vykdė išimtinai savo sutuoktinio M. B. nurodymus, dėl narkotinių medžiagų perdavimo sutuoktiniui iniciatyvos nerodė ir dėl to aktyvių veiksmų neatliko) bei motyvas (ji nesiekė pasipelnyti, niekam pinigų nemokėjo, už narkotinių medžiagų perdavimą jai pinigų nebuvo žadėta, nors suprato neteisėtą nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, tačiau ji veikė tik išimtinai manydama, kad tokiu būdu savo vyrui padės išvengti nemalonumų įkalinimo įstaigoje). Taip pat atsižvelgiama į nuteistosios teigiamai charakterizuojamą asmenybę - neteista, augina mažametę dukrą, į socialinės rizikos šeimų grupę neįrašyta, užtikrina gyvenimo sąlygas dukrai būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Taip pat skiriant bausmę įvertinama tos aplinkybės, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors nuteistoji skunde teigia, jog ji esmines bylos aplinkybes pripažino, tyrimo ir teismo neklaidino, nurodė kitus asmenis, tačiau vien šių aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepakanka, nes remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nors nuteistoji pripažino, kad įgijo narkotines medžiagas, jas laikė ir turėjo perduoti M. B. nurodytam asmeniui, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nerodė nuoširdaus gailėjimosi, t .y. 2010-06-07 teismo posėdyje nurodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies (t. 3. b. l. 181), 2010-09-22 teisiamajame posėdyje nurodė, jog kaltės nepripažįsta (t. 3, b. l. 11), be to, ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai nebuvo išsamūs, juos pildė, apklausta įtariamąja 2009-09-22 ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2009-10-29 apie tai, kad ji vykdė vyro M. B. nurodymus, neužsiminė, nurodė, jog tai vyro draugas nurodė kada, kaip ir kur reiks pasiimti „žolę“ (t. 2, b. l. 33 - 36,3 9- 41), ir tik papildomos apklausos metu nurodė, jog viską organizavo jos vyras M. B. (t. 2, b. l. 43 - 44,48 - 49) ir, kad asmenį, kam perduoti „žolę“ turėjo nurodyti jos vyras Marius arba jo draugas Audrius, be to, nurodė ir kitas įvykio datas. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu A. B. aiškino, kad dalį narkotinės medžiagos nusiėmė iš paketėlio, pasiliko sau, parūkyti, tačiau teisme nurodė, jog nežinojo kad paketėlyje buvo žolė, sužinojo tik po kelių dienų, viską organizavo tik jos vyras, kad jis liepė nuimti žolės. Vėliau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. B. esminių veikos aplinkybių pripažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nėra ne tik nuoširdaus gailėjimosi, tačiau, priešingai nei skunde nurodo A. B., jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neduoda pagrindo teigti, jog ji buvo nuosekli ir siekė padėti išaiškinti nusikaltimą, nurodė nusikaltimą padariusius asmenis, nes kaip jau aptarta anksčiau, iš pradžių nurodė, jog viską organizavo vyro draugas, vėliau, kad vyras M. B., skambino ir nurodymus davė ir M. B. ir vyro draugas, teisme apie vyro draugą neminėjo.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į visų anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog A. B. veika savo pobūdžiu dėl konkrečių nuteistosios veiksmų ir jos vaidmens, yra žymiai mažiau pavojinga nei M. B. veika ir tai mažina jos veikos pavojingumą lyginant su tos pačios rūšies nusikalstamų veikų pavojingumu. Taip pat atsižvelgdama į charakterizuojamą nuteistosios asmenybę, kuri rodo ne itin didelį jos pavojingumą visuomenei, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri numatyta straipsnio sankcijoje.

Nuteistoji skunde prašo skirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę LR BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog toks skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas.

LR BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2007m. balandžio 17 d. nutartyje 2K-7-45/2007 nurodė, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdų, tikslų. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Viena iš būtinų sąlygų LR BK 62 straipsnio pagrindu skirti švelnesnę bausmę yra lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, tačiau jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Byloje taip pat nenustatyta kitų išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog įstatymo numatytos bausmės paskyrimas A. B. būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, asmenybei bei kitoms aplinkybėms ir bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant švelnesnę nei įstatymas numato, bausmę.

Skunde nurodytos aplinkybės dėl nedidelio narkotinės medžiagos kiekio, dėl to, kad realiai narkotinės medžiagos nebuvo perduotos, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nemažina veikos pavojingumo tiek, jog būtų galima daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principo.

Nuteistosios skunde nurodyta aplinkybė dėl mažametės dukros, įvertinus padarytos veikos pavojingumo pobūdį (sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), negali būti vertinama kaip esminė aplinkybė pažeidžianti teisingumo ir proporcingumo principą, nes teisingumo ir proporcingumo principas reikalauja, jog asmuo kaltas nusikalstamos veikos padarymu, patirtų atitinkančius savo pobūdžiu ir trukme apribojimus, paskiriant bausmę. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, kurios įvertintos skiriant A. B. bausmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bausmė A. B. atitinka nuteistosios padarytos veikos bei asmenybės pavojingumą ir yra būtina bei pakankama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Todėl skirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje nėra teisinio pagrindo. Šioje dalyje nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

n u s p r endė:

Nuteistųjų M. B. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. skirtos bausmės pakeisti. A. B. skirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.