Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai L. S., jos atstovei advokatei N. P., atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovei L. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š., tuo pačiu atstovaujančiai trečiąjį suinteresuotą asmenį R. R., trečiųjų suinteresuotų asmenų V. Š. ir R. R. atstovui advokatui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui, V. Š. ir R. R. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Centrinis registratorius ginčijamu sprendimu netenkino pareiškėjos skundo ir paliko teritorinio registratoriaus sprendimą galioti, nors privalėjo nustatyti visus trūkumus ir panaikinti neteisėtai atliktą rūsio registraciją. Centrinis registratorius neįsitikino, ar registrui pateiktuose dokumentuose iš tikrųjų buvo nurodyti duomenys apie rūsio nuosavybės teisėmis priskyrimą V. Š.. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, o objekto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijama bendraturčių susitarimu. Nesant tokio susitarimo, rūsio registracija V. Š. vardu yra neteisėta ir turi būti panaikinta (b. l. 1-4).

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamosi jame išdėstytais argumentais.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis norminiais teisės aktais, atlieka teisinį registravimą pateiktų prašymų bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. nurodytų dokumentų pagrindu. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. V. Š. (kuri įsigijo iš A. Š. jai priklausiusį butą) ir R. R. nuosavybės teisės į ginčo rūsį registravimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir esant teisėtiems bei nenuginčytiems teisiniams pagrindams. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie buto priklausinį - rūsį - atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą, už šių dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos. Nekilnojamųjų daiktų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, o tik nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu esančių juridinių faktų registravimas. Pati nuosavybės teisė atsiranda kitais teisėtais pagrindais. Teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, priklausomas nuo sandorio ar kito pagrindo buvimo ar nebuvimo, nes panaikinus sandorį (ar kitą teisinį pagrindą), išnyksta nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo viešajame registre pagrindas.

Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad ginčo rūsys įregistruotas neteisėtos pažymos pagrindu, kadangi pažyma yra galiojanti, nenuginčyta. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad rūsys turėjo būti atidalintas iš bendro naudojimo patalpų ir perduotas V. Š. nuosavybėn visų namo patalpų (butų) savininkų sprendimu, nes rūsys jau buvo perduotas nuosavybėn pirkimo-pardavimo sutartimi, o patikslinti, koks konkrečiai rūsys buvo perduotas, gali tik pardavėjas, vykdęs butų ir rūsių privatizaciją.

Nepagrįstu laiko ir pareiškėjos skundo teiginį, kad Nekilnojamojo turto registras neturėjo teisinio pagrindo registruoti V. Š. nuosavybės teises į rūsį, nes rūsys, kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys, nebuvo suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, kadangi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 4 d. numato, jog Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Tokie nekilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą.

Taip pat nesutinka ir su skundo argumentu, kad nuosavybės teisė į rūsį negalėjo būti pasidalinta, nes nebuvo įgyta. Nuosavybės teisė į rūsį, kaip buto priklausinį, buvo įgyta privatizacijos metu įsigijus butą su rūsiu, todėl (duomenys neskelbtini) buto savininkei V. Š. 2004-04-20 Pažyma identifikavus rūsį, šį rūsį turėjo teisę pasidalinti visi (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtų butų bendraturčiai, ką jie padarė pasirašydami 2004-07-14 Susitarimą. Taip pat nurodo, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad pastato kadastro duomenų byloje turėtų būti daromi įrašai apie rūsių priskyrimą konkrečiam butui, todėl tokie įrašai nėra daromi.

Pažymėjo, kad duomenų, jog būtų pasikeitę rūsio kadastro duomenys, registro tvarkytojas neturi, todėl atsisakyti Nekilnojamojo turto registre patikslinti rūsio duomenis pagal pateiktus dokumentus nėra teisinio pagrindo. Vien tik naudojimasis konkrečia rūsio patalpa nesukuria nuosavybės teisės į ją. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių V. Š. ir R. R. nuosavybės teisių pasibaigimą į ginčo rūsio patalpą, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti registro duomenis nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja, kaip nekilnojamojo turto savininkė, privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, privatizavusi 1992 m. butą su rūsiu, nuo to laiko nesidomėjo rūsio (neva jai priklausančio) teisiniu statusu, V. Š. (bei A. Š.) ir R. R. nuosavybės teises pareiškėja galėjo ginčyti 2004 m. Kadangi pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į ginčo rūsio patalpą, mano, kad ji neturi teisės reikšti reikalavimo panaikinti registrų įrašuose žymas apie rūsį, kaip buto priklausinį (b. l. 33-35).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2013-10-30 prašymu kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Viliaus filialą, prašydama pateikti pagrįstą paaiškinimą, kada ir kokiu pagrindu rūsys, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo patalpa), buvo priskirtas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio vieno kambario savininkė yra V. Š. (b. l. 7). Prašyme pareiškėja prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių ji nebuvo informuota apie rūsio priskyrimo procesą, nors minėtu rūsiu naudojosi ir rūpinosi apie 10 metų.

Viliaus filialas 2013-11-18 sprendimu Nr. VILRS-2131 nurodė, kad keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, išregistruojant V. Š. nuosavybės teises ir įregistruojant pareiškėjos nuosavybės teises į nurodytą rūsio patalpą ar jo dalį, nėra teisinio pagrindo, nes Ginčo patalpų savininkės V. Š. nuosavybės teisės į 2/3 dalis nurodytos rūsio patalpos yra įregistruotos galiojančių dokumentų (1993-12-15 pirkimo – pardavimo sutarties, 2004-07-14 susitarimo, 2012-11-08 turto varžytinių akto) pagrindu, atitinka registravimui pateiktus dokumentus ir nekilnojamųjų daiktų registro įrašuose nėra techninės klaidos, kuri galėtų būti ištaisyta suinteresuoto asmens prašymu, nepažeidžiant savininkų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Informavo, kad į 1/3 dalį nurodytos rūsio patalpos yra įregistruotos R. R. nuosavybės teisės 1996-05-02 mainų sutarties ir 2004-07-14 Susitarimo pagrindu. Tuo pačiu sprendimu teritorinis registratorius informavo, kad pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į nurodytą rūsio patalpą buvo trijų ankstesnių buto savininkų (V. Š., A. Š. ir R. R.) 2004-07-14 susitarimas, kuriuo jie susitarė šią rūsio patalpą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį. Kartu su prašymu registruoti nuosavybės teises į priklausančią nurodytos rūsio patalpos dalį V. Š. pateikė Šeškinės seniūnijos 2004-04-20 pažymą Nr. Š10-S.4-1752, kurioje nurodyta, kad buto daliai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio V. Š., priklauso 9,05 kv. m ploto rūsys, techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini).

Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja 2014-02-18 pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2014-02-28 sprendimu Nr. CSPR 1-50 paliko galioti Vilniaus filialo 2013-11-18 priimtą sprendimą Nr. VILRS-2131, pripažinusi, jog tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti registro duomenis nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių V. Š. ir R. R. nuosavybės teisių pasibaigimą bei pareiškėjos teisių atsiradimą į rūsio patalpą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13).

Ginčas byloje yra kilęs dėl Vilniaus filialo 2013-11-18 sprendimo Nr. VILRS-2131, kuriuo pagal pareiškėjos prašymą buvo atsisakyta keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre, ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014-02-28 sprendimo Nr. Cspr 1-50, kuriuo teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas buvo paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip jau buvo minėta, Vilniaus skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi tuo, kad V. Š. nuosavybės teisės į Ginčo patalpas yra įregistruotos galiojančių dokumentų pagrindu. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Šeškinės seniūnija su pirkėja V. Š. 1993-12-15 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį reg. Nr. 1-630, pagal kurią ji nupirko vieno kambario butą, kurio bendrasis plotas 18,67 kv. m., su rūsiu (neidentifikuotas, plotas nenurodomas), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). 1993-12-20 pirkėja T. K. sudarė sutartį reg. Nr. 1-669, pagal kurią nupirko vieno kambario butą, kurio bendrasis plotas 18,67 kv. m., su rūsiu (neidentifikuotas, plotas nenurodomas), esantį (duomenys neskelbtini), šio turto savininku nuo 1996-05-02 tapo R. R. (b.l. 22-23, 37-38). 1995-10-02 pirkėja V. K. nupirko vieną kambarį, kurio plotas 17,97 kv.m., trijų kambarių bute su rūsiu (neidentifikuotas, plotas nenurodomas) ir 436/1000 šio buto bendrojo naudojimo patalpų, esančius (duomenys neskelbtini), šio turto savininke nuo 2004-08-04 iki 2012-11-13 buvo A. Š., o nuo 2012-11-13 tapo V. Š. (b. l. 18-19, 39-40). Taigi visi šie butai buvo įgyti su rūsiais, kaip buto priklausiniais.

2004-04-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šeškinės seniūnija Vilniaus filialui išdavė pažymą Nr. Š10-5.4-1752, kurioje nurodė, jog buto daliai (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 11,81 kv. m., bendro naudojimo patalpų plotas 25,89 kv. m., nuosavybės teise priklausančios V. Š., priklauso 9,05 kv. m. ploto rūsys, techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksu R-25 (b. l. 16). Tuometiniai buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai A. Š., V. Š. ir R. R. 2004-07-14 notariškai patvirtintu susitarimu susitarė nuosavybės teises į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) rūsio patalpą, pažymėtą plane indeksu (duomenys neskelbtini), kurios plotas 9,05 kv. m., Nekilnojamojo turto registre įregistruoti lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį (b. l. 103).

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų su istorija, Nekilnojamojo turto registre 2004-07-02 buvo patikslinti V. Š. priklausančio (duomenys neskelbtini) buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro duomenys, nurodant, kad jai priklauso butas su 1/3 dalimi 9,05 kv. m. rūsio, pažymėto (duomenys neskelbtini), o kitų dviejų butų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), registro duomenys apie rūsį buvo patikslinti 2004-08-04, gavus R. R. ir A. Š. prašymus pakeisti jiems priklausančių butų registrų duomenis ir Susitarimą (b. l. 18-23). Iš bylos Nr. 14400 buto (patalpos) kadastro duomenų matyti, jog įrašas apie tai, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklauso indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtas rūsys, kurio bendrasis plotas 9,05 kv. m., yra fiksuotas dar 2001-07-11 (b. l. 48-50).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 str. 2 d. kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Įstatymo 4 str. nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o 5 str. 2 d. – kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamųjų daiktų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, o tik nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu esančių juridinių faktų registravimas. Už pateikiamų dokumentų pagrįstumą ir juose nurodytų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą neatsako.

Esant minėtam teisiniam reglamentavimui išvardintų rašytinių įrodymų visuma duoda daryti pagrįstą išvadą, kad Ginčo rūsio patalpos yra įregistruotos galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu, nekilnojamųjų daiktų registro įrašuose nėra techninės klaidos, kuri galėtų būti ištaisyta, pareiškėja dokumentų, patvirtinančių V. Š. ir R. R. nuosavybės teisių pasibaigimą, o savo nuosavybės teisių atsiradimą į Ginčo rūsio patalpą nepateikė, todėl Vilniaus filialas 2013-11-18 sprendimu Nr. VILRS-2131 pagrįstai atsisakė keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal pareiškėjos prašymą, o VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu Nr. Cspr 1-50 pagrįstai paliko jį galioti, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjos argumentas, kad Ginčo rūsys turėjo būti atidalintas iš bendrojo naudojimo patalpų ir perduotas V. Š. nuosavybėn tik visų namo butų savininkų sprendimu, laikytinas nepagrįstu, kadangi jį V. Š. nuosavybėn įgijo pagal 1993-12-15 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, o nurodyti, koks konkrečiai rūsys buvo perduotas, turi teisę tik butų ir rūsių privatizaciją vykdęs pardavėjas – Šeškinės seniūnija, kas šiuo atveju ir buvo padaryta pastarajai 2004-04-20 išduodant pažymą Nr. Š10-5.4-1752. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji savo lėšomis įsirengė Ginčo rūsio patalpas ir jomis naudojosi apie 10 metų, nėra nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšminga, kadangi naudojimasis daiktu nuosavybės teisės į jį nesukuria, tai nėra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų, numatytų Civilinio kodekso 4.47 str. Atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjos argumentai, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo registruoti V. Š. nuosavybės teises į Ginčo rūsį, nes jis kaip buto priklausinys nebuvo suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, kadangi sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 4 d., Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris; tokie nekilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 str. 2 d. numatytą žymą. Atmetus pareiškėjos skundą nurodytais motyvais, teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamos bylos kontekste vertinami kaip teisiškai nereikšmingi. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ 86 ir 87 straipsnio normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją yra suformuota praktika, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartys: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444 -196/2008; 2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525 -194/2009 ir kt.).

Netenkinus pareiškėjos prašymo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti registruose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašytas žymas apie (duomenys neskelbtini), namo rūsį (duomenys neskelbtini), 9,05 kv.m., kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinį. Skundą atmetus, netenkinamas ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.