Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

2023-03-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-62-419/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-13
Bylos Nr.
II-62-419/2023
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00004-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Viktor Voicechovski (pirm.)
Pareiškėjas
Š. V.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-62-419/2023
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00004-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 13 d.

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,dalyvaujant pareiškėjui Š. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Š. V. skundą dėl 2022-12-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 10-ANR_N-27346-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2022-12-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. 10-ANR_N-27346-2022 Š. V. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2022-09-28 apie 12.00 val. Šalčininkų r. sav., Ragožiškių k., Vilniaus-Ragožiškių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus, vairuodamas automobilį lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį draudžiamoje vietoje, t. y. sankryžoje, pažymėtoje atitinkamais ženklais.

Motyvuojamoji dalis

2. Š. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jam skirta 170,00 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

3. Š. V. pateikė skundą dėl 2022-12-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 10-ANR_N-27346-2022 ir prašė šį nutarimą panaikinti.

4. Atsiliepime į Š. V. skundą Institucija nurodė, kad Š. V. su jam inkriminuojama veika nesutinka, nurodant, kad minėtą dieną vairuodamas automobilį VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Vilnius-Ragožiškės, traktorių pradėjo lenkti leistinoje vietoje ir aplenkė jį iki sankryžos. Nesutiktina su šiais argumentais, kadangi byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip yra paženklinta sankryža t. y. akivaizdžiai matosi, kad joje nėra Š. V. skunde nurodyto ženklinimo, būtent dvigubos linijos susidedančios iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena ištisinė, o kita – brūkšninė. Taigi apelianto teiginys, kad ištisinė liniją kirto iš brūkšninės linijos pusės neatitinka tikrovės. Š. V. skunde pateikta informacija apie ištisinės linijos kirtimą tik patvirtina policijos pareigūnų nustatytas nusižengimo aplinkybės, nurodančias, kad vairuotojas kirsdamas siaurą ištisinę liniją (KET 3 priedo 1.1 punktas) skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, atliko lenkimą būtent sankryžos ribose. Pabrėžtina, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Kelių eismo taisykles, todėl Š. V., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą įsitikinti, ar lenkimą daryti saugu, ar priekyje netikėtai neatsiras kliūčių, kelio reljefą, eismo intensyvumą, prieš jį ir po jo važiuojančių transporto priemonių srautą, draudžiamų ir leidžiamų lenkti kelyje vietų ilgumą, oro sąlygas ir pan. Administracinio nusižengimo byloje ROIK 22183422660 nenustatyta, kad policijos pareigūnai iki įvykio būtų pažinoję pareiškėją, su juo būtų palaikę kokius nors santykius ir turėtų pagrindą jį apkalbėti. Š. V. taip pat nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismui pateiktame skunde nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad jis iki įvykio būtų pažinojęs administracinį nusižengimą užfiksavusius policijos pareigūnus, kad jie būtų dėl ko nors suinteresuoti apkalbėti jį ar nepagrįstai kaltinti administracinio nusižengimo padarymu. Pažymėtina, kad Vilniaus apskr. VPK pareigūnai neadministruoja vaizdo įrašų iš policijos tarnybinių automobilių. Institucijos pareigūnai ėmėsi veiksmų, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų valdybos Informacinių technologijų administravimo skyrius pateiktu policijos tarnybinio automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės kameros 2022 m. rugsėjo 28 d. vaizdo įrašą ir tik dėl to, kad vaizdo įrašas saugomas ribotą laiką, toks įrašas pateiktas nebuvo. Iš to darytina, išvada kad policijos pareigūnai neturėjo tikslo nuo apelianto nuslėpti policijos tarnybinio automobilio priekinės kameros vaizdo įrašo, o ėmėsi veiksmų, kad toks įrašas, kaip įrodymas butu administracinio nusižengimo byloje.

5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant (ANK 580 straipsnis).

6. Š. V. skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su padarytu pažeidimu. Su juo nesutiko iš pat pradžių, nors policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta priešingai. Savo paaiškinimą teikė policijai. Nutarime parašyta, kad „savo lenkimu jokio pavojaus nesukėlė, važiavo apie 40 km/h greičiu, į juostą sugrįžo laiku, tačiau pripažįsta, kad į savo juostą grįžo jau pravažiavęs kelio ženklą „Pagrindinis kelias“. Neaišku iš kur paimti tokie paaiškinimai. Jo paaiškinimuose yra nurodyta kitaip. Į savo juostą grįžo prieš minėtą ženklą ir tuo metu buvo punktyrinė linija. Įvykio dieną važiavo iš Šalčininkų į Vilnių. Lenkimą pradėjo ir užbaigė prieš ženklą. Tuo metu prieš jį važiavo traktorius su cisterna, kuris užstojo ženklą. Traktorius važiavo apie 10-15 km/ val. greičiu. Jį lenkė kelios mašinos ir jis irgi lenkė. Grįždamas į savo juostą pamatė ženklą. Policijos pareigūnai išvažinėjo iš miško ir buvo maždaug už 250-300 m nuo jo priešinga kryptimi. Kai pradėjo lenkimą, jie net nebuvo pasimatę iš už miško. Galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė, kad policijos pareigūnai apsisuko ir įsijungę švyturėlius jį susistabdė. Jie iš karto pasakė, kad jis lenkė per sankryžą. Atsakė, kad galbūt grįžo į savo juostą esant ištisinei linijai, bet pagal KET tokiais atvejais galima grįžti į savo juostą. Jie pasakė, kad yra vaizdo įrašai ir visa situacija yra užfiksuota. Prašė, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, prašė pateikti vaizdo įrašų kopijas, bet jų policija nepateikė ir nutarime nurodė, kad įrašai iš tarnybinio automobilio neišsisaugojo.

7. Liudytojas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnas Igor Boreišo parodė, kad dirbo su Pavelu Veligor, patruliavo Ragožiškių kaime. Pastebėjo lenkimą sankryžoje. Automobilis lenkė traktorių sankryžoje. Vairuotojas buvo sustabdytas. Jis neginčijo pažeidimo, bet buvo nepatenkintas, kad skiriamas ir teisių atėmimas. Policijos automobilis greičiausiai važiavo priešpriešais. Už vairo buvo kolega. Matomumas buvo labai geras, giedra, saulėta. Pažeidimą stebėjo maždaug iš 40 metrų atstumo. Lenkiantis automobilis jiems netrukdė važiuoti, stabdyti nereikėjo. Kelyje buvo ir kitų automobilių. Iš tarnybinio automobilio buvo daromas vaizdo įrašas, bet už jo pateikimą ir tvarkymą nėra atsakingas. Negali atsakyti dėl ko byloje nėra įrašo. Pareigūnui nereikia peržiūrėti vaizdo įrašo. Skyriuje yra atsakingi asmenys, kurie išima įrašą iš automobilio. Kai užvedi automobilį, kameros iš karto pradeda veikti. Lenkimas buvo atliktas pačioje sankryžoje. Jei vairuotojas ir nematė kelio ženklo, jis galėjo matyti analogišką ženklą, įrengtą iš kitos kelio pusės (pagrindinis kelias, šalutinis kelias (atitinkamai specialios rombo ir trikampio formos), iš jo formos turėjo suprasti, kad tai sankryža.

8. Liudytojas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnas Pavel Veligor parodė, kad pareiškėjo nepažįsta. Patruliuodamas Šalčininkėlių kaime Vilniaus gatvėje, važiavo nuo Šalčininkų link Vilniaus. Pastebėjo, kad sankryžoje automobilis atliko lenkimą. Įvykį matė maždaug iš 100 m atstumo. Pažeidimą matė iš galo. Automobilis lenkė traktorių, sankryžoje. Traktorius tuo metu jau buvo įvažiavęs į sankryžą. Automobilis sustabdytas prie kavinės. Tarnybiniame automobilyje visada daromas vaizdo įrašas. Preziumuojama, kad įrašas daromas nuolat. Pats negali peržiūrėti vaizdo įrašo. Stabdo automobilius tik tuomet, kai yra įsitikinęs, jog daromas pažeidimas.

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

9. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

10. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

11. KET 140.1 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

12. Nagrinėjant bylą teisme Š. V. nesutiko su jam inkriminuojamu nusižengimu ir teigė, kad lenkimo manevrą pradėjo ir užbaigė iki sankryžos. Grįždamas į savo eismo juostą, galimai kirto ištisinę liniją, bet pagal KET tokiais atvejais tai nelaikoma pažeidimu. Policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, jais negalima remtis, vaizdo įrašo nėra, todėl jo kaltė neįrodyta.

13. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

14. Sutiktina su Š. V. pastebėjimu, kad teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų parodymuose yra prieštaravimų dėl atstumo ir jų buvimo vietos, iš kurios jie matė pažeidimą, tačiau šių prieštaravimų teismas nelaiko esminiais, jie netrukdo nustatyti byloje materialios tiesos. Policijos pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas per dieną fiksuoja pakankamai daug panašių pažeidimų, todėl praėjus tam tikram laiko tarpui, kai kurios įvykio detalės gali būti pamirštamos ar painiojamos su kitais analogiškais įvykiais. Tačiau vertinant ne tik pareigūnų, bet ir visų kitų liudytojų parodymus būtina atskirti kurios įvykio detalės yra reikšmingos bylai teisingai išspręsti, o kurios ne. Šiuo atveju tai, kad anot pareigūno P. Veligoro policijos automobilio važiavimo kryptis buvo nuo Šalčininkų link Vilniaus, o pareigūno I. Boreišo teigimu jie važiavo priešinga kryptimi, t. y. nuo Vilniaus link Šalčininkų, nėra reikšminga, nes dėl pačios įvykio vietos – sankryžos, kurioje galimai padarytas nusižengimas, ginčo nėra. Be to, Š. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnams privažiavus automobiliui iš paskos, t. y. Vilniaus kryptimi, todėl pareigūnas P. Veligor galėjo klysti dėl pirminės policijos pareigūnų važiavimo krypties, tačiau nagrinėjamu atveju iš kurios pusės važiuodami pareigūnai matė įvykį, didelės reikšmės neturi.

15. Tas pats pasakytina ir apie atstumą, iš kurio pareigūnai stebėjo nusižengimo padarymą. Vieno pareigūno teigimu, jie matė pažeidimą iš 100 metro atstumo, kito teigimu – iš 40 metrų atstumo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino, kad jam lenkiant traktorių, pareigūnai buvo maždaug už 200-250 metrų nuo tos vietos. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus iš pareigūnų Body kamerų matyti, kad matomumas įvykio dieną buvo geras, kelio atkarpa, kurioje buvo lenkiamas traktorius, yra tiesi, be įkalnių ar posūkių, todėl matyti įvykį pareigūnai galėjo ir iš mažesnio ir iš didesnio atstumo, esminės reikšmės šiai bylai tai neturi.

16. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai tvirtino, kad lenkimo manevrą Š. V. atliko sankryžoje, kuomet lenkiamas traktorius jau buvo į ją įvažiavęs. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos bei iš paties Š. V. pateiktų įvykio vietos nuotraukų, aptariamoje sankryžoje yra įrengtas greitį mažinantis kalniukas. Š. V. teigimu, lenkimą jis užbaigė iki sankryžos, o pareigūnai tuo metu buvo maždaug už 200-250 metrų nuo tos vietos. Pažymėtina, kad vertinant lenkimo manevrą iš didesnio atstumo galima klysti dėl horizontalaus kelio ženklinimo lenkimo vietoje, tačiau kai automobilis lenkia per greitį mažinantį kalniuką, tai aiškiai matosi dėl automobilio padėties pokyčių pagal vertikalę. Kaip žinia, važiavimas per greitį mažinantį kalniuką pasižymi tam tikru specifiškumu, kuris lengvai atskiriamas nuo kitų automobilio manevrų kelyje. Įvažiuodamas į greitį mažinantį kalniuką, automobilis šiek tiek pakyla, o nuvažiuodamas – nusileidžia. Toks automobilio padėties pasikeitimas kelio atžvilgiu yra labai gerai pastebimas net ir iš didesnio atstumo, o esant šviesiam paros metui, geram matomumui ir tiesiai kelio atkarpai praktiškai neįmanoma suklysti matant tokį manevrą. Posėdyje apklausti policijos pareigūnai užtikrintai parodė, kad Š. V. lenkė būtent sankryžoje. Analogiškai pareigūnas I. Boreišo aiškino Š. V. jį sustabdžius, kuomet vairuotojas teigė, kad traktorių prieš jį lenkė dar kelios mašinos, tačiau nebuvo sustabdytos. Į tai pareigūnas jam atsakė, kad sustabdė jo automobilį dėl to, kad abu su kolega buvo tikri, kad jis lenkia, pažeisdamas KET taisykles, o kad kiti vairuotojai irgi lenkė neleistinoje vietoje tikri nebuvo (vaizdo įrašas „Vaizdas 2 BODY V. Š.“).

17. Š. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą netiesiogiai patvirtina ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys, bendraujant su jį sustabdžiusiu policijos pareigūnu. Iš vaizdo įrašo „Vaizdas 1 BODY V. Š.“ matyti, kad sustabdęs Š. V. vairuojamą automobilį, pareigūnas I. Boreišo paaiškina vairuotojui sustabdymo priežastį, nurodydamas, kad jis lenkė sankryžoje. Į tai vairuotojas atsakė, kad „ten sankryžos nebuvo, ten tik kalniukas buvo, neatsimenu sankryžos“. Pareigūnui parodžius tą sankryžą žyminčius ženklus, Š. V. pasakė, kad „nesiginčiju, gal ir buvo ta sankryža“. Pabrėžtina, kad vairuotojas neginčijo, kad lenkė traktorių per greitį mažinantį kalniuką, įrengtą pačioje sankryžoje. Nesutikimą su pažeidimu vairuotojas išreiškė tik tuomet, kai administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu pamatė, kad už padarytą pažeidimą jam skiriama ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (vaizdo įrašas „Vaizdas 2 BODY V. Š.“).

18. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma išsidėsto į vientisą loginę grandinę ir leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad Š. V. lenkė transporto priemonę neleistinoje vietoje, kadangi policijos pareigūnams leistiną lenkimą nuo draudžiamo padėjo atskirti būtent lenkimo vieta – sankryžoje įrengtas greitį mažinantis kalniukas, įvažiuojant į kurį, pasikeičia automobilio padėtis kelio atžvilgiu, o kadangi kalniukas yra įrengtas sankryžos ribose, lenkiant transporto priemones ant kalniuko yra daromas KET 140.1 punkte numatytas pažeidimas. Teismo vertinimu, automobilio vairuotojo verbalinis bei neverbalinis elgesys bendraujant su pareigūnais iš karto po automobilio sustabdymo netiesiogiai patvirtina, kad vairuotojas lenkė per kalniuką, o tuo pačiu ir sankryžoje, vadinasi Š. V. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra visiškai įrodyta.

19. Apibendrindamas išdėstyta teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, skiriant nuobaudą vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Aplinkybių, leidžiančių tenkinti skundo reikalavimus jame nurodytais motyvais teismas nenustatė, todėl yra pagrindas Š. V. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Atmesti Š. V. skundą ir 2022-12-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 10-ANR_N-27346-2022 palikti nepakeistą.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas Viktor Voicechovski