Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Pranešėjas J. A. Venckus Baudžiamoji byla Nr. 1A- 274 - 2005 m.

1.1.8.1.1; 1.1.11.9; 1.2.3.2.9; 2.1.6.2.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. balandžio 13 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. D. ir J. C. bei jo įstatyminės atstovės E. C. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., N. D. Raseinių raj. apylinkės teismo 2004-03-17 nuosprendžiu paskirta bausmė - areštas 20 parų pakeista laisvės atėmimo bausme 20 dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d.d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Raseinių raj. apylinkės teismo 2004-03-17 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų dvidešimčiai dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

N. D. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metamas;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

J. C. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iš J. C. ir N. D. solidariai priteista B. S. 1175,02 Lt laidojimo išlaidų. J. C. neturint turto ar savarankiško uždarbio, jam priklausančią G. C. ieškinio dalį – 587,51 Lt išieškoti iš jo tėvų E. C. ir G. C.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ir nuteistųjų bei įstatyminės atstovės apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. ir N. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, plėšimo būdu, pagrobė V. Č. turtą ir plėšimo metu V. Č. tyčia nužudė dėl savanaudiškų paskatų, t.y. 2004 m. gegužės 15 d., apie 17.30 val., V. Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), N. D. reikalaujant iš V. Č. pinigų, abu prieš jį panaudojo fizinį smurtą – nukentėjusiajam V. Č. J. C. įspyrė vieną kartą į dešinį klubą ir sudavė rankomis apie 5 kartus į galvą, N. D. rankomis ir kojomis sudavė apie 5 kartus į galvą, rankomis, kojomis, laidu, stalelio koja sudavė apie 51 kartą į kitas kūno vietas, tuo V. Č. padarė poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, lytiniuose organuose, kojose sėdmenyse, nugaroje, rankose, odos nubrozdinimus kojose, kraujosruvas kaklo, krūtinės, pilvo audiniuose, raumenyse, skydinės kremzlės viršutinių ragų lūžimus, kairės pusės 2-4 šonkaulių lūžimus, poodines kraujosruvas akių vokuose, nosyje, kaktoje, kairiame skruoste, odos nubrozdinimus kaktoje, antakiuose, viršutinėje lūpose, muštinę žaizdą kairiame antakyje, kraujosruvas nosies-akių, vokų, skruostų, smilkinių, kaktos, lūpų, viršugalvio, pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais , galvos smegenų abiejų pusrutulių smilkinių sumušimus. Taip panaudoję fizinį smurtą J. C. ir N. D. pagrobė V. Č. spintelę su veidrodžiu 70 Lt vertės ir stalą 75 Lt vertės.

V. Č. nuo stipraus galvos sumušimo, lydimo kraujosruvų galvos audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimų, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju, susikaupusiu po kietuoju dangalu, antrinėms kraujosruvomis smegenų kamiene, mirė.

Motyvuojamoji dalis

Visi byloje paduoti apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyręs ir sutinkamai su įstatymo reikalavimais įvertinęs įrodymus padarė motyvuotas išvadas dėl abiejų nuteistųjų kaltės bei jų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Teismo nustatytos šių veikų padarymo faktinės aplinkybės pagrįstos ištirtais įrodymais, kurių objektyvumas nekelia abejonių, todėl laikytina, kad teismo išvados dėl V. Č. apiplėšimo bei nužudymo, yra teisingos.

Bylos duomenimis abu nuteistieji pripažįsta 2004 m. gegužės 15 d. pavakare, N. D. parvedus į namus neblaivų V. Č., jo atžvilgiu pavartoję fizinį smurtą, pasireiškusį daugybinių smūgių sudavimu rankomis bei kojomis, o N. D. dar ir stalo koja. Tuo pačiu abu nuteistieji patvirtino jog po keletą smūgių sudavė nukentėjusiajam į veido-galvos sritį.

Iš teismo medicinos specialisto išvados, padarytos ištyrus V. Č. lavoną, seka, kad minėto asmens mirties priežastimi buvo stiprus galvos sumušimas, dėl ko kraujas išsiliejo po minkštaisiais ir kietaisiais galvos smegenų dangalais. Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ekspertas patvirtino, kad V. Č. mirė nuo jam padarytų galvos sužalojimų visumos. Specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai galvoje padaryti mažiausiai 10 suduotų smūgių pasėkoje.

Liudytojas D. A. patvirtino, kad minėtos dienos pavakare matė gatvėje nugriuvusį vyriškį, kurį N. D. pakėlė ir nuvedė į namus, kur iš paskos nuėjo ir J. C.

Byloje nenustatyta, kad V. Č. iki tol, kol N. D. parvedė į namus, būtų buvęs sumuštas ar kaip kitaip sužalotas. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių nenurodė net ir patys nuteistieji. Tai leidžia teigti, kad teismo išvada, jog V. Č. buvo sumuštas jau namuose, yra teisinga.

Kaip jau minėta ištirtais įrodymais nustatyta, kad abu nuteistieji sudavė po keletą smūgių V. Č. į galvą, mirtis įvyko nuo padarytų galvoje sužalojimų visumos. Tai reiškia, kad tarp abiejų nuteistųjų padarytų smurtinių veiksmų ir V. Č. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi V. Č. mirė nuo galvos sumušimo, padaryto abiejų nuteistųjų smurtiniais veiksmais, todėl jų veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas, veikiant netiesiogine tyčia.

Nuteistasis J. C. patvirtino, kad N. D. prie suduodamas pirmą smūgį alkūne į galvą reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, kurių pastarasis nedavė. Ši aplinkybė patvirtina teismo išvados pagrįstumą apie tai, kad nuteistieji V. Č. nužudė dėl savanaudiškų paskatų.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad po nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, nuteistieji iš namo pagrobė spintelę su veidrodžiu bei stalą, kuriuos nunešė į N. D. priklausantį sandėliuką, o vėliau minėtas nuteistasis juos pardavė kitam asmeniui.

Nukentėjusioji B. S. patvirtino, kad iš nužudytojo brolio V. Č. namo buvo dingę anksčiau paminėti baldai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš nužudytojo namo pagrobti baldai buvo surasti ir paimti pas kitus asmenis, nupirkusius juos iš nuteistojo N. D.

Nuosprendyje išsamiai išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad abu nuteistieji V. Č. nužudė dėl savanaudiškų paskatų bei iš jo gyvenamojo namo pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, todėl teismo išvada kvalifikuojant abiejų nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 1 d. sutaptį, laikytina teisinga.

Nuteistojo N. D. apeliacinio skundo teiginys apie tai, kad būk tai V. Č. sumušė už tai, kad pastarasis pasakė jo mirusią motiną įžeidžiančius žodžius, prieštarauja ištirtiems įrodymams. Nuteistasis J. C. ikiteisminiame tyrime ir teisme nuosekliai parodė, kad N. D. mušti V. Č. pradėjo reikalaudamas pinigų, o ne dėl kokios tai kitos priežasties. Tokie nuteistojo J. C. nuoseklūs parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo, paneigia N. D. nurodytą smurtinių veiksmų motyvą. Šis N. D. apeliacinio skundo teiginys buvo paties nuteistojo išsakytas dar pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Nuosprendyje minėta N. D. nurodyta aplinkybė įvertinta ir pagrįstai atmesta.

Laikytinas nepagrįstu N. D. skundo teiginys, kad jis nužudyti V. Č. negalėjo, nes pastarajam sudavė tik apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, o jeigu nukentėjusiajam mediniu pagaliu būtų buvę suduoti daugiau kaip 60 smūgių, tai pastarasis nebūtų išgyvenęs dar 4 paras. Šis apeliacinio skundo argumentas irgi paneigiamas byloje surinktais bei ištirtais įrodymais.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad V. Č. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos, padarytų mažiausiai 10 smūgių pasėkoje. Kaip minėta abu nuteistieji pripažįsta sudavęs po keletą smūgių į galvą. Kiti sužalojimai padaryti mažiausiai 52 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, suduodant smūgius kietais bukais daiktais (rankomis, kojomis, kokiu tai aplinkos daiktu, turinčiu kontakto zonoje pailgą formą). Nuteistasis J. C. parodė, kad V. Č. abu mušė ne tik rankomis ir kojomis, bet ir N. D. nukentėjusiajam eilę smūgių sudavė dar ir stalelio medine koja, laidu nuo lygintuvo. Iš dalies tai patvirtino ir pats N. D., kuris pripažino V. Č. mušęs ne tik kumščiais ir kojomis, bet ir staliuko medine koja. Byloje nenustatyta, kad kartu su nuteistaisiais pas V. Č. namuose būtų buvę dar ir kiti asmenys, kurie būtų galėję suduoti nužudytajam kitus daugybinius smūgius, kurių kiekį ginčija nuteistasis N. D. Byloje taip pat nenustatyta, kad V. Č. , būdamas sumuštas abiejų nuteistųjų 2004 m. gegužės 15 d. pavakare savo namuose, po to dar būtų buvęs kur tai išėjęs. Tai paneigia ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad po galvos sumušimo, ką pripažįsta abu nuteistieji, V. Č. mirties laikotarpiu nuo keliolikos minučių iki keliolikos valandų, bet ne iki keturių parų, kaip teigiama N. D. apeliaciniame skunde. Tai, kad po sumušimo V. Č. išgyveno dar 4 paras, prieštarauja ir nukentėjusiosios B. S. parodymams.

Nukentėjusioji parodė, kad savo brolį gyvą paskutinį kartą matė 2004 m. gegužės 14 d. vakare. Sekančios dienos, t.y. gegužės 15 d. ryte, buvo užėjusi pas brolį į namus, tačiau jo nerado, visi baldai buvo savo vietose. Brolio lavoną aptiko gegužės 18 d. ryte.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. Č. į namus N. D. jis parvedė gegužės 15 d. vakare, kada jis ir buvo sumuštas abiejų nuteistųjų. Lavoną nukentėjusioji B. S. aptiko gegužės 18 d. ryte, t.y. po dviejų su puse paros, o ne po 4 parų, kaip teigiama N. D. skunde. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistojo N. D. ginčijamų nukentėjusiajam suduotų daugybinių smūgių skaičius, išskyrus smūgius į galvą, jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi, kadangi minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog kiti kūno sužalojimai, kurie padaryti mažiausiai 52 smūgiais ar trauminiais poveikiais, įtakos V. Č. mirčiai neturėjo

Nuteistasis J. C. apeliaciniu skundu neginčija nei savo kaltės, nei veikos kvalifikacijos, nei teismo išvadų dėl nustatytų byloje faktinių aplinkybių. Apeliantas prašo tik sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Toks pats prašymas išsakytas ir nuteistojo J. C. įstatyminės atstovės (motinos) apeliaciniame skunde.

Kaip seka iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, skirdamas J. C. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, šių veikų pavojingumą ir sunkumą, pasekmes, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius bylos duomenis bei amžių, atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę J. C. , įvertino jo amžių nusikalstamos veikos padarymo metu ir įstatymu numatytas bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus.

Išsamias bei motyvuotas teismo išvadas skiriant J. C. bausmę leidžia teigti, kad teismas šiuo klausimu vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais, numatytais BK 54 str. ir 91 str. nuostatose. Už tyčinį nužudymą J. C. paskirta 8 metų, o už plėšimą 2 metų laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu nėra aiškiai per griežtas. Kolegijos nuomone, nuosprendyje išdėstytos išsamios ir motyvuotos išvados dėl J. C. skirtinos bausmės, leidžia teigti, kad nuteistajam paskirta individualizuota ir teisinga bausmė.

Remiantis aukščiau minėtais motyvais kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų N. D. , J. C. atžvilgiu, įvertinus visų apeliacinių skundų argumentus, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų N. D. , J. C. bei jo įstatyminės atstovės E. C. apeliacinius skundus atmesti.