Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-05-08 · Administracinė byla Nr. I-6955-365/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
I-6955-365/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Adm.b. Nr. I-6955-365/2014(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014-05-08Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, susipažinęs su R. P. skundu

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. skundžia valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2014-02-11 išvadą, 2014-01-20 tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir VMVT 2014-02-12 raštą,“dėl siūlymo būti perkeltam į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas“.

Skundas neatitinka LR ABTĮ 23-24 straipsnių reikalavimų ir negali būti priimtas.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Privataus asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 2 straipsnio 20 punktas), kuris turi atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

Reikalavimas administraciniam teismui turi būti suformuluotas atsižvelgiant į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-611/2013).

Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju vertinimo komisijų išvados ir siūlymas užimti kitas pareigas yra laikytini tarpiniais procedūriniais aktais pagal savo pobūdį nepriskirtinais prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Pabrėžtina, jog pareiškėjo nurodomi aktai tėra tarpiniai dokumentai, nesukeliantys konkrečių materialinių teisinių pasekmių (vertinimo išvadose pateikiami siūlymai, kuriuos turi vertinti ir priimti sprendimą kitas subjektas, rašte siūlomos kitos pareigos). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, priimtas vertinimo komisijų išvadų pagrindu ar sprendimas, priimtas pareiškėjui atsisakius siūlomo kito darbo. Argumentai dėl šių sprendimų priėmimą sąlygojusių tarpinių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo bei jų poveikio galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui galėtų būti išdėstyti būtent skunde dėl administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS822-172/2010; Nr. AS143-560/2010; Nr. A502-447/2010; Nr. A143-2053/2012).

Įvertinus tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad skundžiami tarpiniai, nesukeliantys teisinių pasekmių aktai ir skundas, kaip neatitinkantis ABTĮ reikalavimų, negali būti priimtas. Teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau gautas pareiškėjo skundas dėl įsakymo, kuris buvo priimtas šioje byloje ginčijamų tarpinių aktų pagrindu. Vadovaudamasis LR ABTĮ 37 str. 2d.1p.2p. teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti R. P. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis