- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-314-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- D. G.
- Advokatai
- Beata Vilienė, Marius Monkevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio mėn. 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4562-612/2006 pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006-04-28 UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė teismui pareiškimą LR CPK 436 str. tvarka, prašydamas iš D. G. priteisti 3225,96 Lt skolos ir 234,84 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 25,96 Lt žyminio mokesčio. Civilinė byla buvo iškelta 2006-05-02. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006-05-03 išdavė teismo įsakymą dėl išieškojimo iš skolininkės kreditoriaus naudai 3225,96 Lt skolos, 234,84 Lt delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3460,80 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2006-05-02 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 25,96 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skolininkė D. G. pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus UAB „Vilniaus vandenys“ pareikštų reikalavimų ir 2006-05-03 teismo įsakymo.
Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-07-04 pateikė ieškinį ir 2006-10-23 patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 3225,96 Lt už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei 234,84 Lt delspinigius, viso 3460,80 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 103,82 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį ieškovas tiekė šaltą vandenį bei šalino ir valė nuotekas. Atsakovės suvartoto vandens kiekis nustatomas pagal name įrengto vandens skaitiklio rodmenis. 2004-06-21 patikrinus vandens skaitiklio WEHERLE Nr. 155497 rodmenis, nustatyta, kad atsakovė neapmokėjo 00783 m³ suvartoto vandens. Atsakovė liko skolinga 3225,96 Lt. Pažymėjo, kad nors 2004-08-05 su atsakove buvo sudaryta Apmokėjimo už pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu sutartis Nr. 2241, iki šios datos Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartis turi būti laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido piniginės prievolės mokėjimo terminus, iš jos priteistini 0,4 proc. delspinigiai už paskutinius 6 mėnesius, t.y. už laikotarpį nuo 2005-10-01 iki 2006-03-31, 234,84 Lt sumai (LR CK 1.138 str., 6.1 str., 6.38 str., 6.210 str., 6.383 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė D. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu 2004-08-05 sudarė Apmokėjimo už pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu sutartį Nr. 2241, kurios 3.1 p. nurodyta, kad vandens skaitiklio RUBIKON rodmenys sutarties sudarymo dieną buvo 0 m/3. Nuo šio vandens skaitiklio rodmens ji reguliariai moka ieškovui už nuotekų šalinimą. Tad pagal minėtą sutartį ji ieškovui nėra skolinga. Pažymėjo, kad skaitiklio RUBIKON plombavimo metu (2004-06-21) ieškovo darbuotojai aptiko ant vandens įvado sumontuotą skaitiklį WEHERLE, kurio metrologinė patikra buvo atlikta 1997 m. gruodžio mėnesį ir kurio parodymai buvo Nr. 00783. Atsakovė su minėto skaitiklio parodymais nesutiko, kadangi niekada nesinaudojo miesto vandentiekiu teikiamu vandeniu, nes namas aprūpintas vandeniu iš vietinio artezinio šulinio. Pažymėjo, kad jai, kaip namo savininkei, nebuvo žinoma apie skaitiklio WEHERLE egzistavimą. Jokių sutarčių su ieškovu iki 2004-08-05 ji nebuvo sudariusi, be to, skaitiklis WEHERLE net nebuvo užplombuotas, todėl ieškovas neturėjo teisės paskaičiuoti jai skolą, vadovaudamasis neplombuoto ir be galiojančios metrologinės patikros minėto skaitiklio rodmenimis. Atsakovės nuomone, ieškovas apskaičiuodamas tariamą įsiskolinimą pagal vandens skaitiklį WEHERLE Nr. 155497, turėjo jį užplombuoti, sudaryti Vandens skaitiklio plombavimo aktą bei rašytinę Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su atsakove. Šie veiksmai nebuvo atlikti, tad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad į atsakovės namą tiekė vandenį ir šalino nuotekas iki 2004-08-05. Pažymėjo, kad pakeitus skaitiklį WEHERLE į skaitiklį RUBIKON, buvo sudaryta tik Apmokėjimo už pašalintas nuotekas sutartis, bet ne Apmokėjimo už šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sutartis. Tokiu būdu ieškovas pats pripažino, kad vanduo nėra ir nebuvo tiekiamas tuo įvadu. Ieškovo teiginys dėl sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais yra nepagrįstas, nes ieškovas nenurodė kokiais veiksmais pasireiškė atsakovės valia sudaryti su juo sandorį, nes valios išraiškos sudaryti tokią sutartį su ieškovu iš atsakovės pusės niekada nebuvo ir negalėjo būti (LR CK 1.71 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006-12-13 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas pats pripažįsta, jog 2004-06-21 skaitiklio WEHERLE, kurio rodmenys 00783, patikra nebegaliojo, jis nebuvo nustatyta tvarka užplombuotas, rašytinė sutartis su atsakove dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo iki 2004-08-05 sudaryta nebuvo. Atsakovė kategoriškai nesutiko, kad skola už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą jai būtų skaičiuojama pagal minėto skaitiklio rodmenimis. Teismas pažymėjo, kad abi ginčo šalys iki 2004-06-21 nežinojo apie vandens skaitiklio WEHERLE Nr. 155497 įrengimą atsakovės namuose. Teismas konstatavo, kad vandens skaitiklis WEHERLE Nr. 155497 atsakovės name adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, todėl suvartoto vandens apskaita negali būti nustatoma pagal šio skaitiklio rodmenimis. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepareiškė reikalavimo priteisti skolą pagal nustatytas normas ir bylą nagrinėjo pareikšto ieškinio ribose. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su ieškinio senaties praleidimu, šioje byloje nėra reikšmingos, nes nustatyta, kad ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas (LR CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-12-13 sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria yra atmestas UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinys dėl 688,19 Lt skolos už šaltą vandenį, 730,39 Lt už nuotekų tvarkymą bei 103,84 Lt delspinigių, taip pat po 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas pažeidė LR CPK 263 str. ir 265 str. 1 d., kadangi nenustatinėjo ir teismo sprendime nepasisakė dėl esminės bylos aplinkybės, ar atsakovė iki 2004-06-21 (t.y. skaitiklio WEHERLE Nr. 155497 nuėmimo ir skaitiklio RUBIKON Nr. 03477065 įrengimo atsakovės name) naudojo ieškovo tiekiamą šaltą vandenį ir (ar) naudojosi ieškovo tiekiamomis nuotekų šalinimo bei valymo paslaugomis. Ieškovas negalėjo pirmosios instancijos teismui nurodyti, kada atsakovė savo vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius prijungė prie ieškovo vandentiekio ir nuotekų tinklų, kadangi atsakovė nekvietė ieškovo atstovo dalyvauti vykdant tinklų hidraulinius bandymus bei nepateikė paraiškos dėl objekto prijungimo, kaip to reikalauja Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės. Ieškovo nuomone, teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jau nuo 1993-11-05 atsakovės šalto vandens naudojimo bei nuotekų išleidimo įrenginiai prijungti prie ieškovo eksploatuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų ir kad tarp ieškovo ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis.
2) Teismo išvada, kad vandens skaitiklis WEHERLE Nr. 155497 atsakovės name adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas nesilaikant Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, todėl suvartoto vandens apskaita negali būti nustatoma vadovaujantis šio skaitiklio rodmenimis, nesudaro pagrindo pilnai atmesti ieškinį. Ieškovo nuomone, teismas privalėjo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą pagal vidutines šalto vandens suvartojimo normas. Tai, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už šaltą vandenį ir nuotekas pagal vandens sunaudojimo normas (tačiau tik tokiu atveju, jeigu teismas nesivadovautų vandens skaitiklio WEHRLE Nr. 155497 rodmenimis) yra pripažįstama teismo sprendime, tačiau teigiama, kad ieškovas tokio reikalavimo nereiškė ieškinyje, o teismas bylą nagrinėjo pareikšto ieškinio ribose. Teismas, nagrinėdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, nėra susaistytas ieškovo nurodytu įsiskolinimo apskaičiavimo būdu (pagal vandens skaitiklį ar pagal normas), todėl teismas, nesivadovaudamas vandens skaitiklio rodmenimis ir priteisdamas įsiskolinimą pagal vandens sunaudojimo normas, nebūtų išėjęs už ieškinio ribų.
Atsiliepimas
Atsakovė D. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-12-13 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje neprašė nustatyti fakto, nuo kada atsakovė naudojasi ieškovo paslaugomis, nes savo reikalavimą grindė konkrečiais tariamai suvartoto vandens kiekiais, remdamasis vandens skaitiklio WEHERLE Nr. 155497 rodmenimis. Apeliantas klaidingai nurodo, kad atsakovė jau nuo 1993-11-05 naudojosi ieškovo teikiamu šaltu vandeniu bei teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, kai iš tikrųjų atsakovė nuosavybės teise gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 1995-12-06 dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovas apeliaciniame procese pareiškė iš esmės naujus reikalavimus bei naujus rašytinius įrodymus (2006-11-24 Mokesčių už šaltą vandenį žiniaraštis), kurie nebuvo pateikti nagrinėjant ieškinį pirmosios instancijos teisme.
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį iš dalies (LR CPK 7 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Byloje nustatyta, kad nuo 1996-01-12 D. G. yra savininkė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame pagal 1993-11-05 kadastro duomenis yra miesto vandentiekis ir kanalizacija (b.l. 11-12).
2004-06-11 Vandens skaitiklio plombavimo akte (b.l. 10) nurodyta, kad name (duomenys neskelbtini), ant vandentiekio įvado rastas sumontuotas skaitiklis WEHERLE Nr. 155497 su rodmenimis Nr. 783. 2004-08-05 tarp šalių buvo sudaryta apmokėjimo už pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu sutartis Nr. 2241 (b.l. 9) dėl objekto (duomenys neskelbtini).
Tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo santykiai dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Nors rašytine forma vartojimo sutartis ir nebuvo sudaryta, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti vandenį bei šalinti nuotekas realizuota konkliudentiniais veiksmais, t.y. atsakovė nuo 1996-01-12 dovanojimo sutarties pagrindu įgijusi namą (duomenys neskelbtini), priėmė ieškovo tiekiamą vandenį ir naudojosi nuotekų šalinimu, todėl už tai privalo atsiskaityti (1964 m. CK 41 str. 2 dalis, 4 str. 1 dalis).
Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis priskiriama viešųjų ir vartojimo sutarčių rūšims, todėl, analizuojant šalių tarpusavio teises bei pareigas, būtina atsižvelgti į minėtų sutarties rūšių ypatumus. Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam šios kategorijos bylose. Atsižvelgiant į tokios sutarties pobūdį, taip pat į tai, jog tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, kolegija vadovaujasi sąžiningumo, protingumo, teisingumo, prievolių įvykdymo, bei sutarčių aiškinimo principais. Šalys turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai įgyvendinti savo pareigas.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju viešajame registre yra duomenys, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pagal 1993-11-05 kadastro duomenis yra miesto vandentiekis ir kanalizacija (b.l. 11-12). Tokiu būdu kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiasi viešojo registro duomenimis, kurie nėra nuginčyti ar pakeisti nustatyta tvarka. Atsakovė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimų pagrindą. Kolegija daro išvadą, kad atsakovė iki 2004-06-21 naudojo ieškovo tiekiamą vandenį ir naudojosi ieškovo teikiamomis nuotekų šalinimo paslaugomis.
Aplinkybės, kad ieškovė pateikė gręžtinio šulinio paso dokumentus (b.l. 88-91) savaime nereiškia, kad atsakovė nebesinaudojo miesto vandentiekiu ir nešalino nuotekų. Tai, kad yra gręžtinis šulinys, neatleido atsakovės nuo pareigos atjungti namą nuo miesto vandentiekio, siekiant bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškovu. Tai sukūrė teisines pasekmes
ir atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal vidutines vandens suvartojimo ir nuotekų šalinimo normas už ginčo laikotarpį.
Tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovė savavališkai be rašytinės sutarties naudojo šaltą vandenį ir naudojosi nuotekų šalinimo paslauga, yra pagrindas priteisti skolą pagal nustatytas normas, nereiškia, kad reikia raštu formuluoti ieškinio pagrindo pakeitimą. Faktinių aplinkybių nustatymas ir paskaičiavimas susidariusio įsiskolinimo (b.l. 115-120) pagal nustatytas normas nereiškia, kad šis teismo sprendimas yra priimamas kitu pagrindu nei pareikšti byloje reikalavimai. Ieškovas turi teisę sumažinti ieškinio reikalavimus. Tai, kad apeliaciniu skundu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus ir neatsisakė ieškinio reikalavimų likusioje dalyje, sudaro teisinį pagrindą ieškinį likusioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Tai, kad atsakovė, būdama vartotoja, turi sumokėti skolą pagal nustatytas normas, nereiškia vartotojo padėties sunkinimo ar vienašališko kainos didinimo.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo dėl delspinigių taikyti ieškinio senatį, nes delspinigiai apskaičiuoti už 6 mėnesius, o atsakovė neįrodė aplinkybių, kad delspinigiai apskaičiuoti neteisingai. Tai, kad atsakovė yra šalto vandens vartotoja, nereiškia, kad ji neturi atlyginti ieškovui procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pati atsakovė tinkamai nevykdė pareigos sąžiningai atsiskaityti už tiekiamą vandenį ir nuotekų šalinimą. Kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 45 str.; LR CK 1.5 str., 1.125 str., 1.126 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.161 str., 6.193 str. - 6.195 str., 6.210 str. 1 d., 6.256 str., 6.258 str., 6.385 str. 1 d., 6.387 str., 6.388 str. 1 d., 6.391 str.; LR CPK 7 str., 8 str., 12 str., 42 str., 177 str. -179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., LR įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Atsakovė turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio ieškovo naudai bendrai 100 Lt sumai, nes ieškovo naudai yra priimamas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas, atsakovė neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 88 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio mėn. 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Išieškoti ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ naudai iš atsakovės D. G. 688,19 Lt skolos už šaltą vandenį, 730,39 Lt už nuotekų tvarkymą bei 103,84 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006 metų gegužės mėn. 02 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti ieškinį likusioje dalyje.