Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. O. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 12 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. O. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o būtent tuo, kad A. O. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės 2 059 679,30 Lt vertės svetimą turtą bei tyčia pasisavino jam patikėtą 16 000 Lt UADB (duomenys neskelbtini) turtą.

Kaltinamasis A. O. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo. Kardomoji priemonė – suėmimas A. O. paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 16 d. nutartimi, kadangi buvo laikoma, jog jis pasislėpė nuo teismo. Dėl A. O. paieškos 2005 m. birželio 30 d. buvo išduotas Europos arešto orderis. A. O. sulaikytas 2009 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) m. ir 2009 m. gegužės 18 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi jam buvo nustatytas kardomosios priemonės terminas 3 mėnesiams, kuris vėliau buvo tęsiamas.

2009 m. spalio 28 d. A. O. baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta ir A. O. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo.

Lietuvos apeliacinis teismas A. O. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 12 d., vėliau šis terminas buvo tęsiamas Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Be to, Europos arešto orderis buvo išduotas pagal klaidingai pateiktus prokuroro duomenis. Prokuroras neturėjo teisinio pagrindo prašyti išduoti Europos arešto orderį pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes 2000 m. balandžio mėnesį, bylą pradėjus nagrinėti teisme, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį jau buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Kaltinamasis mano, kad teismas, atimdamas jam laisvę, pažeidė tarptautines žmogaus teises.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. O. gynėja prašė kaltinamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. O. skundas atmestinas.

Aukštesniojo teismo nuomone, kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai ir nepažeidžiant tai reguliuojančių BPK reikalavimų. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties išvadų, nes jos paremtos bylos duomenimis.

Apygardos teismas, pratęsdamas A. O. suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte - bėgs (slėpsis) nuo teismo, ir šio pagrindo buvimą skundžiamoje nutartyje motyvavo.

A. O. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 184 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kita, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę. A. O. yra užsienio - (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Byloje nėra duomenų, kad A. O. iki suėmimo būtų dirbęs, ar turėjęs kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Be to, aukštesniojo teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina apygardos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytą motyvą, kad kaltinamasis A. O. slėpėsi nuo teismo.

A. O. suėmimas buvo paskirtas po to, kai jis neatvyko į Vilniaus apygardos teisme 2005 m. birželio 16 d. paskirtą teismo posėdį. Bylos medžiaga patvirtina A. O. teiginį, kad jam teismo šaukimai įteikti nebuvo (5 t., 215, 216), tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo išvados, kad A. O. į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo šaukimai A.O. buvo siųsti registruotais laiškais jo nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini), kur jis registruotas, ir (duomenys neskelbtini), kur jis nurodė gyvenantis. Tačiau abu teismo siųsti registruoti laiškai, adresuoti A. O., grįžo neįteikti, nurodytos neįteikimo priežastys – nepareikalauta (nepaprašė). Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismo siųsti laiškai su teismo šaukimais buvo saugomi mėnesį laiko (duomenys neskelbtini) pašto skyriuose pagal kaltinamojo gyvenamąją vietą ir tai patvirtina ant vokų esančios pašto atžymos, tačiau per šį laiką (mėnesį laiko) A. O. dėl jų atsiėmimo nesikreipė, todėl jie buvo grąžinti teismui. Vilniaus apygardos teismas tokį kaltinamojo elgesį įvertino kaip slėpimąsi nuo teismo ir trukdymą procesui, todėl A. O. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei paskelbta jo paiešką (5 t., 219-221 b. l.). A. O. buvo ieškomas nuo 2005 m. iki 2009 m. ir sulaikytas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina apygardos teismo išvadą, kad A. O. slėpėsi nuo teismo.

Aptartos aplinkybės bei nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. O., sunkumas ir pobūdis duoda pagrindą manyti, kad A. O., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis A. O. savo skunde ginčija prašymo išduoti Europos arešto orderį pagrįstumą ir teisėtumą, teigdamas, kad pagal BK 183 straipsnio 1 dalį buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėdamas nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 130 straipsnis) teismas neturi teisinės galimybės patikrinti ir įvertinti prašymo išduoti Europos arešto orderį pagrįstumą ir teisėtumą, nes tai nėra šio nagrinėjimo dalykas. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino taikymo (BK 95 straipsnis) spręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje.

A. O. baudžiamoji byla yra teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suimtam terminas teisminio bylos tyrimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos laikymosi bei taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas kaltinamojo skundo argumentas dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamajam A. O. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Aukštesnysis teismas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos bei BPK reikalavimų pažeidimų nenustatė. Tenkinti kaltinamojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Suimto kaltinamojo A. O. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.