Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Lolitai Drozdienei, Justinai Kazakevičienei, Liucynai Vasiliauskienei, Skaistei Blažytei,

kaltinamajam V. J. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) 2006-03-06 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 149 str. 1 d. – terminuotu laisvės atėmimu 3 m. Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d. į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2004-12-27 iki 2004-12-28. Remiantis LR BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 3 metams. Paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas, elgesio apribojimas 12 mėn., tęsti mokslą ir dirbti bei įgyti tam tikrų teisinių žinių.

2) 2010-01-04 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. – terminuotu laisvės atėmimu 3 m. mėn. Į bausmės laiką įskaityti 2006-03-06 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu numatytą sulaikymo laiką nuo 2004-12-27 iki 2004-12-28. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

3) 2017-05-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 str. 7 d. - 45 parų areštu. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. paskirta – 30 parų arešto bausmė. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Konfiskuoti automobilio BMW v/Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 760 eurų.

4) 2018-06-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 2 p. – terminuotu laisvės atėmimu 3 m. vadovaujantis BK 75 str. 1 d.; 2 d. 5,8, 10 p. paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2020-01-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi paskirtas įpareigojimas, numatytas BK 75 str. 2 d. 3 p. - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas. 2021-01-08 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus.

5) 2022-01-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog atėjo į parduotuvę „Iki“ ir susiginčijo su K. T.. Prasidėjo judviejų konfliktas ir jis ją pastūmė, bet nenorėjo, kad ji taip susižalotų. Aplinkui buvo darbuotojai ir tik porą žmonių. Jis buvo išgėręs apie 100 g. ir atėjo į parduotuvę nusipirkti alaus, bet po įvykio išėjo iš parduotuvės. Jeigu būtų buvęs blaivas, taip nebūtų atsitikę. Kai susiginčijo, priėjo A. K. su G.. Jos paprašė išeiti iš parduotuvės ir jis išėjo. Į tarnybines patalpas visiškai neįėjo. Buvo pietūs ir norėjo pakviesti A. K., kad išeitų pas jį. Gal K. T. ne taip suprato ir prasidėjo ginčas. Konfliktas buvo dėl to, kad jis išeitų iš parduotuvės, kodėl liepė išeiti jam iš parduotuvės, jis nežino. Jis išsakė daug žodžių, galėjo pasakyti ir necenzūrinių. Ginčo metu vartojo necenzūrinius žodžius. Blogai vertina savo poelgį, gailisi dėl įvykio. Nukentėjusiosios K. T. atsiprašė, taip pat ir jos vyro. Su visomis nukentėjusiosiomis bendrauja, visi yra pažįstami. Su A. K. 4 metus gyvena kartu, su K. T. yra kaimynai, gyvena vienoje laiptinėje. Pilnai pripažįsta savo kaltę, sutinka gydytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji K. T. parodė, kad įvykis greičiausiai įvyko todėl, kad kaltinamasis buvo girtas. Jis užėjo į pagalbines patalpas, o ji jam pasakė, kad negalima. Todėl jis ją pastūmė. Tas pasakymas jį užpykdė, sakė, kad ji neaiškintų, kur galima, kur negalima eiti. Buvo ir necenzūrinių žodžių. Po to jį išstūmė iš parduotuvės. Tose patalpose buvo R. G. ir A. K.. Patalpa atskirta ne durimis, o kabo plastmasinės užuolaidos. Ji iš karto apsiverkė ir pradėjo skambinti vyrui, o A. K. pasakė jam išeiti iš parduotuvės. Po to ji nuėjo pas apsaugą, kad kviestų policiją. Jos nugara buvo nubrozdinta. Parduotuvėje buvo pirkėjų. Kaltinamasis jos atsiprašė, pradžioje jos vyro, po to jos. Kai kaltinamasis būna blaivas, jo elgesys yra kitoks. Pretenzijų jam neturi.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2022-07-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) – P/C „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinės patalpos (rampa). Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad P/C „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) pastatas yra vieno aukšto. Užėjus pro rampos duris dešinėje pusėje yra sumontuoti P/C šaldytuvai bei vežimėliuose sudėtos daržovės taip pat sumontuotos lentynos, kuriose sudėtos įvairios prekės. Kairiau yra baltos spalvos pakeliami rampos vartai, kairėje koridoriaus pusėje yra sudėtos raudonos spalvos dėžės bei pastatytas metalinis konteineris su popierinėmis atliekomis. Įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kurios gali turėti reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ( 1 t., b. l. 8–15).

Iš byloje esančios 2022-07-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2099/2022(01) matyti, kad K. T. nustatyta odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nugaros juosmeninės dalies dešinėje, padaryti minėtą sritį paveikus kietu buku, daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-07-03). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų vietoje požymių, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio formą, dydžius ar žalojusių įrankių skaičių neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu nukentėjusiajai į nurodytą kūno sritį, tiek jai pačiai griūvant, bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Nustatyti sužalojimai neatspindi nukentėjusiosios kūno pozos sužalojimų jai padarymo poveikiu ir galėjo būti padaryti (1 t., b. l. 37).

Iš byloje esančio 2022-10-27 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė „(duomenys neskelbtini)“ Apžiūros metu užfiksuota:

Vaizdo įrašas pavadinimu "ch18_20220703143516" , data ir laikas - 2022-07-03 14:35:15 val. Vaizdo įrašas daromas patalpoje, kurioje laikomos prekės. Nuo vaizdo įrašo 14:36:11 matosi, kaip po minėtas patalpas vaikšto moterys, kurios atpažįstamos kaip R. G. ir A. K.. Taip pat matosi K. T., rankose nešanti cigaretes ir einanti link durų, šalia matosi A. K.. Vaizdo įrašo 14:36:32 matosi kaip duris atveria V. J.. A. K. bando jį išstumti ir neleisti jo į vidų. 14:36:37 val vaizdo įraše matosi kaip moteris krenta ant žemės, o atsistojusi surenka daiktus. Vaizdo įraše matosi kaip A. K. toliau stumia V. J. lauk, o jam užėjus į vidų atitraukia jį nuo moters (K. T.). Vaizdo įrašo 14:36:59 val. visi išeina iš minėtų patalpų. Vaizdo įrašo pabaigos laikas - 14:45:45 val.

Vaizdo įrašas pavadinimu "ch21_20220703143516" , data ir laikas - 2022-07-03 14:35:15 val. Matoma, kad vaizdo įrašas daromas patalpoje, kurioje laikomos prekės (rampoje).

III. Irodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje – parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir parduotuvės (duomenys neskelbtini) sandėlio tarnybinėje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 284 straipsnis, V. J. padarytai veikai pritaikytas tinkamai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 str. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pvz., tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.

Nagrinėjamu atveju V. J. veiksmai – fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje – laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo jis akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. J. dėl menkavertės priežasties, o būtent, kad nukentėjusioji K. T. neleisdama parduotuvėje eiti į tarnybines patalpas, kaltinamajam pasakė, kad negalima eiti, jis sukėlė konfliktą ir nukentėjusiąją stūmė, dėl ko nukentėjusioji griuvo, tokiais savo veiksmai panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų. V. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad konfliktuoja ir naudoja smurtą viešoje vietoje parduotuvės tarnybinėse patalpose, kur gali lankytis ir kiti darbuotojai, matant kitiems asmenims- darbuotojams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Narinėjamu atveju neabejotinai parduotuvės darbuotojos pastūmimas, dėl ko ji nugriuvo, tokiu kaltinamojo veiksmu buvo sutrikdyta kitų darbuotojų įprastinė veikla, tai yra kaltinamasis buvo išvedamas iš patalpos, išvedant iš parduotuvės kaltinamasis elgėsi įžūliai, prekybinėse patalpose būnant kitiems pirkėjams vartojo necenzūrinius žodžius.

Kaltinamasis savo kaltę, jog pastūmė nukentėjusiąją K. T., tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duoti jo paties paaiškinimai, nukentėjusios K. T. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nors nukentėjusioji A. K. teisminio nagrinėjimo metu pasinaudojo teise neduoti parodymų, tačiau sutiko atsakyti į klausimus, jos paaiškinimai bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Specialisto išvada, patvirtina, kad dėl V. J. veiksmų nukentėjusiajai K. T. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, būnat kitoms darbuotojoms, kurios dėl kaltinamojo veiksmų tuo metu trumpam atitrūko nuo įprastinės veiklos.

Atmestinas gynybos argumentas, jog šiuo atveju jam galėtų būti taikyta administracinė atsakomybė.

Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, piktybišką tyčiojimąsi arba vandališkus veiksmus demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Baudžiamoji atsakomybė nuo administracinės atribojama tiek pagal veiksmų apimtį, tai yra baudžiamoji atsakomybė apima pavojingesnius veiksmus, sukeliančius sunkesnius padarinius), tiek pagal padarinius, t. y. nustačius rezultatą – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. J. veiksmai dėl menkavertės priežasties iš karto naudojant smurtą nukentėjusiosios K. T. atžvilgiu, ją pastumiant viešoje vietoje, dėl ko jai nugriūnant, ir tokiu būdu nukentėjusiajai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas, pagal veiksmų apimtį jau yra pavojingesni. Kaip buvo nustatyta dėl tokių kaltinamojo veiksmų nors ir trumpam buvo sutrikdyta tuo metu buvusių kitų parduotuvės darbuotojų veikla. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka įžūlų elgesį, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnį. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

IV. Bausmės individualizavimas

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog blaivas taip nepasielgtų. Todėl yra pagrindas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – teistas ( 2 t., b.l.127-136 ). Ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės atliktos. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo už penkerius metus, matyti, kad administracine tvarka yra ne kartą baustas (2 t., b. l. 161–176). Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nukentėjusiosiomis pripažintos K. T., A. K., R. G., civilinio ieškinio nepareiškė, pretenzijų kaltinamajam neturi.

Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Teismas, nagrinėjamu atveju parinkdamas bausmės rūšį atsižvelgia į tai, jog į šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 4 kartus, taip pat teistas už nusikalstamos veikos padarymą, kurio objektas yra žmogaus sveikata, taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog ir po šios nusikalstamos veikos padarymo taip pat jau yra teistas, kurio objektas žmogaus sveikata. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes teismo vertinimu kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atsižvelgiant į nukentėjusiųjų poziciją, jog pretenzijų neturi, taip į tai, kad yra lengvinanti aplinkybė, nustatytinas žemiau sankcijos vidurkio.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą V. J. teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis V. J. atsiprašė nukentėjusios K. T., gailėjosi dėl įvykio, nukentėjusiosios kaltinamajam pretenzijų nereiškė, pripažino, turintis problemų dėl alkoholio vartojimo ir sutiko gydytis priklausomybės ligas, todėl teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą ir tokiu būdu parodant pasitikėjimą ir suteikiant galimybę kaltinamajam įrodyti, jog gali gyventi nenusikalstamai ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių bei parenkant ir paskiriant įpareigojimus, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvą. Atsižvelgiant į tai, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko gydytis priklausomybės ligas, vienas iš įpareigojimų skirtinas gydytis priklausomybės ligas. Teismo vertinimu šis įpareigojimas kartu su kitais paskirtais įpareigojimais bus veiksmingesnis resocializuojant, nei reali laisvės atėmimo bausmė.

V. Procesiniai klausimai

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2023-06-07 09:40 val. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 8 d., iki nuosprendžio paskelbimo 2023 m. birželio 28 d.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD laikmenos su vaizdo įrašais paliktinos saugojimui prie bylos.

LR BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( 2 t., b .l. 156), kurioje nurodo, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 121,67 eurų. Kaip buvo minėta šios išlaidos gali būti priteisiamos, tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis bei galimybės jas atlyginti. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo laisvė buvo suvaržyta. Taigi siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nagrinėjant bylą teisme privalėjo dalyvauti gynėjas. BPK 106 str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas spręsdamas dėl šių išlaidų priteisimo atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis V. J. yra nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis turi lėšų, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. (V. J.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 65 – 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2023-06-07 9.40 val. ir suėmime nuo 2023 m. birželio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2023 m. birželio 28 d. išbūtas laikas.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 3, 5, 6, 8 punktus, ir V. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną – 2023 m. birželio 28 d. ir jį nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R laikmenas su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismą, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.