Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-5123-356/2024, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovei I. T. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2023-01-02 pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei suteiktas 2 900,00 Eur kreditas 84 mėn. terminui (iki 2029-12-18). Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti ne tik suteiktą kredito sumą, bet ir sumokėti 526,09 Eur palūkanų bei 1 218,00 Eur sutarties administravimo mokestį, mokėdama kasmėnesines įmokas pagal mokėjimo grafiką. Kredito suma buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, į raginimus nereagavo. Sutartis su atsakove nutraukta nuo 2023-08-26.

Tarp pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Periodinio reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Tokiu būdu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovę. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2023-09-05 pranešimu.

Ginčo, kad sudarydama sutartį atsakovė veikė kaip vartotoja, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių nuo 2023-01-02 susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis), tokį faktą nustačius, esant tam pagrindui, atsakovės atžvilgiu gali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė negrąžino dalies paskolos sumos, atsiliepime į ieškinį nurodė pripažįstanti skolą, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 2 784,26 Eur skolą (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 2 dalis).

Taip pat, ieškovė prašė priteisti 72,50 Eur administravimo mokesčio. Sutarties Specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad atsakovė mokės 0,5 proc. administravimo mokestį, t. y. 1 218,00 Eur. Atsakovė neginčijo Sutarties sudarymo, jos sąlygų ar, kad ieškovės reikalaujama priteisti kredito suma yra nepagrįsta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 72,50 Eur administravimo mokestis (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 48,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos bei 4,90 proc. negautų pajamų (nuostolių) paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos, nuo 2 784,26 Eur skolos sumos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2029-12-18), ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (440,68 Eur).

Aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutartis nutraukta nuo 2023-08-26, tenkinamas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 48,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2023-08-26.

Nors ieškovė prašė priteisti 4,90 proc. negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo iki visiško įvykdymo, tačiau ne ilgiau kaip iki Sutarties pasibaigimo dienos (2029-12-18), skaičiuojant nuo 2 784,26 Eur skolos sumos, tačiau kartu apibrėžė ir tai, kad paskaičiuota suma neturėtų būti didesnė nei pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų suma (440,68 Eur).

Pažymėtina, kad ieškovės teisėti lūkesčiai buvo gauti palūkanas, numatytas Sutartimi, kas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2023-08-26) iki Sutarties termino pabaigos (2029-12-18) sudaro 440,68 Eur. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju esant atsakovės civilinės sutartinės atsakomybės taikymo pagrindams (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai), ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų pagrįstas dalyje dėl 440,68 Eur, todėl yra tenkinamas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą 3 345,51 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 242,00 Eur už advokato teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma (7,93 Eur) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 6 dalimi, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai: 2 784,26 Eur skolą, 48,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 72,50 Eur administravimo mokestį, 440,68 Eur negautas pajamas (nuostolius), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 345,51 Eur sumą už laikotarpį nuo 2024-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,00 Eur žyminį mokestį, 242,00 Eur už advokato teisines paslaugas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.