- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-26
- Bylos Nr.
- I-8431-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Rūta Miliuvienė (pran.), Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- Air Baltic Corporation AS
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Advokatai
- Dainius Stasiulis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dainiui Stasiuliui, atsakovo atstovui Ričardui Prašmuntui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Air Baltic Corporation AS skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto užkardai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Air Baltic Corporation AS prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto užkardos 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 167-64 ir bylą nutraukti; tuo atveju, jeigu teismas nustatytų esant įstatymo pažeidimą, prašo sumažinti paskirtą neatitinkančią proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų baudą,
Skunde (b. l. 3-6) paaiškino, kad nutarimą priėmusi institucija „kelionės dokumento“ sąvoką nepagrįstai išplėtė, įtraukdamas į ją ir „vizą“, t. y. iš esmės šias dvi sąvokas sutapatino. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. numato pareigą vežėjams (o tuo pačiu ir atsakomybę už šios pareigos neįvykdymą) užtikrinti, kad užsienietis turėtų kelionės dokumentą. Minima norma visiškai nekalba apie vizą. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 d. pateikia „kelionės dokumento“ apibrėžimą – tai užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Analogišką kelionės dokumento apbrėžimą pateikia ir Kelionės dokumentų, tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarka (4.1 p.), patvirtinta Užsienio reikalų ministro ir Vidaus reikalų ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 9/IV-16. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 33 d. pateikia „vizos“ apibrėžimą - tai įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Pasak pareiškėjo, iš šių teisės normų analizės aiškiai matyti, kad „kelionės dokumentas“ ir „viza“ yra dvi visiškai skirtingos (nors ir susijusios) sąvokos, kurios negali būti sutapatinamos ar prilyginamos viena kitai. Tą patvirtina ir kitos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos: pvz., 7 str., vardindamas užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygas, „kelionės dokumentą“ ir „vizą“ išskiria skirtinguose punktuose (1 ir 2 p.), kaip dvi savarankiškas įleidimo sąlygas. Be to, atsisakyme leisti atvykti kertant sieną atsakingi pasienio kontrolės pareigūnai kaip atsisakymo įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją priežastį nurodė (pažymėjo C laukelį) galiojančios vizos ar leidimo gyventi neturėjimą, o ne galiojančio kelionės dokumento neturėjimą (kam skirtas atskiras laukelis A), tuo taip pat patvirtindami, jog šios dvi sąvokos (ir neįleidimo į Lietuvos Respubliką priežastys) nėra tapačios.
Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 9 str. 1 ir 2 d. būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai yra įpareigoti kontroliuoti ir nustatyti, ar užsienietis, vykdamas per valstybės sieną, atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas. Minėto įstatymo 7 str. įvardija žymiai daugiau užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygų (tame tarpe - reikalingų dokumentų), o ne tik kelionės dokumentą įstatymo 2 str. 10 d. prasme bei vizą įstatymo 2 str. 33 d. prasme. Anot pareiškėjo, taip plečiamai aiškinant kelionės dokumento sąvoką, išeitų, kad vežėjai privalo užtikrinti, jog užsienietis turėtų absoliučiai visus įvažiavimui į Lietuvos Respubliką reikalingus dokumentus, kas būtų neteisėta ir nelogiška.
Kadangi, kaip teisingai nutarime konstatavo atsakovas, Ukrainos piliečio Stepan Sulyhan turėtas pasas atitinka „kelionės dokumento“ sąvoką ir yra tinkamas kelionės dokumentas, todėl pareiškėjas tinkamai įvykdė visus Transporto veiklos pagrindų įstatymo jam numatytus įpareigojimus. Tai, kad asmuo į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo įleistas dėl kitų priežasčių (t. y. vizos neturėjimo), pareiškėjas, kaip vežėjas, pagal įstatymus nėra atsakingas. Pabrėžia, kad tokį „kelionės dokumento“ ir „vizos“ sąvokų aiškinimą ir jų atskyrimą palaiko ir kompetentingos valstybės institucijos (Užsienio reikalų ministerijos 2006 m. spalio 30 d. raštas Nr. (16-01)-3-30610) bei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas (2007 m. vasario 15 d. sprendimas).
Pasak pareiškėjo, norint inkriminuoti minėtą Transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimą, vienas iš būtinųjų įstatymo pažeidimo požymių yra atsakomybėn traukiamo asmens (vežėjo) kaltė. Pareiškėjo įsitikinimu, aptariamame įvykyje vežėjo kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo) nėra, o šiuo atveju atsakomybė be kaltės negalima. Pati įstatyminė pareiga vežėjui dar automatiškai nereiškia, kad konkrečiu atveju atitinkamas asmuo ją galėjo pagrįstai įvykdyti ir kad yra kaltas dėl jos neįvykdymo. Pasų kontrolę Barselonos oro uoste (kaip ir Vilniaus oro uoste) vykdo atitinkami pasienio kontrolės pareigūnai, kurie Ukrainos pilietį Stepan Sulyhan, neturintį Lietuvos Respublikos vizos, išvis neturėjo įleisti į oro uosto dalį, iš kurios vykdomi skrydžiai už Šengeno susitarimo šalių ribų ir turėjo patikrinti, ar minimas asmuo išvis gali skristi į Lietuvos Respubliką. Atsakingi Barselonos oro uosto pasienio kontrolės darbuotojai šio asmens neinformavo, kad Lietuva dar nėra Šengeno erdvės narė ir atvykimui į ją reikalinga Lietuvos Respublikos viza. Privatus vežėjas neturi galimybių sudaryti kokią nors sutartį su Ispanijos ar kitos užsienio valstybės pasienio kontrolės pareigūnais, kuria jie įsipareigotų neįleisti į atitinkamą oro uosto terminalą asmenų, neturinčių reikalingų dokumentų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, ir prisiimtų atsakomybę už šio įsipareigojimo pažeidimą.
Asmenų kelionės dokumentai vežėjo darbuotojų (t. y. orlaivio įgulos) nėra ir negali būti tikrinami ir keleiviams įlipus į orlaivį. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. numatyta vežėjo teisė tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikinti, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, neturi jokios teisinės galios kitos šalies (šiuo atveju - Ispanijos) jurisdikcijoje. Atsakovas pabrėžia, kad lėktuvo stiuardesės nepajėgios ir neįpareigotos žinoti visų įstatyminių reikalavimų dėl įvažiavimui į Lietuvą reikalingų dokumentų. Mano, kad paskirtos baudos dydis neproporcingai didelis galimai padarytam pažeidimui, neatitinkantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Air Baltic Corporation AS geranoriškai savo kaštais grąžino Ukrainos pilietį atgal bei geranoriškai bendradarbiavo su Vilniaus oro uosto bei Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais išsiaiškinant visas įvykio aplinkybes.
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 27-29) paaiškino, kad Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 6 str. įtvirtinta nuostata, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos vyriausybė nenustato kitaip. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) 5 str. 1 d. įtvirtintos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kur be kitų įleidimo sąlygų, 5 str. 1 d. a punktas numato, kad trečiųjų valstybių piliečiams leidžiama atvykti, jei jis turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną; to paties straipsnio 1 dalies b punktas reglamentuoja, kad jie turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi. Taigi, tiek valstybių narių išduotas leidimas gyventi, tiek pakartotinio atvykimo viza yra traktuojami kaip dokumentai.
Pasak atsakovo, kelionės dokumentas yra vientisas dokumentas su jame esančiais įrašais, spaudais, įklijomis, nuotrauka ir visais sunumeruotais dokumento lapais. Viza yra fiksuojama kelionės dokumente - piliečio pase ir laikytina paso turinio dalimi. Užsienio piliečiui, kuriam pagal pilietybę atvykstant į Europos Sąjungą (Lietuvą) yra reikalinga viza, ji yra reikšminga kelionės dokumento dalis, apsprendžianti asmens teisę vykti prie valstybės sienos. Vežėjui nėra numatyta išimtis netikrinti kelionės dokumento - piliečio paso ar kito adekvataus kelionės dokumento. Pagal tarptautinius susitarimus, numatytus Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2414/2001, Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr. 1932/2006, Ukrainos pilietis Stepan Sulyhan privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su LR įvažiavimo viza.
Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.40, 3.40.1 p. numatytas įpareigojimas vežėjui pasirūpinti gabenamų keleivių dokumentais, reikalingais įvažiavimui į paskirties valstybę. Jeigu kitos šalies partneris, vykdantis antžeminį aptarnavimą ar parduodantis bilietus keleiviams, nežino šios konvencijos nustatytų normų ar nesinaudoja konvencijos sukurtomis keleivių aptarnavimo sistemomis, numatančiomis priimančiosios šalies reikalavimus (vizinį ar bevizinį rėžimo taikymą), vežėjas savarankiškai turėtų imtis priemonių informuoti partnerį dėl Lietuvoje galiojančių teisės aktų nustatančių vizų rėžimą. Vežėjo kaltė šiuo atveju pasireiškė veikos nerūpestingumu, t. y. neatsargia kaltės forma, kadangi vežėjas nesiėmė jokių veiksmų ar ėmėsi, tačiau nevisapusiškai, kad orlaiviu vežamas užsienietis turėtų visus reikiamus dokumentus ir būtų įleistas į Lietuvos Respubliką
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė Air Baltic Corporation AS skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 167-64 pareiškėjui skyrė 11 000 Lt baudą už tai, kad 2007 m. liepos 14 d. 18 val. į Vilniaus oro uosto PKP reisu Nr. BT 684 iš Barselonos buvo atskraidintas užsienietis – Ukrainos pil. Stepan Sulyhan, gim. 1974 m. birželio 12 d., paso Nr. AK851129, leidimo gyventi Ispanijoje Nr. E07759353, be LR vizos, kai ji būtina.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjas turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 d. nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo 11 000 Lt iki 18 000 Lt už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (2 d.). Vežėjui bauda neskiriama, jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; 2) vežėjas įrodo, kad, priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas (3 d.). Aiškinant nurodyto straipsnio taikymą, pažymėtina, kad jis yra skirtas visų transporto rūšių (tarp jų - ir oro transporto) vežėjams (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 str.). Todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų dėl tam tikros transporto rūšies specifikos taikytinos ir pareiškėjui.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 d. įtvirtinta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Minėto įstatymo 7 str. 1 p. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip, o šio straipsnio 2 p. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respubliką, kai turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 33 p. nurodoma, kad viza yra įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, būtini atitinkamos kelionės metu. Taisyklių 12 p. nurodoma, kad oro vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį dėl nepakankamų kelionės dokumentų.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad Ukrainos pilietis Stepan Sulyhan neturėjo galiojančios vizos, leidžiančios jam kirsti Lietuvos valstybės sieną, ir dėl to atsakovo pareigūnų nebuvo praleistas per oro uosto dokumentų kontrolės punktą. Reiškia, Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. taikymo prasme jis neturėjo kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. vežėjui nustatytą pareigą.
Skiriant baudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybės, todėl pareiškėjui pagrįstai skirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Air Baltic Corporation AS nepateikė teismui jokių dokumentų, kurie liudytų apie sunkią įmonės finansinę padėtį, todėl nėra pagrindo skirti mažesnę nei numatyta įstatymo baudą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo Air Baltic Corporation AS skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.