- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- 1S-312/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria įtariamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. įtariamas tuo, kad 2011 m. gruodžio 20 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), G. R. namuose, veikdamas bendrininkų grupėje su V. T. , R. B. , M. G. ir N. S. , įsibrovę į patalpą – G. R. gyvenamąjį namą ir panaudoję fizinį smurtą įvykdė plėšimą, t.y. sudavė vieną kartą medine lazda nukentėjusiajai per dešinę koją ir nustūmė nuo kėdės, o nukentėjusiajai nukritus ant žemės, nuo svetainės stalo pagrobė IĮ „A“ (duomenys pakeisti) priklausantį didelės vertės turtą – 166000 Lt grynųjų pinigų. Be to, paėmę nuo stalo nukentėjusiosios piniginę, iš jos pagrobė G. R. priklausančius 1230 Lt ir 10 dolerių grynųjų pinigų, bei ant stalo gulėjusį raktų ryšulį.
Šiais veiksmais A. B. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalyje.
Įtariamasis A. B. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. gruodžio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, kuris vėlesnėmis Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. rugpjūčio 21 d.
Skundžiamoje 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą A. B. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamasis A. B. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria įtariamajam A. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Įtariamasis teigia, jog apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nevykdė BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent jis padarė nusikalstamą veiką, taip pat neįvertino BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punkte išvadintų aplinkybių. Įtariamasis pažymi, kad asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas, taip pat bendrininkų nenustatymas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo jo ginamojo skundą tenkinti, prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo A. B. skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pratęsdamas A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtą nusikalstamą veiką, laikytini nukentėjusiosios G. R. , liudytojo A. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros, kratos protokolai, specialisto išvados, nukentėjusiųjų pateikti dokumentai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pirmiau aptartus duomenis, kaip leidžiančius pagrįstai manyti, jog A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įvertino ir apygardos teismas, todėl nepagrįstas įtariamojo skundo argumentas, kad spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą apygardos teismas nesilaikė BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant įtariamojo A. B. dalyvavimą procese bei neužkirstų kelio naujoms nusikalstamoms veikoms.
Apygardos teismas įtariamajam A. B. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šie suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai nustatyti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia įtariamojo A. B. dėmesį į tai, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo apygardos teismas nekonstatavo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja įtariamojo skundo argumentų dėl netinkamo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies 1 ir 2 punkto nuostatų taikymo.
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. B. įtariamas padaręs vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dviejų iki dešimties metų. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje buvo teistas, baustas administracine tvarka. Nusikaltimu, kurio padarymu jis įtariamas, buvo padaryta didelė turtinė žala. Nors A. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, tačiau jo sutuoktinė dirba užsienyje. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis A. B. , būdamas laisvėje ir suvokdamas gręsiančios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
A. B. įtariamas padaręs nusikaltimą nuosavybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai ir kuris yra numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Bylos duomenimis, A. B. praeityje jau buvo teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, ne kartą baustas administracine tvarka. Tai neigiamai charakterizuoja įtariamąjį ir rodo jo polinkį nusikalsti. Be to, kaip jau minėta, A. B. iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog įtariamasis A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, tame tarpe nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Šioje byloje tiriami keli sunkūs nusikaltimai nuosavybei, padaryti skirtingose Lietuvos regionuose, įtarimai pareikšti septyniems asmenims, dar vienas asmuo pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta daug įvairių būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, paskirtos užduotys specialistams, taikomos procesinės prievartos priemonės. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog ikiteisminis tyrimas vyko nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai. Per paskutinius du suėmimo taikymo A. B. mėnesius buvo toliau apklausiami liudytojai, apžiūrimi tyrimui reikšmingi daiktai, taip pat paskirta užduotis atlikti papildomą daktiloskopinį tyrimą, iš įtariamųjų paimti pavyzdžiai lyginamajam tyrimui, paskirta užduotis atlikti gautų telekomunikacijų ryšių ir įvykių informacijos analizę, taikomos procesinės prievartos priemonės, atliekami kiti procesiniai veiksmai. Taigi, esant šioms aplinkybėms, A. B. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šiuo metu įtariamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų ir toks jo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu išsamiai ir visapusiškai ištirti padarytus nusikaltimus bei nubausti kaltuosius asmenis.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis pratęsti įtariamojo A. B. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.
Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo A. B. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.