Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. 2018 m. lapkričio 5 d. apie 16 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajam A. K. į veidą ir, sugriebęs už drabužių, nuvertė A. K. ant žemės, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu juosmens kairėje pusėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Šiais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Teismas konstatuoja, kad ištyrus įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai V. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino, t. y. įrodyta, kad V. A. 2018 m. lapkričio 5 d. apie 16 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajam A. K. į veidą ir, sugriebęs už drabužių, nuvertė A. K. ant žemės, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu juosmens kairėje pusėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. V. A. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad sudavė delnu ar kumščiu du smūgius A. K. į šio veidą, ir, sugriebęs už drabužių, nuvertė A. K. ant žemės, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, kas pasireiškė poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu juosmens kairėje pusėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Nukentėjusiojo A. K., liudytojo A. K., liudytojo S. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei aukščiau įvertintais kitais rašytiniais įrodymais bei dokumentais įrodytas nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, kaltinamajam šį mušant ir pargriaunant. Nors nukentėjusysis nurodė, kad minėto įvykio metu kaltinamasis, suduodamas smūgius, išmušė tris priekinius protezuotus jo dantis, tačiau šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės nepatvirtintos objektyviais byloje esančiais įrodymais, todėl teismas jomis nesivadovauja. Pastebėtina, kad nors specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodoma, kad viršutiniame nukentėjusiojo žandikaulyje nėra abiejų pirmųjų kandžių ir kairėje antro kandinio danties, tačiau specialisto išvadoje nekonstatuota, kad nukentėjusiojo viršutinio žandikaulio abu pirmieji kandžiai ir antras kandinis dantis buvo išmušti būtent kaltinamajam mušant nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad nukentėjusysis specialisto apžiūrėtas jau kitą dieną po įvykio, tačiau specialisto išvadoje neužfiksuota, kad jo viršutiniame žandikaulyje, tose vietose, kur nėra kandinių dantų, būtų matyti sužalojimai, būdingi smurtiniais veiksmais išmušus dantis, o konstatuota tik kraujosrūva viršutinės lūpos gleivinėje bei sužalojimas juosmens kairėje pusėje. Nukentėjusiojo tėvas liudytojas A. K. taip pat nepatvirtino, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo su priekiniais protezuotais dantimis, o pats nukentėjusysis nepateikė išmuštų protezuotų dantų, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis po jam suduotų smūgių išmuštus protezuotus dantis būtų išsiėmęs ar išspjovęs. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (suduoti du smūgiai kumščiu, nukentėjusysis parverstas ant žemės), padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir pobūdį, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiojo sužalojimus, nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas yra V. A. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti į nukentėjusiojo veido sritį smūgiuojant kumščiu ir jį parvertus ant žemės bei padarytų sužalojimų kiekis (sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje), lokalizacija (sužalojimai juosmens kairėje pusėje, viršutinėje lūpos gleivinėje) ir pobūdis (poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas juosmens kairėje pusėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje) parodo kaltinamojo prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto intensyvumą. Būtent šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, jį pargriaudamas ant žemės, šiuos veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju nukentėjusiojo nežymus sveikatos sutrikdymas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, ir elgėsi pavojingai, tokių padarinių norėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. A. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis V. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). V. A. neteistas (t. 1, b. l. 81), nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 80), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (t. 1, b. l. 84), dirba (t. 2, b. l. 2), išlaiko vieną nepilnametį vaiką ir vieną pilnametį, 19 metų besimokinantį vaiką. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad įvertinus tai, jog asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamasis dirba, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, o ne susiformavusios antivisuomeninio elgsenos rezultatas, juolab neigiamai kaltinamąjį apibūdinančių duomenų byloje nėra.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, dirba, turi išlaikytinių asmenų, taip pat siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, V. A. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, paskiriant įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir tęsti darbą (BK 48, 54, 59, 60 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 30, 31), kuriuo prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų S. A. ir V. A. jam padarytą 3 378,36 Eur turtinę žalą ir 10 000,00 Eur neturtinę žalą.

2019 m. birželio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi nustatyti pateikto ieškinio trūkumai, įpareigojant nukentėjusįjį pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. 2019 m. birželio 28 d. teisiamasis posėdis atidėtas užtikrinant nukentėjusiojo teisę į teisminę gynybą, procesinius dokumentus dėl civilinio ieškinio įteikiant nukentėjusiojo advokatui. 2019 m. rugpjūčio 26 d. teisiamojo posėdžio metu bylos nagrinėjimas dar kartą atidėtas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio tikslinimo, dėl kaltinamojo teisės į gynybą, tinkamą procesą užtikrinimo ir galimybės pateikti atsiliepimą į patikslintiną ieškinį suteikimo, tuo pačiu protokoline nutartimi nukentėjusiajam buvo nustatytas terminas iki 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikti teismui patikslintą ieškinį, išaiškinant, kad nepateikus ieškinio iki nustatyto termino teismas paliks jį nenagrinėtą bei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į patikslintiną ieškinį pateikti (b. l. 176). Nukentėjusysis ir jį atstovaujantis profesionalus teisininkas – advokatas, teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, susijusių su ieškinio dalyku, pagrindu ir pagrindžiančių duomenų pateikimu, dėl šių esminių trūkumų byloje esančio ieškinio neįmanoma teisingai išspręsti, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusiajam išaiškintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu netrukdo jam, pašalinus aplinkybes, trukdančias ieškinį nagrinėti šioje byloje, iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka (BPK 112, 113 straipsniai, CPK 297 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – nukentėjusiajam A. K. 2019 m. vasario 8 d. pakvitavimu perduota USB laikmena (b. l. 57), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina nukentėjusiajam A. K.. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Nukentėjusysis pagal bylos duomenis patyrė 300 Eur advokato išlaidų (b. l. 32). Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiojo interesams tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas Vladislovas Milukas (b. l. 35, 155).

Teismas įvertinęs bylos ir pareikšto ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio, kuriam teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyti trūkumai, sudėtingumus, tai, kad atstovo paruoštas civilinis ieškinys laikytinas visiškai įprastiniu ir nereikalaujančiu specialių (ypatingų) teisinių žinių, tačiau jam buvo nustatyti esminiai trūkumai, kadangi jis neatitiko kaltinamojo akto turinio ir ribų, ieškinio pagrindas ir dalykas buvo neaiškūs, nurodytos aplinkybės nepagrįstos, taip pat įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, kad atstovas surašė iš esmės vieną procesinį dokumentą, t. y. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, tai, kad atstovas į teismo posėdžius neturėjo vykti į kitą nei yra jo būstinė vietovę, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusįjį tiek ikiteisminiame tyrime tiek teisme, kad byla nebuvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį dėl nukentėjusiajam suteiktos teisės patikslinti ieškinį, kad kaltinamasis turi du išlaikytinius asmenis, tuo tarpu nukentėjusysis nesinaudojo valstybės teikiama nemokama teisine pagalba, o jį gynė privatus advokatas, sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms yra aiškiai per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamojo viso priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo naudai.

Kitų duomenų apie proceso išlaidas byloje nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302, 304, 307, 312 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir tęsti darbą.

Priteisti iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti nukentėjusiajam, kad civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu netrukdo jam, pašalinus aplinkybes, trukdančias ieškinį nagrinėti šioje byloje, iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – USB laikmeną, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. K..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.