- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e1-751-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17035-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- J. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro S. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-751-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą teistas 2019-12-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis:
2020-05-03 apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,03 promilių neblaivumas, namuose tyčia, panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, asmeninio konflikto su savo sugyventine J. P. metu (2020-05-03 Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK jai nustatė 2.37 prom. girtumą), ne mažiau 1 karto sudavė pastarajai buteliu į galvos sritį bei ne mažiau 1 karto į veido sritį ir tuo nukentėjusiajai J. P. sukėlė fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
J. A. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažino visiškai. Be to, parodė, kad jis nei pas gydytoją psichiatrą, nei pas gydytoją narkologą nesigydė ir įskaitoje neregistruotas. Su savo sugyventine J. P. gyvena kartu jau 4 metus, veda bendra ūkį, gyvena jam priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). 2020-05-03, tikslaus laiko neprisimena, jis atėjo namo (duomenys neskelbtini), buvo truputį išgėręs, jo sugyventinė J. P. girta gulėjo ant lovos. Jis jai atnešė dovanų motinos dienos proga - šampaną ir „rožę stikle“. Kada jis pamatė, kad sugyventinė yra girta ir guli ant lovos, jis į ją metė pilną, dar neatidarytą, butelį šampano, kur šiai pataikė, nematė. Jis sugyventinės rankomis nemušė. Paskui jis paėmė tą butelį šampano atgal ir išėjo į lauką, kur šį šampaną išgėrė. Galimai per tą laiką ji iškvietė policiją. Dėl padaryto gailisi (b.l. 35).
Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:
Liudytojos (nukentėjusiosios) J. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad su savo sugyventiniu J. A. kartu gyvena apie 4 metus, veda bendrą ūkį. 2020-05-03 apie 17.10 val. gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) kilo buitinis konfliktas tarp jos ir sugyventinio J. A.. Tą dieną ji ir sugyventinis buvo neblaivūs, vartojo alkoholinius gėrimus. J. A. konflikto metu, jai gulint lovoje, metė į ją pilną, neatidarytą butelį šampano, su kuriuo pataikė jai į galvos sritį, o mestas butelis dar atsitrenkė į veido sritį, tai yra žandą. J. A. jos rankomis nemušė, tik vieną kartą metė į ją butelį šampano. Dėl jos susijaudinimo ir neblaivumo, galimai pareigūnai ją ne taip suprato, o būtent nesakė, kad ją šis mušė per veidą, o parodė, kur sudavė mestu buteliu, kur tuo metu jai skaudėjo. Ji į medicinos įstaigą nesikreipė, pagal policijos pareigūnų išduotą siuntimą dėl kūno sužalojimo masto nustatymo pas med. ekspertus nevažiavo, nes jokių kūno sužalojimų nepatyrė, o jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Šiuo metu ji pretenzijų sugyventiniui J. A. neturi, jis jos atsiprašė, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 19).
2020-05-03 Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK RS vyr. patrulio S. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, jog užfiksuotos aplinkybės, susijusios su J. P. patirtu smurtu 2020-05-03 apie 17.10 val., nuo pastarosios sugyventinio J. A. (b.l. 5,6).
2020-05-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, kad apžiūros objektas - gyv. namas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu kambaryje ant palangės stovi tuščias butelis nuo šampano. Apžiūros metu nieko nepaimta (pridėta fotolentelė) (b.l. 8-9).
2020-05-03 18.48 val. alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 ARJK 0154 duomenimis, jog J. A. nustatytas 3,03 promilių neblaivumas (b.l. 12).
2020-05-03 18.10 val. alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 ARJK 0154 duomenimis, kad J. P. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas (b.l. 11).
2020-05-06 kitų objektų apžiūros protokolu, kad apžiūros objektas yra vaizdo ir garso įrašas VID_20200503_173330, kuris buvo apžiūrėtas tarnybiniame kompiuteryje K. A. IS81-0001 I.P. 10.102.117.192 ir įrašytas į DVD-R diską. Šiame vaizdo/garso įraše užfiksuotas J. P. pokalbis su policijos pareigūnu, kurio metu ji paaiškino dėl jai sukelto fizinio skausmo aplinkybių. Po apžiūros DVD-R diskas voke saugomas prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-17035-20 medžiagos (b.l. 15-17).
Kita byloje esančia medžiaga: pranešimu apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį ir tarnybiniu pranešimu (b.l. 5-7); DVD-R disku (b.l. 17); asmens duomenimis (b.l. 49-54) ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kasacinis teismas, apžvelgęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudenciją, atitinkamai pažymėjo:
1) nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016). Vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-615/2004, 2K-401/2012, 2K-327/2013);
2) šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (EŽTT bylos: Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. A. 2020-05-03 apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 3,03 promilių neblaivumas), namuose tyčia, panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, asmeninio konflikto su savo sugyventine J. P. metu 1 kartą sudavė pastarajai buteliu į galvos sritį bei 1 kartą į veido sritį ir tuo nukentėjusiajai J. P. sukeldamas fizinį skausmą. J. A. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
J. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pavojingumo laipsnį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis), į kaltinamojo asmenybę, kuris teistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis ir registruotas Užimtumo tarnyboje, į tai, kad yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad jis neprieštarauja, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro pareiškime siūlomos rūšies ir dydžio bausmė – 12 mėnesių laisvės apribojimas. Baudžiamąją bylą užbaigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 64¹ straipsnis).
Pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo prokuroras be laisvės apribojimo bausmės prašo skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 72² straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Prokuroro prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra aktuali smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 15 d. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-47-1).
Dėl nustatyto, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sąlygomis, teismas sprendžia, kad yra būtina kartu su bausme skirti ir BK 72² straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą 3 mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, paskirta bausmė subendrintina su 2019-12-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme iš dalies jas sudedant ir skirtina J. A. galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kai J. A. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020-05-03 17.40 val. iki 2020-05-04 12.51 val., t. y. viena para, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - DVD-R diskas, saugomas byloje - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. A. (J. A.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo.
Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalis, paskirtą bausmę subendrinti su 2019-12-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme iš dalies jas sudedant ir skirti J. A. galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-05-03 17.40 val. iki 2020-05-04 12.51 val., t. y. viena para, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, J. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - DVD-R diską, saugomą byloje - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
(duomenys neskelbtini), kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
(duomenys neskelbtini), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.