- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2-1908-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00401-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. M. L.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
- Ieškovas
- BUAB „Jara“
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovei V. M., atsakovui A. M. L., jo atstovui adv. R. K., trečiajam asmeniui V. P., jo atstovui adv. J. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Jara“ ieškinį atsakovui A. M. L. su trečiuoju asmeniu V. P. dėl prievolės vykdymo užtikrinimui sumokėtų pinigų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 267 000 Lt sumą, sumokėtą prievolės įvykdymo užtikrinimui bei 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 69-72).
Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė ir atsakovas A. M. L. sudarė preliminariąją kiaulių komplekso (toliau – turtas), esančio (duomenys neskelbtini), Anykščių r., pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – preliminarioji sutartis), pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, sumokant pardavėjui (A. M. L.) 850 000 Lt kainą (preliminariosios sutarties 1.2 p., 2.1 p.). Iki pagrindinės sutarties sudarymo (2010 m. gruodžio 31 d.) ieškovė, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, įsipareigojo sumokėti atsakovui 270 000 Lt sumą, kaip jo minimalių nuostolių atlyginimą, kuri, sudarius pagrindinę sutartį, yra grąžinama ieškovei (preliminariosios sutarties 1.4 p., 2.3 p.). Pagal preliminariosios sutarties 1.4 p. šalys sutarė, kad ieškovės kaltė ir civilinė atsakomybė dėl sutarties nevykdymo teisinių padarinių atsiranda nepateikus atsakovui prievolės tinkamo įvykdymo užtikrinimo nustatytais terminais ir/ar apimtimi ir/ar neatvykus sudaryti pagrindinę sutartį, o atsakovo kaltė – jeigu šis, gavęs iš ieškovės prievolės įvykdymo užtikrinimą, sutartais terminais atsisako sudaryti su ieškove pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 1.2 punkte numatyto termino. Preliminariosios sutarties 3.2 punkte numatyta, kad, jeigu pagrindinė sutartis, ieškovei tinkamai įvykužius savo prievoles pagal šią sutartį, nustatytu terminu nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, kaip tai aptarta sutarties 1.4 punkte, atsakovas ieškovei grąžina 2.3 punkte nurodytą sumą ir atlygina kitus pirkėjo nuostolius. Laikotarpyje 2007 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. spalio 4 d., ieškovė sumokėjo beveik visą prievolės įvykdymo užtikrinimui skirtą sumą (267 000 Lt), tačiau pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kaip matyti iš ieškovės buvusio direktoriaus V. P. pranešimo (b. l. 62, 73), ieškovė liko nesumokėjusi 3 000 Lt dėl įmonės finansinių sunkumų, tačiau siekė sudaryti pagrindinę sutartį, siūlė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, įkeisti šį turtą bankui ir gautu kreditu atsiskaityti su atsakovu, tačiau atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl jo veiksmai laikytini nesąžiningais (CK 1.5 str. aspektu), kas sudaro pagrindą priteisti sumokėtus 267 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. L. prašo ieškinį atmesti.
Nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, nes ji nesumokėjo visos prievolės įvykdymo užtikrinimo sumos, todėl neturi jokio teisinio pagrindo prašyti priteisti prievolės įvykdymo užtikrinimui sumokėtų pinigų. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą nesąžiningumu. Atsakovas patyrė didelių nuostolių dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nes sumokėta prievolės įvykdymo užtikrinimo suma (267 000 Lt) negrąžina atsakovo į pradinę padėtį, kadangi turto vertė nukrito daugiau kaip per puse (2007-08-01 – 850 000 Lt, o 2010-12-31 apie 300 000 Lt – 400 000 Lt), o atsakovas, tikėdamasis, kad bus sudaryta pagrindinė sutartis (bus sumokėta 850 000 Lt), per preliminariosios sutarties vykdymo laiką negalėjo ieškoti kito pirkėjo ir parduoti turto to meto rinkos kaina.
Trečiasis asmuo V. P. (buvęs ieškovės direktorius) prašo ieškinį atmesti.
Nurodo, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes dėl įmonės finansinių sunkumų, dėl pasaulinės ekonominės krizės ir nekilnojamojo turto kainų kritimo įmonei nebuvo naudinga sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarto pirkti turto kaina nukrito per puse, todėl žodžiu buvo bandoma tartis su atsakovu dėl kainos sumažinimo, tačiau atsakovui nesutikus, nustatytu terminu nebuvo sumokėta visa prievolės įvykdymo užtikrinimo suma ir todėl nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. 2010 m. įmonė dirbo nuostolingai, turėjo daug įsipareigojimų ir sumokėti atsakovui daugiau kaip 500 000 Lt ieškovė nebuvo pajėgi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas, - kas yra kaltas dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo (dėl preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymo) ir, ar atsakovas turi grąžinti ieškovei pagal preliminariąją sutartį sumokėtus 267 000 Lt.
Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad įstatyme pateikta preliminariosios sutarties samprata (CK 6.165 straipsnyje) leidžia daryti išvadą, kad šia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atliktų mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, nes šia sutartimi nė viena šalių neįgyja turtinės naudos. Vis dėlto, nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju, susitarus dėl pinigų perdavimo kitai šaliai, būtų išeita už preliminariosios sutarties ribų ir toks susitarimas neatliks mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, bet gali turėti kitą preliminariajai sutarčiai aktualią reikšmę. Įstatyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju šalims gali atsirasti civilinė atsakomybė, nes, šią sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Dėl to pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-111/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė ir atsakovas sudarė preliminariąją kiaulių komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), Anykščių r., pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, sumokant atsakovui 850 000 Lt kainą (preliminariosios sutarties 1.2 p., 2.1 p.). Šalys susitarė, kad iki 2010 m. gruodžio 31 d. ieškovė sumokės atsakovui 270 000 Lt sumą tam, kad užtikrinti pagal preliminariąją sutartį prisiimtos prievolės įvykdymą (pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą) ir galimų minimalių nuostolių atlyginimą, kuri grąžinama sudarius pagrindinę sutartį, o šios sumos nesumokėjimas yra esminė sutarties sudarymo sąlyga (preliminariosios sutarties 1.3 p., 1.4 p., 2.3 p.). Iki nustatyto termino ieškovė, dėl sunkios įmonės finansinės padėties, nesumokėjo 270 000 Lt (sumokėjo 267 000 Lt), todėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.
Taigi, teismas sprendžia, kad kaltė dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo tenka būtent ieškovei, o ne atsakovui (jo nesąžiningumas nenustatytas), nes ieškovė neįvykdė pagal preliminariąją sutartį prisiimtų įsipareigojimų – sumokėti atsakovui 270 000 Lt iki 2010 m. gruodžio 31 d. Tai, kad ieškovė sumokėjo didesniąją dalį šios sumos (267 000 Lt) ir keičiant preliminariosios sutarties sąlygas (mažinant kainą; perkamą turtą įkeitus, gautomis lėšomis atsiskaityti su atsakovu), siekė sudaryti pagrindinę sutartį, nėra pagrindas spręsti, jog ieškovė tinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus. Kaip matyti iš trečiojo asmens (buvusio ieškovės direktoriaus) paaiškinimų, ieškovė sąmoningai nesumokėjo visos sutartos prievolės įvykdymo užtikrinimo sumos bei dėl įmonės sunkios finansinės padėties (įmonės sunkią finansinę būklę patvirtina įmonės 2009 m., 2010 m., 2011 m. balansai (b. l. 17-22), iš kurių matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai, jos įsipareigojimai buvo labai dideli (apie 17 000 000 Lt), palyginus su turimu turtu (20 000 000 Lt)) ir perkamo turto vertės sumažėjimo per puse (tą pripažįsta abi sutarties šalys), iš esmės atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Nustačius, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta ieškovė, jai tenka civilinė atsakomybė atlyginti atsakovo patirtus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Preliminariojoje sutartyje šalys buvo susitarę, jog atsakovo minimalūs nuostoliai, nesudarius pagrindinės sutarties, atitiks ieškovės sumokėtą 270 000 Lt sumą, skirtą prievolės įvykdymo užtikrinimui (preliminariosios sutarties 2.3 p., 2.5 p.), todėl ieškovės sumokėta 267 000 Lt suma laikytina atsakovo patirtais minimaliais nuostoliais dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, dėl ko jos priteisti ieškovei nėra pagrindo. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis yra aiški ir suprantama, šalys (atsakovas A. M. L. ir trečiasis asmuo V. P.), pasirašiusios šią sutartį nurodė, jog suprato jos sąlygas, pasirašė laisva valia, ieškovė, po pagrindinės sutarties nepasirašymo, nereikalavo grąžinti prievolės įvykdymo užtikrinimui sumokėtos pinigų sumos, kas tik patvirtina išvadą, jog ieškovės sumokėti 267 000 Lt pagrįstai atiteko atsakovui.
Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, pateikusi ieškinį, neįrodė jo pagrįstumo, nepaneigė byloje aukščiau nurodytų aplinkybių (CPK 178 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos 38 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi, ieškovės BUAB ,,Jara“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 267 000 Lt (du šimtai šešiasdešimt septyni tūkstančiai Lt) sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o šio turto nesant arba esant nepakankamai, likusiai sumai areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.
Priteisti valstybei iš ieškovės BUAB „Jara“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 38 Lt (trisdešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.