Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui K. K., pareiškėjo atstovui Kęstučiui Virkečiui, atsakovės atstovui Remigijui Rekertai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas K. K. 2014-03-31 teismui padavė skundą, kurio prašo: 1) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2014-02-11 sprendimą Nr. GT-12(14)-S „Dėl drausminės nuobaudos K. K. skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 1-15).

Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu jam nepagrįstai ir neteisėtai paskirta drausminė nuobauda – pastaba ir skundo reikalavimus grindžia šiais motyvais:

1) dėl Sprendimo neteisėtumo pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Garbės teismo nuostatų 3.2, 3.3 ir 3.6 punktuose nustatytus nešališkumo, objektyvumo ir teisėtumo principus, taip pat 34 ir 41 punktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad Garbės teismo narys A. Š., dalyvaudamas Garbės teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimas ir priimtas Sprendimas skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą, buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi minėtas asmuo yra UAB „Inreal“ nekilnojamas turtas Turto vertinimo departamento vadovas, o UAB „Inreal“ nekilnojamas turtas vertino tą patį verslą, tuo pačiu tikslu ir toms pačioms datoms kaip ir pareiškėjas, priešingą suinteresuotumą Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1369-260/2012 (toliau – ir civ. byla Nr. 2-1369-260/2012) turinčių šalių užsakymu (UAB „Inreal“ nekilnojamas turtas vertino turtą ieškovės užsakymu, o pareiškėjas – atsakovo). Civilinėje byloje ginčas kilo dėl tikrosios turto - BUAB „Alsva projektų valdymas“ verslo – (100 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo) (toliau – ir Turtas) - vertės 2008-06-05 ir 2008-07-29 datoms ir 2012 m. birželio 8 d. - 2012 m. birželio 29 d. laikotarpiu K. K. įmonė „Turto, verslo vertinimo ir audito biuro“ užsakovui, t. y. atsakovei civ. byloje Nr. 2-1369-260/2012 LUAB „Alsva“, parengė Turto vertinimo ataskaitą Nr. 12/002 (toliau – ir Ataskaita). Garbės teismo narys A. Š., nei prieš Garbės teismo posėdį, nei jo metu pats nenusišalino ir nebuvo nušalintas, todėl Sprendimas, priimtas šališkos sudėties Garbės teismo, yra neteisėtas. Be to, Sprendimas pasirašytas Garbės teismo pirmininkės Ž. T., kuri nedalyvavo Garbės teismo posėdyje svarstant pareiškėjo drausminės atsakomybės ir drausminės nuobaudos skyrimo klausimą ir į posėdį atvyko jau po to, kai buvo išnagrinėtas pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimas, todėl ji neturėjo teisės pasirašyti Sprendimo.

2) Dėl Ataskaitos teisėtumo pareiškėjas paaiškino, kad Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog rengiant Ataskaitą pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 4 dalies 5, 7, 13, 14 punktų ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 43.1- 43.3 punktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, visi Sprendime išdėstyti tariami Įstatymo ir Metodikos pažeidimai yra neesminiai ir pripažintini formaliais, kadangi nė vienas jų neturėjo jokios įtakos nei Ataskaitoje pateikiamos vertės skaičiavimui, nei galutiniam Ataskaitoje apskaičiuotam Turto vertės rezultatui. Tokius teiginius pareiškėjas grindžia šiais motyvais:

- dėl rinkos (likvidumo) koeficientų paaiškino, kad Ataskaitos 18 - 20 psl. aprašyta, kokiais kriterijais vadovaujantis yra nustatyti rinkos (likvidumo) koeficientai, pareiškėjas 2012-12-13 Tarnybai papildomai paaiškino, kaip buvo apskaičiuojami koeficientai, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė. Ataskaitoje nurodyta, jog rinkos (likvidumo) koeficientai nustatyti ekspertiniu būdu, vadovaujantis ilgamete patirtimi (pareiškėjo patirtis - nuo 1996 m.) ir yra pagrįsti rinkos duomenimis (Ataskaitos 19-20 psl.). Ataskaitos 20-21 psl. yra nurodyta ilgalaikio bei trumpalaikio turto vertė, pateikta verslo vertės skaičiavimo formulė, paaiškinti šios formulės kintamieji, pateiktas algebriniais veiksmais pagrįstas Turto vertės apskaičiavimas. Nei Įstatymas, nei Metodika nedetalizuoja, kaip detaliai turi būti paaiškintas kiekvienas matematinis veiksmas, o nustatyta tik bendrojo pobūdžio pareiga vertintojui nurodyti skaičiavimų sekas bei rezultatus, todėl aplinkybė, kad Ataskaitoje nebuvo pateikti detalūs skaičiavimai, nėra esminis Ataskaitos trūkumas. Tiek Įstatyme, tiek Metodikoje nustatytais reikalavimais yra siekiama, kad galutinę verslo vertinimo ataskaitos išvadoje pateiktą vertę būtų galima objektyviai patikrinti remiantis konkrečiais ataskaitos duomenimis, ką ir galima padaryti iš Ataskaitoje pateiktų duomenų;

- dėl naudojimosi UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas atliktu vertinimu bei VĮ Registrų centro nurodyta turto verte paaiškino, kad likvidumo koeficientai nustatyti ekspertiniu būdu, o UAB „Ober-Haus" 2007-08-14 apskaičiuota nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo naudota tik palyginimui tam, kad būtų galima orientuotis, kokio dydžio yra vertinamo turto rinkos vertė. Pareiškėjas, lygindamas turimus duomenis apie tuo metu buvusias nekilnojamojo turto kainas rinkoje, vadovaudamasis savo patirtimi ir turima informacija, sukūrė prielaidas ekspertiniu būdu nustatyti atitinkamo dydžio likvidumo koeficientus. Taigi, UAB „Ober-Haus“ pateiktas turto vertinimas buvo koreguotas likvidumo koeficientu ir susietas su Turto vertės nustatymo data. Pareiškėjas, vadovaudamasis Metodikos 29, 66 punktų nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad Metodika nedraudžia naudotis VĮ „Registrų centras“ sandorių duomenimis ar apskaičiuota vidutine rinkos verte, taip pat į tai, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas - tik 8 proc. ir tokio baigtumo pastatų (analogų) sandorių rinkoje nėra, o jo vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ buvo apskaičiuota atkuriamos vertės metodu, šiuo atveju padarė išvadą, kad išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte. Apskaičiuota vidutinė nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė atitiko rinkos sąlygas, nes kainų indeksai, naudoti vertei apskaičiuoti, buvo sudaromi pagal rinkos duomenis. VĮ „Registrų centras“ nustatyta nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2008-06-03 datai buvo labai artima ir tinkama vertinimo atvejui (tikslui) - Turto rinkos vertės nustatymui 2008-06-05 ir 2008-07-29 datoms. Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo nesivadovauti VĮ „Registrų centras“ apskaičiuotomis vertėmis ir jomis nesinaudoti Ataskaitoje, kadangi vertintojas pats atlikęs šio turto vertinimą būtų gavęs tą patį rezultatą;

- dėl retrospektyviam vertinimui keliamų reikalavimų paaiškino, kad Ataskaitoje buvo remtasi tik tais duomenimis, kurie apibūdino laikotarpį iki vertės nustatymo datos, t. y. 2008-06-05 ir 2008-07-29. Nors Ataskaitos aprašomojoje dalyje (Ataskaitos 11-16 psl.) yra pateikiami UAB „Alsva projektų valdymas“ ūkinės-finansinės veiklos rodikliai, tarp kurių yra ir 2009 m. duomenų, tačiau jie Ataskaitoje paminėti tik siekiant patvirtinti retrospektyvinio vertinimo teisingumą, t. y. atitikimą realiai pasitvirtinusioms faktinėms aplinkybėms ateityje. Turto vertės nustatymo dalyje nei viename paskaičiavime nėra remiamasi tomis aplinkybėmis, kurios atsirado po 2008-06-05 ir 2008-07-29 datų. Todėl Metodikos 43.1-43.3 p. reikalavimai nebuvo pažeisti, nes vėlesnio laikotarpio duomenys nebuvo naudojami Turto vertės apskaičiavimui ir neturėjo šiam apskaičiavimui, kaip galutiniam Ataskaitos rezultatui ir esminiam jos tikslui, jokios reikšmės. Ataskaitoje naudota vertinamo verslo rinkos vertei nustatyti likutinė vertė 2008-07-01 datai, nes tą leidžia Metodikos 23.3 papunktis (vertintojas fiksuoja šios Metodikos 23.2 punkte nurodytus veiksnius ta data, kurią nustatoma akcijų vertė. Jei jų neįmanoma nustatyti ta data, veiksniai turi būti nustatomi kuo artimesnei akcijų vertės nustatymo data). Vadovaujantis Metodikos 23.3, 29 punktų ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 str. 2 dalies nuostatomis, turto vertė nėra absoliutus dydis, ji gali kisti ir turėti intervalą 40 proc. ribose priklausomai nuo įvairių aplinkybių ir faktorių. Garbės teismo nurodytas argumentas, jog galimai buvo iškreipiamas vertinamo verslo rinkos vertės nustatymo pagrindimas, yra nepagrįstas, nes galimas statinių nusidėvėjimas per 25 dienas iš esmės neturi įtakos apskaičiuotam rinkos vertės dydžiui;

- dėl informacijos, ar Ataskaita parengta dėl to, kad kilo ginčas dėl Turto vertės, nepateikimo, paaiškino, kad Sprendimo išvada, jog Ataskaitoje nenurodyta, ar ji parengta dėl to, kad kilo ginčas dėl turto vertės, yra nepagrįsta. Ataskaitos 2 psl. ir 4 psl. yra nurodytas vertinimo tikslas (atvejis) - „UAB „Alsva projektų valdymas“ verslo (100 proc. P VA paketo) rinkos vertės nustatymas 2008-06-05 ir 2008-07-29 datoms, vertinant retrospektyviai, teisminiam ginčui, užsakovui pageidaujant“. Taigi, Ataskaitoje yra aiškiai nurodyta, kad ji parengta dėl to, jog kilęs ginčas. Aplinkybė, kad Ataskaitoje nėra pateiktas išsamus ginčo aplinkybių aprašymas (nenurodytos proceso šalys, ginčo dalykas), nesudaro pagrindo konstatuoti Įstatymo 22 str. 4 d. 14 p. pažeidimo, kadangi Įstatymas nustato tik minimalų, bendrojo pobūdžio reikalavimą nurodyti ataskaitos paregimo priežastį ir šiuo atveju jis yra įvykdytas;

- dėl duomenų apie registrą, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie užsakovą ir turto arba verslo vertinimo įmonę paaiškino, kad Ataskaitos 2 psl. ir 4 psl. yra pateiktas užsakovo pavadinimas, juridinio asmens kodas, adresas (buveinė), užsakovo atstovo vardas ir pavardė. Apžiūros akte (Ataskaitos 24 psl.) ir Turto savininko sutikime dėl turto apžiūros (Ataskaitos 38 psl.) yra papildomai nurodyti Turto savininko kontaktiniai duomenys ir telefonas. Nors registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą ir nėra nurodytas, tačiau likviduojamos UAB „Alsva“ duomenys kaupiami ir saugomi VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre, o kito registro, kuriame būtų kaupiami ir laikomi duomenys apie juridinius asmenis, Lietuvoje nėra. Ataskaitos 2 psl. yra nurodyti vertinimo įmonės duomenys: pavadinimas, adresas (buveinė), įmonės kodas, vadovo vardas, kvalifikacijos pažymėjimų duomenys, profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimo duomenys, turto vertintojo vardas, pavardė. Nors registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie turto arba verslo vertinimo įmonę ir nėra nurodytas, tačiau duomenis apie turto arba verslo vertinimo įmonę, t. y. juridinį asmenį, kaupia ir laiko juridinių asmenų registras, kuris Lietuvoje yra tik vienas. Garbės teismas, akcentuodamas, jog nėra nurodyti duomenys apie registrą, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą bei turto arba verslo vertinimo įmonę, akcentavo visiškai neesminius trūkumus, ignoruodamas tą faktą, jog kiti Įstatymo 22 str. 4 d. 5 ir 7 punkte reikalaujami duomenys Ataskaitoje yra nurodyti.

3) Dėl drausminės nuobaudos proporcingumo pareiškėjas paaiškino, kad Garbės teismas visapusiškai bei objektyviais neištyrė ir neįvertino visų drausminei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių. Nors Garbės teismas skyrė pareiškėjui švelniausią drausminę nuobaudą, tai nepanaikina jo pareigos taikant vertintojui drausminę atsakomybę atidžiai įvertinti visas aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, jog tik drausminės nuobaudos taikymu, o ne kitomis priemonėmis, bus užtikrinti teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo principai. Garbės teismas, skirdamas drausminę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, jog daugelis nurodytų trūkumų yra tik formalūs, nedarantys jokios įtakos Ataskaitos teisėtumui ir teisingumui, dėl Ataskaitoje pateiktos Turto vertės nekilo jokių neigiamų pasekmių ir ja nebuvo remtasi civilinėje byloje. Pareiškėjas nuo 2000 m. verčiasi turto vertintojo profesine veikla, darbą atlieka sąžiningai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir Turto vertintojo profesinės etikos kodekso. Nustačius formalius pažeidimus, atitinkamai turėjo būti įvertintas pažeidimų mastas ir atsižvelgta į tai, jog nekilo jokių pasekmių, ir tuo pagrindu drausmės byla turėjo būti nutraukta, o pareiškėjui suteikta galimybė ištaisyti formalius Ataskaitos trūkumus.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje iš esmės remdamiesi skunde išdėstytais motyvais prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 2-9).

Dėl Sprendimo teisėtumo atsakovė paaiškino, kad pareiškėjo drausmės byla išnagrinėta ir drausminė nuobauda paskirta laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl Garbės teismo nario A. Š. galimo suinteresuotumo, atsižvelgiant į Garbės teismo nuostatų 3.2, 3.3 punktuose įtvirtintus nešališkumo ir objektyvumo principų apibrėžimus, nepatenka į tuos atvejus, kai Garbės teismo narys negali nagrinėti vertintojo drausmės bylos. Be to, pats pareiškėjas nenurodo, kaip konkrečiai jo skunde nurodytos aplinkybės pažeidžia šališkumo ir objektyvumo principų kriterijus, todėl jo argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjo drausmės bylos svarstymo dieną, t. y. 2014-02-11, be pareiškėjo drausmės bylos nagrinėjimo buvo numatyti ir kitų turto vertintojų drausmės bylų nagrinėjimai. Garbės teismo pirmininkė atvyko iš karto po pareiškėjo drausmės bylos nagrinėjimo ir dalyvavo svarstant kitus tos dienos darbotvarkėje numatytus klausimus. Dėl įvykusios techninės klaidos Garbės teismo narė Ž. T. pasirašė Sprendime, nors pareiškėjo drausmės bylos svarstyme ir balsavime dėl drausminės atsakomybės pareiškėjui skyrimo nedalyvavo. Atsakovės teigimu, dėl minėtos techninės klaidos Sprendimas negali būti laikomas neteisėtu, kadangi iš 2014-02-11 Garbės teismo protokolo matyti, jog pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta laikantis Įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, nes pareiškėjo drausmės byla buvo išnagrinėta dalyvaujant keturiems Garbės teismo nariams.

Dėl Ataskaitoje padarytų pažeidimų atsakovė paaiškino, kad tiek Įstatyme, tiek Metodikoje aiškiai nurodyta, kad ataskaitose privaloma pateikti turto vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant skaičiavimus. Įstatymų leidėjas Įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pareigą ataskaitose pateikti turto vertės skaičiavimus ir nėra numatyta išimčių, leidžiančių nevykdyti minėtos pareigos. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas reiškia, kad visi turto vertei apskaičiuoti taikomi duomenys privalo būti pagrįsti ataskaitoje atliktais skaičiavimais, o skaičiavimų pateikimas su papildomais pareiškėjo paaiškinimais negali būti pripažįstamas tinkamu turto vertės nustatymo pagrindimo įgyvendinimu. Tarnyba pažymi, kad ekspertinio būdo taikymas nepaneigia Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytos pareigos ataskaitoje pateikti turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimą, todėl pareiškėjo teiginys, jog nagrinėjamu atveju buvo taikytas ekspertinis būdas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžiantis konkrečių Ataskaitoje nurodytų rinkos (likvidumo) koeficientų dydžių. Turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad skaičiavimai galėtų būti pateikiami neparodant pačių skaičiavimo veiksmų, todėl, nepriklausomai nuo skaičiavimų sudėtingumo, jie visi turi būti pateikti turto vertinimo ataskaitoje ar jos prieduose. Ataskaitoje rinkos (likvidumo) koeficientų dydžiams nustatyti remtasi UAB „OBER-HAUS" nekilnojamas turtas 2007-08-04 atliktu vertinimu, t. y. vertinimu, atliktu beveik prieš vienerius metus, todėl Ataskaitoje nurodyta Turto rinkos vertė neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyto rinkos vertės apibrėžimo, kuriame akcentuojama, kad turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną. Taigi, duomenys, naudojami koeficientų nustatymui, turi būti aktualūs vertės nustatymo dieną. Dėl Ataskaitoje nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo pagal VĮ Registrų centro 2008-06-03 datai nurodytą vidutinę rinkos vertę, Tarnyba pasisako, kad Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis individualų turto vertinimą apibrėžia kaip turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Metodikoje. Todėl pareiškėjas, atlikdamas individualų vertinimą ir nustatydamas nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, pats turėjo atlikti vertinimo veiksmus, taikydamas Metodikoje nurodytus metodus. Tarnyba pažymi, kad Ataskaita parengta 2012-06-08 - 2012-06-29, o vertinamo verslo rinkos vertė nustatyta 2008-06-05 ir 2008-07-29 datoms, todėl Ataskaita turi atitikti ir retrospektyviniam vertinimui keliamus Metodikos 43.1-43.3 punktų reikalavimus. Šiuo atveju Ataskaitoje vertintojas analizavo UAB „Alsva projektų valdymas" 2008 ir 2009 m. finansinius rodiklius; nustatant akcijų vertę vertintojas naudojo 2008 m. audituotą finansinę ataskaitą, auditas atliktas 2009-04-28; naudoti likutinės vertės duomenys 2008-07-01 datai; verslo rinkos vertei nustatyti naudoti bendrovės finansiniai įsipareigojimai 2008-07-01 datai. Atsižvelgiant į tai, kad vertinamo verslo rinkos vertė nustatyta 2008-06-05 ir 2008-07-29 datoms, minėtos sąlygos ir aplinkybės yra atsiradusios po vertės nustatymo datų, todėl rėmimasis jomis neatitinka retrospektyviniam vertinimui keliamų reikalavimų. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Ataskaitos 2 ir 4 p. yra nurodytas vertinimo tikslas, Tarnyba pasisako, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punktas įtvirtina reikalavimą pateikti labai konkrečią informaciją, dėl ko ji parengta, kas šiuo atveju Ataskaitoje pateikiant išvadą nebuvo padaryta, todėl pagrindo pripažinti, kad Ataskaitoje įgyvendintas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkte nustatytas reikalavimas, nėra. Tarnyba pažymi, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 punktas įtvirtina reikalavimą turto vertinimo ataskaitoje pateikti konkrečius duomenis apie užsakovą, t. y. pavadinimą teisinę formą, buveinę, kodą, registrą, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą. Ataskaitoje šiuo atveju nepateikti duomenys apie registrą, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą, todėl Sprendime pagrįstai konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 punkto pažeidimas.

Dėl drausminės nuobaudos proporcingumo atsakovė paaiškino, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai rengiant Ataskaitą nėra tik formalūs, kadangi turto vertės nustatymo pagrindimas priskirtinas esminei ataskaitos informacijai (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas), o turto vertinimo rezultatas yra nustatyta jo vertė. Vertintojų nustatyta vertė yra naudojama įvairiuose civiliniuose ir teisiniuose santykiuose, ir ji užsakovui yra svarbiausia, todėl turi būti nustatyta laikantis teisės aktų reikalavimų. Turto vertinimo metu padaryti pažeidimai tiesiogiai susiję su parengta vertinimo ataskaita. Šiuo atveju pareiškėjas neįvykdė teisės aktuose nustatytos imperatyvios pareigos vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą. Vertinimo metu padarytų pažeidimų pasekmės parengtai Ataskaitai yra esminės, nes nesant informacijos, kurios pagrindu apskaičiuota rinkos vertė, neįmanoma įsitikinti apskaičiuotos vertės pagrįstumu. Įstatymo 29 straipsnyje numatyta, kad už Įstatymo ir Metodikos reikalavimų pažeidimus turto vertintojui taikomos nuobaudos, todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvo pažeisti konkretūs Įstatymo ir Metodikos reikalavimai, įvertinus pažeidimų mastą ir pasekmes Sprendimu pareiškėjui pagrįstai paskirta švelniausia drausminė nuobauda. Tarnyba pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nuo 2000 m. verčiasi turto vertintojo profesine veikla, nepaneigia jo padarytų pažeidimų rengiant Ataskaitą, nes kiekvieno turto vertintojo pareiga – elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, kad Ataskaitoje neįgyvendinti atitinkami imperatyvūs Įstatymo ir Metodikos nuostatų reikalavimai, Ataskaita negalėjo būti taisoma Metodikos V skyriuje nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad nustačius tam tikrus Ataskaitos trūkumus, jam turėjo būti suteikta galimybė juos ištaisyti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje iš esmės remdamasis atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1369-260/2012 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams LUAB „Alsva“ ir V. M. bei trečiajam asmeniui BUAB „Alsva projektų valdymas“ dėl skolos ir netesybų priteisimo bei priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (I t., b. l. 22-30). Šioje byloje kilo ginčas dėl BUAB „Alsva projektų valdymas“ verslo (100 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo) (toliau – ir Turtas) vertės 2008-06-05 ir 2008-07-29 datoms, todėl bylą nagrinėjančiam teismui paskyrus turto vertinimo ekspertizę, LUAB „Alsva“ kreipėsi į pareiškėją dėl Turto įvertinimo (I t., b. l. 22-30, 31-153, 181-190).

2012 m. birželio 8 d. - 2012 m. birželio 29 d. laikotarpiu K. K. įmonės „Turto, verslo vertinimo ir audito biuro“ vardu pareiškėjas užsakovui, t. y. LUAB „Alsva“, pageidaujant ir esant teisminiam ginčui dėl turto vertės, parengė Turto vertinimo ataskaitą Nr. 12/002 (toliau – ir Ataskaita) (I t., b. l.31-153). Šioje Ataskaitoje 2008-06-05 ir 2008-07-29 datoms (atliekant retrospektyvinį vertinimą) turto požiūrio metodu, taikant koreguoto balanso skaičiavimo būdą, nustatyta 791 000,00 Lt (septynių šimtų devyniasdešimt vieno tūkstančio litų) Turto vertė.

Advokatas, atstovaujantis civilinėje byloje Nr. 2-1369-260/2012 ieškovę D. M., 2013 m. lapkričio 28 d., kreipėsi į Tarnybą prašydamas įvertinti Ataskaitos atitiktį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir patraukti Ataskaitą parengusius asmenis atsakomybėn (I t., b. l. 154-156). 2013 m. gruodžio 6 d. Tarnyba kreipėsi į pareiškėją raštu Nr. T(1.13)A2-2015(13) dėl informacijos ir paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos parengimu, pateikimo (I t., b. l. 157-158). Pareiškėjas Tarnybai 2013-12-23 raštu, o Garbės teismui - 2014-02-11 raštu pateikė paaiškinimus dėl Ataskaitos parengimo (I t., b. l. 159-164, 172-177).

2014 m. sausio 8 d. Tarnyba pateikė išvadą Nr. GT-2(14)-I „Dėl turto vertintojo K. K. veiksmų rengiant verslo vertinimo ataskaitą Nr. 12/002“ (I t., b. l.165-167) ir 2014-01-08 teikimu Nr. GT-2(14)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ kreipėsi į Garbės teismą (I t., b. l. 168).

2014-01-09 parengiamojo Garbės teismo posėdžio metu Garbės teismas iškėlė pareiškėjui drausmės bylą (I t., b. l. 169).

2014 m. vasario 11 d. įvyko Garbės teismo posėdis, kuriame, išnagrinėjus pareiškėjo drausmės bylą, priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pastaba (I t., b. l. 17-20). Sprendime Garbės teismas konstatavo, jog rengdamas Ataskaitą pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 7, 13, 14 punktų ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 43.1- 43.3 punktų reikalavimus.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Sprendimas priimtas konstatavus, jog rengdamas Ataskaitą pareiškėjas pažeidė Įstatymo ir Metodikos reikalavimus, byloje taip pat turi būti nagrinėjamas Ataskaitos, kaip dokumento, kuriuo grindžiamas Sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl Ataskaitos teisėtumo

Turto vertės nustatymo principus, turto vertinimo pagrindus ir atvejus, turto vertintojų veiklos pagrindus, turto vertintojų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Įstatymas. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, turto vertinimas - tai turto vertės nustatymas pagal atitinkamą turto vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Metodikoje.

Taigi, vadovaujantis paminėtomis Įstatymo nuostatomis, Ataskaita turėjo būti parengta vadovaujantis jos parengimo metu (t. y. 2012-06-08 iki 2012-06-29) galiojusiu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu, inter alia, Įstatyme (1999-05-25 įstatymo Nr. VIII-1202 redakcija, galiojanti nuo 2012-05-01) ir Metodikoje (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymo Nr. 1K-159 redakcija, galiojanti nuo 2012-05-01).

Minėta, kad Sprendimas priimtas konstatavus, jog Ataskaita parengta pažeidžiant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 7, 13, 14 punktų ir Metodikos 43.1- 43.3 punktų reikalavimus, t. y. kad: 1) Ataskaitoje nėra verslo vertės nustatymo pagrindimo, pateikiant turto vertės skaičiavimus (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimas); 2) Ataskaitoje nesilaikyta retrospektyviniam vertinimui keliamų reikalavimų (Metodikos 43.1-43.3 punktų pažeidimas); 3) Ataskaitoje nenurodyta informacija, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto pažeidimas); 4) Ataskaitoje nepateikti duomenys apie registrą, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 punkto pažeidimas); 5) Ataskaitoje nepateikti duomenys apie registrą, kuriame kaupiami ir taikomi duomenys apie turto arba verslo vertinimo įmonę (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 7 punkto pažeidimas).

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas nustato, kad verslo vertinimo ataskaitoje turi būti verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant verslo vertės skaičiavimus.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąvoka "skaičiavimas" apibrėžta nurodant, kad tai yra veiksmų su skaičiais, dydžiais ar kitais matematiniais reiškiniais atlikimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Lietuvių kalbos institutas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 696). Taigi, ataskaitoje turi būti nuosekliai parodyta, kokius veiksmus su skaičiais ar kitais matematiniais reiškiniais vertintojas atliko apskaičiuodamas vertinamo objekto rinkos vertę.

Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog iš Ataskaitos 20-21 p. pateiktų ilgalaikio ir trumpalaikio turto rinkos vertės apskaičiavimo žiniaraščių matyti, kad nustatant nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), mašinos ir įrengimų, transporto priemonių, kitos įrangos, prietaisų, įrankių ir įrengimų, kito materialaus turto rinkos vertę naudoti rinkos (likvidumo) koeficientai (0,95; 0,2), tačiau Ataskaitoje nepateikti skaičiavimai, kaip nustatyti (apskaičiuoti) šie koeficientai.

Pareiškėjas teigia, kad Ataskaitos 18-20 psl. nurodyta, kokiais kriterijais vadovaujantis yra nustatyti rinkos (likvidumo) koeficientai, be to Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose jis papildomai paaiškino, kaip apskaičiuoti koeficientai, tačiau priimant Sprendimą į tai atsižvelgta nebuvo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad rinkos (likvidumo) koeficientai nustatyti ekspertiniu būdu, ir nei Įstatymas, nei Metodika nenurodo, kaip detaliai turi būti paaiškintas kiekvienas matematinis veiksmas, o nustatyta tik bendrojo pobūdžio pareiga vertintojui nurodyti skaičiavimų sekas bei rezultatus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 234 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklų I skyriaus dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo turto ekspertinis vertinimas - nekilnojamojo turto atskirų nekilnojamojo turto vienetų vertinimo patirtimi ir analize nustatomi vertinimo koeficientai, rodikliai ir kiti santykiniai lyginamieji dydžiai, leidžiantys įvertinti panašias savybes turintį turtą.

Nustatyta, kad Ataskaitos 18-20 psl. nurodyta, jog Turto vertė apskaičiuoja pagal įmonės turimus deklaruojamus finansinius rodiklius - turimą likvidų ilgalaikį ir trumpalaikį turtą; nurodyta, kad svarbiausi turto vertės nustatymo kriterijai - pasiūla ir paklausa, pakeitimas kitu turtu, dabartinis vertinamo turto panaudojimas ir kt.; tarp aplinkybių ir ypatybių, turinčių esminę įtaką apskaičiuojant ilgalaikio materialaus turto vertę, paminėtas 2008 m. bendrovės nuosavas ir skolintas kapitalas, pastatų būklė, žemės sklypo dislokacija ir kt. (I t., b. l. 48-50). Ataskaitoje nurodyta, kad nustatant likvidumo koeficiento dydį buvo laikomasi toliau nurodytų principų ir atsižvelgiama į 2008 m. liepos mėn. buvusius nekilnojamojo ir kilnojamojo turto rinkos konjunktūros faktorius - vertinamas turtas yra naudojamas ir duoda savininkui naudą ar ne; prasidėjęs bendras valstybės ekonominis finansinis nuosmukis 2008 m. antrame pusmetyje; vertinamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto apibendrinta fizinė būklė; turto panaudojimo perspektyvos. Ataskaitoje nurodyta, jog likutinė turto vertė pateikta įmonės finansiniuose dokumentuose neatspindi realios nekilnojamojo ir kilnojamojo turto rinkos vertės, nes apskaičiuota taikant individualią įmonės vidaus finansinę politiką, todėl Turto vertei apskaičiuoti yra taikoma turto rinkos vertė. Taip pat nurodyta, jog vertinimo metu buvo naudotasi turto vertintojo sukaupta duomenų baze, surinkta informacija internete, apklausos rezultatais, antstolių kontorų ir bankrotų administratorių informacija bei konsultuotasi su kitomis panašiomis įmonėmis Lietuvoje. Nurodyta, jog verslo vertintojas yra surinkęs pakankamai palyginamųjų duomenų apie panašų parduotą nekilnojamąjį - kilnojamąjį turtą, kurie yra K. K. įmonės „Turto ir verslo vertinimo ir audito biuras" duomenų banke. Verslo vertintojas išanalizavo įmonės kilnojamojo turto sąrašus (ilgalaikio ir trumpalaikio turto) ir atliko likvidumo koeficientų skaičiavimus. Ataskaitoje taip pat nurodyta, jog rinkos (likvidumo) koeficientai nustatyti ekspertiniu būdu, vadovaujantis ilgamete patirtimi (Pareiškėjo patirtis - nuo 1996 m.) ir yra pagrįsta rinkos duomenimis.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2013-12-23 Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad jis rinkos (likvidumo) koeficientus nustatė analizuodamas vertinamo turto rinkos konjunktūros sąlygas, turto fizinę būklę, paklausą rinkoje ir kt. (I t., b. l. 159-164). Taigi, vertintojas tik paaiškinimuose Tarnybai nurodė, kokiais konkrečiais kriterijais vadovavosi, nustatydamas minėtus koeficientus, tačiau Ataskaitoje, pažeidžiant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimus, tokia informacija nebuvo nurodyta. Todėl skaičiavimų pateikimas su papildomais pareiškėjo paaiškinimais negali būti pripažįstamas tinkamu turto vertės nustatymo pagrindimo įgyvendinimu. Pažymėtina, kad nors turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato turto vertinimo ataskaitose pateikiamų skaičiavimų apimties, tačiau, nepriklausomai nuo skaičiavimų sudėtingumo, jie visi turi būti pateikti turto vertinimo ataskaitoje ar jos prieduose tokiu būdu, kad dėl jų nekiltų papildomų klausimų nei ataskaitos naudotojui, nei ataskaitos tikrintojui. Ekspertinio būdo taikymas nepaneigia imperatyvios Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytos pareigos ataskaitoje pateikti turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimą, todėl pareiškėjo teiginys, jog nagrinėjamu atveju buvo taikytas ekspertinis būdas, nepagrindžia konkrečių Ataskaitoje nurodytų rinkos (likvidumo) koeficientų dydžių.

Teismas pažymi, kad turto vertės nustatymo pagrindimas yra vienas iš esminių vertinimo procedūros elementų, nes turto vertintojų apskaičiuota turto rinkos vertė naudojama civiliniuose ir kituose teisiniuose santykiuose ir gali sukelti neigiamas pasekmes vertinimo užsakovui arba kitiems tretiesiems asmenims, todėl vertintojo nustatyta turto rinkos vertė turi būti pagrįsta ir įrodoma kilus ginčui dėl jos pagrįstumo (dydžio).

Nagrinėjamu atveju Ataskaita parengta laikotarpiu nuo 2012-06-08 iki 2012-06-29, o vertinamo verslo vertė nustatyta 2008-06-05 ir 2008-07-29 datoms, todėl Ataskaita turi atitikti retrospektyviniam vertinimui keliamus Metodikoje įtvirtintus reikalavimus.

Metodikos 43 punktas numato, kad atliekant retrospektyvinį vertinimą: galima remtis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje) (43.1 punktas); galima remtis tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, kurios buvo iki nurodytos turto arba verslo vertės nustatymo dienos (praeityje) (43.2 punktas); turi būti vadovaujamasi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo iki ir nurodytą turto arba verslo vertės nustatymo dieną (praeityje) (43.3 punktas).

Ataskaitos turinys patvirtina, kad vertintojas analizavo UAB „Alsva projektų valdymas" 2008 ir 2009 m. finansinius rodiklius (Ataskaitos 13 psl.); nustatant akcijų vertę vertintojas naudojo 2008 metų audituotą finansinę ataskaitą (auditas atliktas 2009-04-28, t. y. po verslo vertės nustatymo datos) (Ataskaitos 17 psl.); nustatant likvidumo koeficiento dydį atsižvelgta į prasidėjusį bendrą valstybės ekonominį nuosmukį 2008 m. antrame pusmetyje (Ataskaitos 19 psl.); naudoti likutinės vertės duomenys 2008-07-01 datai (Ataskaitos 20-21 psl.); verslo rinkos vertei nustatyti naudoti bendrovės finansiniai įsipareigojimai 2008-07-01 datai (Ataskaitos 21 psl.).

Taip pat nustatyta, kad Ataskaitoje rinkos (likvidumo) koeficientų dydžiams nustatyti buvo remtasi UAB „OBER-HAUS" nekilnojamas turtas 2007-08-04 atliktu vertinimu, t. y. vertinimu, atliktu beveik prieš vienerius metus, o vertinamo turto rinkos vertė nustatyta 2008-06-05 ir 2008-07-29 datoms. Pareiškėjas teigia, kad UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2007-08-04 apskaičiuota nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo naudota tik palyginimui tam, kad būtų galima orientuotis, kokio dydžio yra vertinamo turto rinkos vertė, o UAB „OBER-HAUS “ nekilnojamas turtas pateiktas turto vertinimas buvo koreguotas ir susietas su vertinamo turto vertės nustatymo data.

Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtintame sąvokos "rinkos vertės" apibrėžime nurodoma, kad turto arba verslo rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi, pagal sąvokos "rinkos vertė" apibrėžimą, duomenys, naudojami koeficientų nustatymui, turi būti aktualūs vertės nustatymo dieną. Atsižvelgdamas į tai, kad Ataskaitos 13, 17, 19, 20, 21 puslapiuose nurodytos sąlygos ir aplinkybės įvyko po Turto vertės nustatymo datų, taip pat į tai, kad Ataskaitoje remtasi beveik prieš metus atliktu turto vertinimu, teismas daro išvadą, kad Ataskaita neatitinka Metodikos 43.1-43.3 punktuose retrospektyviniam vertinimui keliamų reikalavimų.

Be to, nustatyta, kad Ataskaitoje nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta pagal valstybės įmonės Registrų centro 2008-06-03 datai nurodytą vidutinę rinkos vertę. Pareiškėjas teigia, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centro 2008-06-03 datai nurodytą vidutinę rinkos vertę atsižvelgiant į tai, kad minėto turto vidutinė vertė 2008-06-03 datai buvo labai artima ir tinkama vertinimo atvejo tikslui - turto rinkos vertės nustatymas 2008-06-02 ir 2008-07-29 datoms, todėl nebuvo pagrindo nesivadovauti valstybės įmonės Registrų centro apskaičiuotomis vertėmis Ataskaitoje, nes turto vertintojas pats atlikęs šio turto vertinimą būtų gavęs tą pati rezultatą.

Pažymėtina, kad Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis individualų turto arba verslo vertinimą apibrėžia kaip turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Metodikoje. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas, atlikdamas individualų vertinimą ir nustatydamas nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, turėjo pats atlikti turto vertinimo veiksmus, taikydamas Metodikoje nurodytus metodus, tačiau jis tokių veiksmų neatliko.

1.3 dėl Ataskaitoje nurodytos jos parengimo informacijos turinio

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkte numatytas reikalavimas turto arba verslo vertinimo ataskaitoje pateikti išvadą dėl turto arba verslo vertės, pasirašytą išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo dieną.

Pareiškėjas 2013-12-23 Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog užsakovas su K. K. įmone "Turto, verslo vertinimo ir audito biuras" ginčo neturi, todėl apie tai išvadoje neužsimenama (b. l. 159-164). Skunde teismui pareiškėjas teigė nesutinkantis su tuo, jog Ataskaitoje nepateikta informacija, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, kadangi Ataskaitos 2 ir 4 puslapiuose yra nurodytas vertinimo tikslas (atvejis) - UAB „Alsva projektų valdymas“ verslo (100 proc. PVA) rinkos vertės nustatymas 2008-06-05 ir 2008-07-29 datomis, vertinant retrospektyviai, teisminiam ginčui, užsakovui pageidaujant.

Pažymėtina, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkte numatytas imperatyvus reikalavimas pateikti konkrečią informaciją, t. y. pateikiant išvadą, nurodyti, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ataskaitoje, pateikiant išvadą, nebuvo nurodyta informacija, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo.

Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindo teigti, kad Ataskaitoje nebuvo tinkamai įgyvendintas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkte nustatytas reikalavimas. Teismas pažymi, kad minėtose Įstatymo nuostatose nustatytas privalomas reikalavimas pateikti konkrečią informaciją, todėl tokio reikalavimo įgyvendinimas nepriklauso nuo pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

1.4 dėl Ataskaitoje nurodomų duomenų apie užsakovą ir turto arba verslo vertinimo įmonę

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 punktas nustato reikalavimą turto arba verslo vertinimo ataskaitoje pateikti užsakovo duomenis (pavadinimą, teisinę formą, buveinę, kodą, registrų, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą, arba fizinio asmens vardas, pavarde, kontaktiniai duomenys). Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 7 punktas nustato reikalavimą turto arba verslo vertinimo ataskaitoje pateikti turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo duomenis (pavadinimą, teisinę formą, buveine, kodą, registrą, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie tuno arba verslo vertinimo įmonę, arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir pažymėjimo, kuriuo įrodoma, kad turto arba verslo vertinimo įmonė ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas įrašyti į Išorės vertintoju sąrašą, numeris, išskyrus kitos valstybes narės nepriklausomą turto arba verslo vertintoją ir turto arba verslo vertinimo įmonę, kurie laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje).

Pareiškėjas teigia, kad nors registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą ir duomenys apie turto arba verslo vertinimo įmonę Ataskaitoje ir nėra nurodytas, tačiau akivaizdu, jog likviduojamos UAB „Alsva“ duomenys, taip pat duomenys apie turto arba verslo vertinimo įmonę, t. y. juridinį asmenį, yra kaupiami ir saugomi valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre, kadangi kito registro, kuriame būtų kaupiami ir laikomi duomenys apie juridinius asmenis, Lietuvoje nėra.

Pažymėtina, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 ir 7 punktai įtvirtina imperatyvų reikalavimą turto arba verslo vertinimo ataskaitoje pateikti konkrečius duomenis apie užsakovą ir turto arba verslo vertinimo įmonę, tarp jų – ir registrą, kuriame apie juos kaupiami ir laikomi duomenys. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad Ataskaitoje duomenys apie registrą, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys tiek apie užsakovą, tiek apie turto arba verslo vertinimo įmonę yra nenurodyti, todėl šiuo atveju konstatuotini Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 ir 7 punktų pažeidimai.

Pareiškėjo teigimu, Garbės teismo narys A. Š., dalyvaudamas Garbės teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimas ir priimtas Sprendimas skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą, buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi UAB „Inreal“ nekilnojamas turtas vertino tą patį verslą, tuo pačiu tikslu ir toms pačioms datoms, kaip ir pareiškėjas, priešingą suinteresuotumą civilinėje byloje turinčių šalių užsakymu.

Nustatyta ir dėl to ginčo byloje nėra, kad pareiškėjo drausmės bylos nagrinėjime dalyvavo Garbės teismo narys A. Š., kuris yra UAB „Inreal“ Nekilnojamas turtas Turto vertinimo departamento vadovas (I t., b. l. 17-20). Taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1369-260/2012, kurioje ir kilo ginčas dėl tikrosios Turto vertės, atsakovo užsakymu pareiškėjas parengė Ataskaitą, o UAB „InReal“ Nekilnojamas turtas Turto vertinimo ataskaitą parengė ieškovės užsakymu (I t., b. l. 22-30).

Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. IK-192 „Dėl turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“ 3 punkte įtvirtinti Garbės teismo veiklos principai – tarp jų: nešališkumo (3.2. p.) ir objektyvumo (3.3 p.) principai. Garbės teismo nuostatų 3.2.1-3.2.3 punktuose apibrėžiamas nešališkumo principas, kuris reiškia, kad tas pats asmuo negali būti Garbės teismo nariu ir nagrinėti savo drausmės bylą (3.2.1 p.); Garbės teismo narys negali nagrinėti vertintojo, kuris yra jo artimasis giminaitis, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, drausmės bylos (3.2.2 p.); Garbės teismo narys negali nagrinėti tokio vertintojo drausmės bylos, jeigu Garbės teismo narys pastaruosius 3 metus buvo tos įmonės, kurioje dirba vertintojas, darbuotojas arba dalyvis (3.2.3 p.). Garbės teismo nuostatų 3.3.1-3.3.2 punktai apibrėžia objektyvumo principą, kuris reiškia, kad Garbės teismo narys negali reikšti savo pažiūrų ar išankstinės nuomonės apie vertintojo, kurio drausmės byla bus nagrinėjama, asmenybę, jeigu tai nesusiję su bylos dalyku (3.3.1 p.); Garbės teismo narys negali reikšti savo pažiūrų ar išankstinės nuomonės apie drausmės bylos baigtį (3.3.2 p.). Garbės teismo nuostatų 17 punktas numato, jog Garbės teismo narys privalo nedelsdamas (likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki Garbės teismo posėdžio) nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo, pateikdamas Garbės teismui (per priežiūros įstaigą) <...> pareiškimą, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl Garbės teismo nario nešališkumo. Garbės teismo 18 punktas numato, jog tuo atveju, jeigu Garbės teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybės, kurios gali turėti įtakos Garbės teismo nario nešališkumui, Garbės teismo narys privalo nedelsiant žodžiu informuoti apie tai Garbės teismą ir nusišalinti. Jeigu to nepadaro Garbės teismo narys, jį nušalina Garbės teismas. Nusišalinęs (nušalintas) Garbės teismo narys privalo nedelsdamas palikti patalpą, kurioje vyksta Garbės teismo posėdis (Garbės teismo nuostatų 19 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į Garbės teismo nuostatuose įtvirtintus nešališkumo ir objektyvumo principų apibrėžimus ir į aukščiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl Garbės teismo nario A. Š. galimo suinteresuotumo nepatenka į tuos atvejus, kai Garbės teismo narys privalo nusišalinti nuo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-04-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-821/2014 vien tos aplinkybės, kad Garbės teismo narys yra įmonės, kuri verčiasi turto ir verslo vertinimo veikla, akcininkas, nepripažino Garbės teismo nario suinteresuotumu bylos baigtimi ir tik tuo grindžiamam šališkumui patvirtinti, ir konstatavo, kad nurodyta aplinkybė nepatenka į Garbės teismo nuostatų 3.2.1 - 3.2.3 papunkčiuose nustatytus atvejus, kai Garbės teismo narys negali nagrinėti drausmės bylos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas aplinkybę dėl Garbės teismo nario nešališkumo nurodė tik teisme, tokio klausimo nekėlė nagrinėjant bylą Garbės teismo posėdyje, taip pat nenurodė, kaip konkrečiai jo nurodytos vieno iš Garbės teismo nario galimo šališkumo jo atžvilgiu aplinkybės pažeidžia Garbės teismo nuostatuose įtvirtintų šališkumo ir objektyvumo principų kriterijus, todėl pareiškėjo teiginys dėl šališko drausmės bylos nagrinėjimo vertintinas kaip objektyviai nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, kad jis priimtas ir pasirašytas Garbės teismo pirmininkės Ž. T., kuri nedalyvavo Garbės teismo posėdyje svarstant pareiškėjo drausminės atsakomybės ir drausminės nuobaudos skyrimo klausimą.

Garbės teismo nuostatų 34 punktas nustato, kad Garbės teismo sprendimas priimamas visų Garbės teismo narių, dalyvavusių Garbės teismo posėdyje, balsų dauguma, kiekvienam Garbės nariui turint po vieną balsą. Pagal Garbės teismo nuostatų 41 punktą, Garbės teismo sekretorius, suderinęs Garbės teismo sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalies tekstą, parengia visą Garbės teismo sprendimo tekstą ir teikia Garbės teismo nariams, dalyvavusiems priimant sprendimą, pasirašyti.

Nustatyta, kad Garbės teismo Sprendimą, be kitų Garbės teismo narių asmenų, pasirašė Garbės teismo posėdžio pirmininkė Ž. T. (b. l. 17-20).

2014 m. vasario 11 d. Garbės teismo posėdžio protokolo Nr. GT-11(14)-P turinys patvirtina, kad svarstant Garbės teismo 2 darbotvarkės klausimą „Turto vertintojo K. K. drausmės bylos nagrinėjimas“, posėdžiui pirmininkavo L. F., o tarp posėdyje dalyvaujančių asmenų Ž. T. nėra nurodyta (I t., b. l. 191-195). Šio protokolo pabaigoje, po įrašo „NUTARTA. Vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, skirti K. K. drausminę nuobaudą – pastabą“, nurodyta, jog: „į posėdį atvyko Garbės teismo pirmininkė Ž. T.“. Taigi, šiuo atveju yra neginčytinai nustatyta, kad į Garbės teismo posėdį Ž. T. atvyko jau po to, kai pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimas buvo išnagrinėtas ir posėdyje dalyvavę Garbės teismo nariai apsvarstė drausminės nuobaudos skyrimo klausimą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėjo drausmės bylos svarstymo dieną, t. y. 2014-02-11, be pareiškėjo drausmės bylos nagrinėjimo (pareiškėjo drausmės bylos nagrinėjimas buvo 2 darbotvarkės klausimas), buvo numatyti ir kitų turto vertintojų drausmės bylų nagrinėjimai (3-6 darbotvarkės klausimai), o Garbės teismo posėdžio pirmininkė Ž. T. į Garbės teismo posėdį atvyko iš karto po pareiškėjo drausmės bylos nagrinėjimo ir dalyvavo svarstant kitus tos dienos darbotvarkėje numatytus klausimus (I t. b. l. 191-195). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Garbės teismo Sprendime pasirašant asmeniui, kuris nedalyvavo pareiškėjo drausmės bylos svarstyme, t. y. Ž. T., buvo padaryta techninė klaida.

Pažymėtina, kad dėl minėtos techninės klaidos Sprendimas negali būti laikomas neteisėtu, kadangi 2014-02-11 Garbės teismo protokolo turinys patvirtina, jog pareiškėjo drausmės byla buvo išnagrinėta dalyvaujant keturiems Garbės teismo nariams ir už drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimą balsavo visi keturi Garbės teismo posėdyje dalyvavę Garbės teismo nariai, t. y. pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta laikantis Įstatymo 28 straipsnio 1, 7 dalies reikalavimų, numatančių, kad Garbės teismą sudaro 5 nariai; Garbės teismas gali nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Garbės teismo narių; Garbės teismo sprendimai priimami visų Garbės teismo narių balsų dauguma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiškėjo drausmės byla išnagrinėta laikantis teisės aktų reikalavimų.

Dėl drausminės nuobaudos

Pagal Įstatymo (2011-06-22 įstatymo Nr. XI-1497 redakcija, galiojanti nuo 2012-05-01) 28 straipsnio 5 dalį, Garbės teismas nagrinėja turto arba verslo vertintojų drausmės bylas (1 punktas); kviečia turto arba verslo vertintojus dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas (2 punktas); priima sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo (3 punktas). Pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų, t. y. pastabą; papeikimą; turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikiną apribojimą ir kvalifikacijos patikrinimą; turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimą.

Garbės teismo nuostatų 35 numato, jog Garbės teismas, išnagrinėjęs vertintojo drausminę bylą, priima vieną iš sprendimų: nutraukti vertintojo drausmės bylą (35.1 p.) arba skirti vertintojui vieną iš drausminių nuobaudų, nurodytų Įstatyme (35.2 p.). Priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, Garbės teismas įvertina vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas (36 punktas).

Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, Garbės teismas, vertindamas turto vertintojų drausmę, turi įvertinti turto arba verslo vertinimo kokybę, be kita ko - ir jų parengtų ataskaitų pagrįstumą.

Pareiškėjas teigia, kad Garbės teismas, skirdamas drausminę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, jog daugelis Ataskaitoje nurodytų trūkumų yra tik formalūs, niekaip nedarantys įtakos Ataskaitos teisingumui ir teisėtumui, o dėl Ataskaitoje pateiktos vertės nekilo jokių neigiamų pasekmių, todėl Garbės teismas turėjo nutraukti pareiškėjo drausmės bylą.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytų Turto vertinimo metu pareiškėjo padarytų Įstatymo ir Metodikos reikalavimų pažeidimų pobūdį, teismas vertina, kad rengiant Ataskaitą pareiškėjo padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra esminiai ir negali būti vertinami kaip formalūs, nes iš aukščiau paminėto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad tik tokia turto vertinimo ataskaita, kurioje yra pagrįstas turto vertės nustatymas, laikoma atitinkančia Įstatymo reikalavimus. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad nustatyti trūkumai yra formalaus pobūdžio ir neturintys įtakos turto vertinimo rezultatui, vertintini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas laikytinas esmine ataskaitos informacija (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas), o turto arba verslo vertinimo rezultatas visada yra jo nustatyta vertė. Vertintojų nustatyta vertė yra naudojama įvairiuose civiliniuose ir teisiniuose santykiuose, ja remiantis apskaičiuojami valstybei mokami mokesčiai, apskaičiuojama asmeniui mokama kompensacija už valstybės poreikiams paimamą turtą, nustatoma asmeniui atitenkanti turto dalis skyrybų atveju, suteikiama banko paskola ir pan., todėl vertinimo užsakovui vertintojo nustatyta turto vertė yra svarbiausia, o tai suponuoja išvadą, kad ji turi būti nustatyta tinkamai, t. y. laikantis teisės aktų reikalavimų.

Nustatyta, kad spręsdamas dėl drausminės nuobaudos už pareiškėjo veiksmus rengiant Ataskaitą griežtumo, Garbės teismas atsižvelgė į vertintojo padarytų pažeidimų pobūdį bei veiksmų rengiant Ataskaitą pasekmes ir vadovaudamasis Garbės teismo nuostatų 3.5 punkte įtvirtintu proporcingumo principu, numatančiu, kad Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų pažeidimų mastui ir pasekmėms, paskyrė pareiškėjui švelniausią Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą drausminę nuobaudą - pastabą (I t., b. l. 17-20).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21 nutarimai).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad Garbės teismo Sprendimu pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda yra adekvati pareiškėjo padarytam pažeidimui, kadangi pareiškėjas neįvykdė imperatyvios Įstatyme nustatytos pareigos vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos Turto vertės pagrindimą. Pažymėtina, kad kiekvieno turto vertintojo pareiga yra elgtis apdairiai, rūpestingai, garantuoti veiklos patikimumą, efektyvumą, saugumą, o aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2000 m. verčiasi turto vertintojo profesine veikla, pati savaime nepaneigia rengiant Ataskaitą pareiškėjo padarytų pažeidimų.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad Metodikos V skyrius įtvirtina ataskaitų klaidų taisymo institutą, todėl net nustačius tam tikrus Ataskaitos trūkumus, jam turėjo būti suteikta galimybė juos ištaisyti arba patikslinti, teismas pasisako, kad vadovaujantis Metodikos 51 punktu, klaida ar netikslumu nėra laikoma ataskaitos neatitiktis Įstatymo ir Metodikos reikalavimams. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Ataskaitoje nebuvo įgyvendinti imperatyvūs Įstatymo ir Metodikos reikalavimai, Ataskaita negalėjo būti taisoma Metodikos V skyriuje nustatyta tvarka.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Garbės teismo 2014-02-11 Sprendimas Nr. GT-12(14)-S yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Atsisakius patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas ABTĮ 44 str. 1 d. numatytu pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.