Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. J., jo įgaliotam atstovui advokatui Arvydui Verpečinskui,

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotam asmeniui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. M. 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16057671832,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas V. J. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. M. 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16057671832 dėl paskirtų administracinių nuobaudų pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį skyrimo ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, arba panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK VPS Patrulių būrio vyr. patrulė K. B. negalėjo tiksliai nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ji išimtinai rėmėsi tik kitos transporto priemonės vairuotojo paaiškinimais. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir ATPK 124² straipsnio 1 dalies reikalavimus, byloje nėra apklaustas nė vienas tiesiogiai skundą padavusio asmens manevravimą matęs liudytojas, kuris galėtų patvirtinti pareigūnų nurodytas aplinkybes, nėra įvykio schemos ir kitų duomenų, pagrindžiančių jam inkriminuojamų pažeidimų padarymą. Skundą padavęs asmuo taip pat skunde pažymėjo, kad jam nepagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, kadangi ankstesnės paskirtos administracinės nuobaudos yra nebegaliojančios. Skundą padavęs asmuo taip pat nurodė, kad jam administracinė nuobauda paskirta remiantis išimtinai kito vairuotojo paaiškinimais, kuris matė, kaip jis pavojingai manevravo. Skundžiamame nutarime taip pat nenurodyta, kuriam eismo dalyviui ar pėsčiajam jis sukliudė ir sukėlė pavojų. Bylą nagrinėjęs pareigūnas apsiribojo vien bendro pobūdžio teiginiais apie kliūtis, galimai sudarytas kitiems eismo dalyviams (b. l. 1-4).

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo V. J. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną važiavo pagrindine gatve, jam nukrito navigatorius po kojomis ir jis pasilenkė jo paimti, vairas pasisuko ir paspaudė stabdžius. Jį matė pareigūnas, kuris pradėjo jį vytis, nusivijo iki sodybos. Privažiavus prie sodybos ištraukė pažymėjimą, patvirtinanti, kad jis policijos pareigūnas. Tarp jų įvyko konfliktas. Buvo iškviesti kiti pareigūnai, jų laukė apie pusantros valandos, atvykus pareigūnams paaiškino kokia konfliktinė situacija įvyko ir atvykę pareigūnai pasakė, kad jis atsiprašytų. Jam pūsti į alkotesterį nebuvo pasiūlyta. Priimant nutarimą dalyvavo, nedavė jokių paaiškinimų, buvo susinervinęs, todėl nepateikė vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros talono, automobilio draudimo (b. l. 32).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad įvykio dieną vyko į darbą, buvo neuniformuotas ir sustojo parduotuvėje nusipirkti cigarečių. Matė, kaip atvažiavo taksi automobilis, kuris važiavo prieš eismą. Privažiavo šalia, o skundą padavęs asmuo paklausė, ar jis pareigūnas, jis nurodė, kad taip. Važiavo paskui V. J. iki jo sodybos, tuo metu bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policiją, nes skundą padavęs asmuo visą laiką važiavo vingiuodamas. Sustojus prie sodybos, parodžius tarnybinį pažymėjimą, skundą padavęs asmuo išsitraukė beisbolo lazdą. Įtarė, kad skundą padavęs asmuo yra neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas ir koordinacija buvo sutrikusi. Policijos pareigūnai atvyko po 40 min., pareigūnai siūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau skundą padavęs asmuo atsisakė (b. l. 31-32).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą, kad kolegai reikalinga pagalba. Nuvyko į įvykio vietą, ten pasitiko kolega V. M., paaiškino situaciją, jog jam važiuojant prieš eismą iššoko taksi automobilis. Su kolega nuėjo į namo vidų, vairuotojas buvo pasistatęs butelį degtinės, nuo paaiškinimų jis atsisakė, atsisakė pūsti į alkotesterį, nepateikė jokių dokumentų (b. l. 32-33).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta K. B. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog kolega yra susistabdęs taksi vairuotoją, kuris galimai yra neblaivus. Atvykę į įvykio vietą nuėjo į namo vidų ir rado V. J. sėdintį prie stalo ir geriantį degtinę. Skundą padavęs asmuo atsisakė pateikti dokumentus, taip pat atsisakė pūsti į alkotesterį. Ji surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl chuliganiško vairavimo pagal patrulio V. M. parodymus, liudytojų neapklausė (b. l. 33).

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotas atstovas sutiko su V. J. įgalioto atstovo argumentais, jog nepakankamai informatyviai surinkta įrodomoji medžiaga, neatlikti visi procesiniai veiksmai, paaiškėjo naujos aplinkybės, todėl sutiko su skundu ir prašė grąžinti nutarimą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16057671832 medžiagos nustatyta, kad V. J. buvo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 5 d., 18 val. 16 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz E 220 CDI, išvažiavo į priešpriešinę kelio pusę, dėl to sukėlė pavojingą avarinę situaciją ir kitos transporto priemonės vairuotoja keitė važiavimo kryptį – staiga stabdė, kad išvengtų susidūrimo. Automobilio vairuotojas atsisakė pateikti automobilio registracijos dokumentus, draudimą, techninės apžiūros taloną, vairuotojo pažymėjimą. 2016 m. gegužės 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. M., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo V. J. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 101, 119 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, bei jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 5 mėnesiams (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16057671832 – b. l. 1).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad V. J. kaltė grindžiama įvykį užfiksavusio policijos pareigūno V. M. ir policijos pareigūnų E. G. bei K. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau šie duomenys nėra pakankami, kad teismas galėtų konstatuoti, jog buvo ištirtos visos V. J. inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo aplinkybės – byloje neapklausti galimai įvykį matę asmenys, nenubraižyta eismo įvykio vietos schema, iš kurios matytųsi transporto priemonių judėjimo trajektorija, neapžiūrėta įvykio vieta. Pažymėtina ir tai, kad iš V. M. tarnybinio pranešimo (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16057671832 – b. l. 9) matyti, kad V. J. vairuojamas automobilis Mercedes Benz nuvažiavo link parduotuvės „Aibė“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo patikrinta, ar parduotuvės prieigos nėra filmuojamos ir galimai užfiksavusios V. J. inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje teismo posėdžio metu apklausus liudytojais policijos pareigūnus V. M., E. G. bei K. B. paaiškėjo aplinkybės, kad skundą padavusio asmens veikoje galimai yra ir kitų administracinių teisės pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, požymiai. Tačiau bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti visapusišką administracinio teisės pažeidimo bylos ištyrimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugą, esant Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgalioto atstovo prašymui grąžinti bylą iš naujo tirti, tokį patį prašymą išreiškus ir V. J. įgaliotam atstovui advokatui Arvydui Verpečinskui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. M. 2016 m. gegužės 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16057671832 naikintinas ir byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

V. J. skundą tenkinti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. M. 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16057671832 panaikinti ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 16057671832, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.