Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta ? ir nustatyta galutinė 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2024 m. spalio 4 d., apie 1.55 val., viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo antrojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, kurie buvo šokiruoti tokio jo elgesio ir patyrė neigiamas emocijas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išvertė iš neįgaliojo vežimėlio negalią turinčią neblaivią S. B., po to spyrė jai ne mažiau kaip 8 ir ne daugiau kaip 12 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, tiksliau tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, taip sukeldamas S. B. fizinį skausmą. Po to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, L. G. pastebėjus D. D. neteisėtus smurtinius veiksmus ir bandant padėti S. B. atitraukiant jį nuo pastarosios, D. D. kumščiu sudavė L. G. vieną kartą į veido sritį, vieną kartą spyrė jai į kairiąją ranką, taip sukeldamas L. G. fizinį skausmą. Tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje, D. D. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė viešąją tvarką.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme – areštu, prašoma skirti švelnesnę bausmę. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam D. D. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes – kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir kad baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir būdamas recidyvistu. Skirdamas bausmę teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad D. D. už analogiškas nusikalstamas veikas anksčiau jau buvo teistas keturis kartus, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, todėl yra pagrindas teigti, kad jis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam D. D. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę. Nustatant arešto bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jo veikoje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Todėl jam pagrįstai paskirtas BK 284 straipsnyje numatytas maksimalus arešto bausmės dydis, kuris sumažintas vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas (BK 64¹ straipsnis). Jam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra per didelė ar paskirta nepagrįstai. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nenurodomi apskritai jokie argumentai dėl paskirtos bausmės sumažinimo.

10. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. D. už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą galutinę 60 parų arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.