Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų A. Š. ir G. Š. bei kreditoriaus „Swedbank“, akcinės bendrovės atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, civilinėje byloje Nr. B2-112-267/2011 pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų garantija“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas žemės ūkio kooperatyvas ,,Joniškio aruodas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir prašė atsakovui UAB „Statybų garantija“ iškelti bankroto bylą.

Teismas nutartyje nurodė, kad laidavimo sutartis tarp kredito gavėjų G. Š. , A. Š. ir bankrutavusios UAB „Statybų garantija“ pasirašyta nebuvo. UAB „Statybų garantija“ buvo tik įkaito davėjas. Pasak teismo, iš pateiktos „Swedbank“, AB 2010 m. gruodžio 30 d. negrąžintos paskolos dalies paskaičiavimo kortelės matyti, kad negrąžinto kredito suma mažėja, tad skolininkai G. Š. ir A. Š. prievolės pagal kredito sutartį Nr. 07-107864-FA nėra pažeidę, ją vykdo tinkamai, o prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs. teismas taip pat nustatė, kad G. Š. yra įtrauktas į UAB „Statybų garantija“ kreditorių sąrašą ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas 120 114,20 Lt sumai. Teismas nurodė, kad garanto prievolė yra subsidiari ir ją riboja garantijoje nustatyta suma. Jeigu garantas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievolę pagal garantijos sutartį, jo atsakomybės kreditoriui už šio patirtus nuostolius dėl garantijos pažeidimo neriboja garantijoje nustatyta suma (CK 6.92 str. 1 d., 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad BUAB „Statybų garantija“ nėra „Swedbank“, AB skolininkas, todėl nėra teisinio pagrindo į bankrutavusios UAB „Statybų garantija“ kreditorių sąrašą įtraukti „Swedbank“, AB ir patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą.

1. Teismas neatskleidė šioje byloje kilusio teisinio ginčo esmės, nurodęs, kad BUAB „Statybų garantija“ nėra „Swedbank“, AB skolininkas. Teismas turėjo spręsti klausimą dėl CK 4.181 straipsnyje numatytos svetimo daikto hipotekos, kada, skolininkui neįvykdžius prievolės, išieškojimas gali būti nukreipiamas įkeisto daikto atžvilgiu.

2. CK 4.197 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų. Šiuo atveju įkeisto daikto realizavimas bus vykdomas ne hipotekos kreditoriaus prašymu, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinto bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir varžytynių tvarkos aprašo ir ĮBĮ nustatyta tvarka. Teigia, kad teismas nepasisakė, kaip bus vykdomas ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatytas gautų lėšų paskirstymas už varžytynėse parduotą įkeistą turtą. Liko neišspręstas ne tik „Swedbank“, AB prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, bet ir tolesnė BUAB „Statybų garantija“ priklausančio ir „Swedbank“, AB naudai įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo ir gautų už parduotą turtą lėšų paskirstymo tvarka.

3. Teigia, kad teismui netenkinus kreditoriaus prašymo ir nepasisakius dėl tolesnės BUAB „Statybų garantija“ priklausančio ir „Swedbank“, AB naudai įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo ir gautų už parduotą turtą lėšų paskirstymo tvarkos, yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išspręstas „Swedbank“, AB prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti Swedbank“, AB kreditorinį reikalavimą.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui.

Bylos duomenys - 2010 m. gruodžio 30 d. kredito likučio paskaičiavimo lentelė (b.l. 46) - patvirtina, kad skolininkai A. Š. ir G. Š. įsipareigojimus pagal jų su „Swedbank“, AB pasirašytą kredito sutartį vykdo. „Swedbank“, AB atskirajame skunde neneigia, kad tretieji asmenys A. Š. ir G. Š. moka įmokas pagal kredito sutartį, ir neteigia, kad sutartis tarp šalių būtų nutraukta, o bankas būtų pareikalavęs prieš terminą grąžinti paskolos sumą.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad skolininkai A. Š. ir G. Š. nevykdo prievolės grąžinti skolą ir šią prievolė pažeidė, t.y. įmokas moka ne laiku, pažeidžiant kredito sutartį arba visiškai nustojo jas mokėti, kad kredito davėjas pasinaudojo savo teise nutraukti sutartį ir pareikalauti viso kredito likučio grąžinimo, t. .y pareikalavo hipoteka užtikrintą reikalavimą patenkinti prieš terminą, nėra pagrindo spręsti, kad hipotekos kreditorius įgijo teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Neatsiradus Swedbank“, AB teisei reikalauti patenkinti jo reikalavimą iš įkeisto turto, nėra pagrindo jo 39 778,36 EUR reikalavimą patvirtinti atsakovo UAB „Statybų garantija“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirųjų skundų argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimą dėl kreditoriaus „Swedbank“, AB finansinio reikalavimo tvirtinimo iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.