Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-08-30 · Civilinė byla Nr. e2-1476-241/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
e2-1476-241/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baziris“
Ieškovas
R. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1476-241/2018Proceso Nr. 2-55-3-01036-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baziris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties, kuria nurodytai įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-4034-577/2018 pagal ieškovės R. R. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baziris“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo bankrutavusi kredito unija „Centro taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. R. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Baziris“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio 2 d. dirba UAB „Baziris“ teisininke. Nuo 2017 m. gruodžio mėn. atsakovė ieškovei nemoka šalių sulygto darbo užmokesčio. 2018 m. birželio 6 d. duomenimis atsakovė ieškovei yra neišmokėjusi 1 886,61 Eur darbo užmokesčio. Atsakovė į ieškovės raginimus tinkamai vykdyti įsipareigojimus nesureagavo, su ieškove neatsiskaitė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Baziris“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė N. M..Teismas nustatė, kad atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. kovo 20 d., finansinės atskaitomybės dokumentus šio registro tvarkytojui paskutinį kartą pateikė už 2016 m. laikotarpį. Remdamasis nurodyto laikotarpio įmonės balanso duomenimis teismas nustatė, kad įmonė turėjo turto už 373 988 Eur (ilgalaikis materialus turtas – 215 964 Eur, kitas ilgalaikis turtas – 35 378 Eur; trumpalaikis turtas – 122 366 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 278 991 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos – 162 537 Eur; po vienerių metų mokėtinos sumos – 116 454 Eur). Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovui nepateikus atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, turtą bei vykdomą veiklą teismas neturi.Teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos, įmonei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra areštuoti, taip pat apribotos įmonės turtinės teisės į dvi transporto priemones, įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 2 137,43 Eur, įmonėje yra 6 apdrausti asmenys.Teismas nurodė, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo bei reikalaujamų dokumentų byloje nėra realių duomenų apie atsakovės turimą turtą, jo vertę, nėra žinomi visi įmonės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma, leidžia spręsti, kad atsakovė yra nemoki. Be to, kadangi atsakovė savo darbuotojai (ieškovei) yra neišmokėjusi 1 886,61 Eur darbo užmokesčio, ši aplinkybė, teismo nuomone, yra savarankiškas pagrindas bankroto bylos iškėlimui.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „Baziris“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas iškėlė bankroto bylą, neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie atsakovės pradelstus įsipareigojimus ir balansinį turtą. Teismas formaliai taikė nemokumo nustatymo kriterijus, pažeisdamas atsakovės, jos kreditorių interesus.Teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, pažeidė viešąjį interesą, teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principus. Teismas pažeidė atsakovės teisę į tinkamą teismo procesą.Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, nesurinko visų įrodymų. Teismas išnagrinėjo bylą remdamasis tik prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl bylos esmės

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Baziris“ bankroto bylą dėl nemokumo, taip pat dėl to, kad atsakovė vėluoja išmokėti darbuotojai (ieškovei) darbo užmokestį. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės nemokumo padarė remdamasis savo iniciatyva surinktais įrodymais: 2016 metų finansinės atskaitomybės duomenimis iš Juridinių asmenų registro, informacija iš Nekilnojamojo turto registro, Transporto priemonių registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, taip pat Antstolių informacinės sistemos. Iš 2016 m. laikotarpio įmonės balanso duomenų matyti, kad tuo metu įmonė turėjo turto už 373 988 Eur (ilgalaikis materialus turtas – 215 964 Eur, kitas ilgalaikis turtas – 35 378 Eur, trumpalaikis turtas – 122 366 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 280 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 278 991 Eur sumą (per vienerius metus mokėtinos sumos – 162 537 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos – 116 454 Eur). Tokia situacija, kuomet atsakovės įsipareigojimai (nors ir nesant duomenų apie jų pradelstumą) sudaro tris ketvirtadalius jos turimo turto, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nors savaime ir nepagrindžia jos nemokumo, tačiau indikuoja apie pakankamai sudėtingą atsakovės finansinę padėtį.Pažymėtina, kad įmonių balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo, t. y. kai jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164/2013). Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1187/2013). Kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią turto rinkos vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2014). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, šiuo atveju – atsakovei UAB „Baziris“ (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė visiškai jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, pagrindžiančių įmonės turtinę padėtį (pvz., įrodymų, patvirtinančių įmonės 2016 m. balanse užfiksuoto turto detalizuotą sandarą, jo realų egzistavimą šiuo metu, informaciją apie įsipareigojimų dydį, jo pokyčius, veiklos vykdymo perspektyvas ir pan.).Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Paskutinis atsakovės balansas pateiktas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vėliau finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami. Tokiu būdu įmonės valdymo organai ir dalyviai nevykdė pareigos išviešinti duomenis apie atsakovės finansinę būklę, veiklos rodiklius ir turtinę padėtį, o tai gali būti vertinama kaip siekis nuslėpti savo veiklos rodiklių kaitą ir tikrąją įmonės finansinę padėtį.Atsakovė atskirąjį skundą grindžia duomenų apie jos pradelstus įsipareigojimus ir balansinį turtą nebuvimu nagrinėjamoje byloje. Tačiau tokia procesiškai pasyvi įmonės, kuriai inicijuota bankroto byla ir kuriai yra geriausiai žinoma jos pačios finansinė situacija, pozicija laikytina nesąžininga, turinčia piktnaudžiavimo procesu požymių, taip pat ji pažeidžia atsakovės pareigą įrodymais pagrįsti įmonės mokumą, o ne deklaratyviai dėstyti bendro pobūdžio teiginius, jų niekaip nesiejant su konkrečiomis šios bylos faktinėmis aplinkybėmis.Teismas, konstatuodamas įmonės nemokumą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos, įmonei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra areštuoti, taip pat apribotos įmonės turtinės teisės į dvi transporto priemones. Taip pat teismas įvertino tai, kad įmonė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kuriam įsipareigojimai ir toliau didėja, o apdraustų asmenų šiuo metu įmonėje jau nebėra. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, sprendžia, kad teismas tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės turimu turtu ir įsipareigojimais, bei padarė teisingą išvadą, kad įmonei keltina bankroto byla.Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į tinkamą teismo procesą. Šis atsakovės deklaratyvaus pobūdžio teiginys nėra pagrindžiamas konkrečiomis nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau atskirajame skunde dėstomos teismų praktikos citatos apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad atsakovė kvestionuoja jos informavimo apie teismo procesą tinkamumą ir su tuo susijusias atsakovės galimybes aktyviai dalyvauti teismo procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė buvo tinkamai informuota apie pirmosios instancijos teisme vykusį procesą dėl jos bankroto bylos iškėlimo (priimtą pareiškimą iškelti jai bankroto bylą, pareigą teikti atsiliepimą, dokumentus, paskirtą teismo posėdį ir kt.).Pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Taigi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Pareiga pranešti apie atsakovės buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent atsakovei (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovei arba pirmosios instancijos teismui atsakovė būtų nurodžiusi kitą procesinių dokumentų įteikimo jai adresą. Priešingai, kaip matyti iš nagrinėjamo atskirojo skundo, jame atsakovė nurodo tą patį registruotos buveinės adresą – Švitrigailos g. 11K-109, Vilnius, kuriuo jai buvo siųsti pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai su įpareigojimu pateikti bankrutuojančios įmonės finansinius dokumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įteikė atsakovei procesinius dokumentus tinkamai, jos registruotos buveinės adresu, pati atsakovė šios aplinkybės neginčija.Bylos duomenys liudija, kad atsakovės UAB „Baziris“ vadovas yra V. Z.. Ieškovės pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat pareiškimas teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo įteiktas atsakovės UAB „Baziris“ vadovui V. Z. pasirašytinai. Todėl darytina išvada, kad atsakovei neabejotinai buvo žinoma apie inicijuotą jos bankroto bylos iškėlimą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai informavo atsakovę apie jos atžvilgiu pradėtą bankroto bylos teisminį nagrinėjimą. Atsakovė turėjo galimybę išdėstyti savo argumentus bei pateikti bylai svarbius įrodymus pirmosios instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, taip pat apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tačiau tokia galimybe atsakovė nepasinaudojo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo bankroto bylos iškėlimo atsakovei pagrindo egzistavimą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė