Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-11-10 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos pareigūnas V. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2016-11-10 20.05 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 33 km/h, leistinas greitis 50 km/h, važiavo 83 km/h greičiu (prietaiso paklaida 2 km/h.). Šiais savo veiksmais, V. V. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje. Už padarytą pažeidimą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos 2016-11-10 nutarimu pažeidėjui paskirta 115 Eur bauda, nes nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir prašė panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos 2016-11-10 nutarimą ir grąžinti bylą institucijai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl administracinio nurodymo taikymo. Tvirtino, jog pareigūnai nepagrįstai neišrašė administracinio nurodymo, nes jis nepadarė pakartotinai per metus tokios pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-17 nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą. Konstatavo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vado K. V. 2016-11-10 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas.Apeliaciniu skundu pažeidėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą institucijai įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl administracinio nurodymo taikymo.Teigia, jog teismas netinkamai aiškino du skirtingus ATPK nurodytus terminus:, t. y. nepagrįstai sutapatino ATPK 260¹ straipsnyje nurodytą vienerių metų terminą su ATPK 36 straipsnyje numatytu terminu, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda.Nurodo, jog pirmą pažeidimą padarė 2015-09-01, tačiau dėl nežinomų aplinkybių administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tiktai 2016-02-03. Paskirtą baudą sumokėjo 2016-02-10. Nesutinka su teismu, jog jam negalėjo būti taikomas administracinis nurodymas, nes jis pakartotinai per metus nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje. Fakto, jog jam nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje numatytas terminas, neginčija.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apygardos teismas pažymi, jog 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymo) (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 str. 4 d. nuostatas tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., ir veika nebuvo perkvalifikuota pagal ANK, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi šiuo atveju, esant Įgyvendinimo įstatymo 5 str. 4 d. numatytoms sąlygoms, apygardos teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl apeliacinio skundo, vadovaujasi ATPK normomis.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai pagrįsta ir jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teigia, jog teismas nepagrįstai sutapatino du skirtingus terminus ir nepagrįstai konstatavo, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą. Apygardos teismas būtent dėl šios aplinkybės buvimo ir jos nustatymo ir pasisako.ATPK 260¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). Administracinis nurodymas taip pat negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, taip pat tuo atveju, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti.Pagal ATPK 32 straipsnio 5 punktą pakartotinis per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taigi sistemiškai aiškinant ATPK 260¹ straipsnio 3 dalies nuostatą su ATPK 32 straipsnio 5 punktu, matyti, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, jeigu nustatoma ATPK 32 straipsnio 5 punkte numatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.ATPK 36 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kada laikoma, jog asmeniui nėra paskirta administracinė nuobauda, t. y. tada, kai per vienerius metus pasibaigus nuobaudos vykdymui nepadaro naujo administracinio teisės pažeidimo. Taigi iš šio straipsnio dispozicijos aiškiai matyti, kad vienerių metų terminas skaičiuojamas ne nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo nuobaudos įvykdymo dienos – šiuo atveju nuo baudos sumokėjimo už padarytą pažeidimą.Sistemiškai aiškinant ATPK 260¹ straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą (asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą) ir ATPK 36 straipsnio nuostatą, matyti, kad asmuo laikomas nepadariusiu pažeidimą, jeigu jis per metus laiko nuo nuobaudos įvykdymo dienos nepadarė kito pažeidimo. Kitaip traktuojant ATPK 260¹ straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą ir vienerių metų terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos, būtų neteisinga, nes administracine tvarka nubausti asmenys nebūtų suinteresuoti kuo greičiau įvykdyti jiems paskirtas nuobaudas. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad kol asmuo neįvykdo jam paskirtos nuobaudos, tol galioja jam prieš tai paskirta nuobauda už atitinkamą administracinį teisės pažeidimą. Vadinasi, pažeidimą padaro esant galiojančiai nuobaudai.Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu klausimu įstatymo leidėjo pozicija konkrečiai išreikšta naujajame Administracinių nusižengimų kodekse. Šio kodekso 40 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai ir tais atvejais, kai jis padarytas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos.Bylos medžiaga nustatyta, ir to pažeidėjas neginčija, jog už pažeidimą, padarytą 2015-09-01, baudą sumokėjo 2016-02-10. Taigi būtent nuo šios dienos skaičiuojasi vienerių metų terminas, kuriam pasibaigus asmuo laikomas nepadaręs administracinio teisės pažeidimo. Šiuo atveju nėra aktualus nei pažeidimo padarymo laikas nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo laikas. Pažeidėjas žinojo, jog nuobaudą už padarytą pažeidimą sumokėjo 2016-02-10, o ne 2015-09-01, kai padarė pažeidimą. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tiek pareigūnas, priimdamas nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, nustatydami atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 5 p.) vadovavosi ATPK 36 straipsniu ir 260¹ straipsniu ir pagrįstai vienerių metų terminą skaičiavo nuo nuobaudos įvykdymo dienos. Apelianto argumentai, jog vienerių metų terminą privalėjo skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo dienos, yra nepagrįsti.Esant išdėstytiems argumentams Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu atmetė pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos 2016-11-10 nutarimo, tačiau nurodė netinkamą priimto procesinio sprendimo pavadinimą. Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 4 dalimi, teismas šiuo atveju turėjo priimti ne „Nutarimą“, o „Nutartį“. Šiuo atveju tai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, tačiau kolegija, įvertinusi nurodytas ATPK nuostatas, laiko, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-17 priėmė nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutartis yra pagrįsta ir jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.