Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1764-260/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-08-01
Bylos Nr.: 2S-1764-260/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00343-2012-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimondas Buzelis
Skolininkas: J. K.
Kreditorius: „Swedbank“

Kategorijos

128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1764-260/2012Teisminio proceso Nr.2-28-3-00343-2012-0Procesinio sprendimo kategorija:128.17; 122.4 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko J. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-839-570/2012 pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D. ir A. N., kuria tenkintas kreditoriaus pareiškimas dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I.Ginčo esmė

2008-07-23 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D. ir A. N., užtikrindami suteikto kredito jiems pagal 2008-07-17 kredito sutartį Nr. 08-077627-FA su esamais ir būsimais pakeitimais, grąžinimą kreditoriui „Swedbank“, AB (buv. AB bankas „Hansabankas“), įkeitė jiems nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,4417 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą- kiemo rūsį, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pirtį, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius), kurių unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus statinius, kurių unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Skolininkams tinkamai ir laiku nevykdant prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2008-07-17 kredito sutartį Nr. 08-077627-FA, 2011-12-15 kreditorius nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi areštavo hipoteka įkeistą turtą, ir įspėjo skolininkus, įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

Šalies argumentai

Kreditorius „Swedbank“, AB 2012-05-29 pateikė pakartotiną pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė parduoti iš varžytynių hipoteka įkeistą turtą, išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininkų D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N. kreditoriui „Swedbank“ AB 435.043,55 EUR (keturis šimtus trisdešimt penkis tūkstančius keturiasdešimt tris eurus, 55 ct) negrąžintos paskolos, 28.579,79 EUR (dvidešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 79 ct) nesumokėtų palūkanų, 38.683,23 EUR (trisdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 23 ct) nesumokėtų delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 3.203,05 EUR (tris tūkstančius du šimtus tris eurus, 05 ct) delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 505.509,62 EUR (penkis šimtus penkis tūkstančius penkis šimtus devynis eurus, 62 ct) skolos ir 139 Lt (šimtą trisdešimt devynis litus) sumokėto žyminio mokesčio, 12 mėn. EURIBOR plius 4,8 proc. marža (nuo 2011-05-30 iki 2012-05-30 nustatyta palūkanų norma 6,932 proc.) sutartines metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, jas skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos, t.y. 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą skolą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi kreditoriaus pakartotinį prašymą tenkino ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkų D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N. kreditoriui 435.043,55 EUR (keturis šimtus trisdešimt penkis tūkstančius keturiasdešimt tris eurus, 55 ct) negrąžintos paskolos, 28 579,79 EUR (dvidešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 79 ct) nesumokėtų palūkanų, 38 683,23 EUR (trisdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 23 ct) nesumokėtų delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 3203,05 EUR (tris tūkstančius du šimtus tris eurus, 05 ct) delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 505 509,62 EUR (penkis šimtus penkis tūkstančius penkis šimtus devynis eurus, 62 ct) skolos ir 139 Lt (šimtą trisdešimt devynis litus) sumokėto žyminio mokesčio, 12 mėn. EURIBOR plius 4,8 proc. marža (nuo 2011-05-30 iki 2012-05-30 nustatyta palūkanų norma 6,932 proc.) sutartines metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, jas skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos, t.y. 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą skolą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 0,4417 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą- kiemo rūsį, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pirtį, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius), kurių unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Atskiruoju skundu (b.l. 1-9, t.II) apeliantas J. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį ir kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Skunde nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog skolininkai per nustatytą vieno mėnesio įspėjimo terminą su kreditoriumi neatsiskaitė. 2012 m. vasario 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria areštuotas hipoteka įkeistas turtas buvo apskųsta apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė, todėl vieno mėnesio terminas grąžinti skolą skaičiuotinas nuo 2012-05-08, o skolą skolininkai/įkeisto turto savininkai turėjo teisę grąžinti iki 2012-06-07. Kreditorius pakartotinį pareiškimą Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė nepasibaigus vieno mėnesio terminui, t.y. 2012-05-29. Kreditoriaus „Swedbank“, AB prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo atmestinas visa apimtimi, kadangi teismas, nei nagrinėdamas pirmąjį kreditoriaus pareiškimą, nei pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, visiškai nevertino šalių sudarytos Kredito sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu, nors tokią pareigą turėjo. 2008-07-17 Kredito sutartis Nr.08-077627-FA ir įkeitimo sutartis yra vartojimo sutartys, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika hipotekos teisėjas turėjo pareigą ex officio kvalifikuoti Kredito sutartį ir hipotekos sutartį kaip vartojimo sutartis ir įvertinti, ar ginčo kreditavimo ir hipotekos sutarčių sąlygos sąžiningos, ar kreditorius, nutraukdamas sutartį, elgėsi sąžiningai. Kredito sutarties 11.2.1 punkte numatyta kreditoriaus teisė vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį, įspėjus kredito gavėjus ne vėliau kaip prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų, ir reikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų visą negrąžintą kreditą prieš terminą, atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis ilgalaikė, galutinis suteikto kredito grąžinimo terminas 26 metai, darytina išvada, kad Kredito sutarties 11.2.1 punkte įtvirtintos vienašališką Kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos, ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir reikalauti nedelsiant sugrąžinti visą negrąžintą kreditą prieš terminą prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą kredito gavėjo (skolininko/įkeisto turto savininko) atžvilgiu, todėl šios nurodytos sutarties sąlygos turėjo būti teismo pripažintos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, netyrė pirmojo kreditoriaus pareiškimo padavimo metu buvusių aplinkybių, t.y. ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų, nutartyje nenurodė, kuo remdamasis konstatuoja, jog skolininkas/įkeistų daiktų savininkas ir kiti skolininkai nevykdė prievolės kreditoriui laiku ir šis įgijo teisę kreiptis į teismą prieš terminą. Skundžiamoje teismo nutartyje tik formaliai nurodyta, jog skolininkui/įkeistų daiktų savininkui bei kitiems skolininkams/įkeistų daiktų savininkams laiku neįvykdžius prievolės kreditoriui jo prašymas tenkintinas. Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ar kreditorius tinkamai nutraukė pagrindinę sutartį, nes teismas šiuo klausimu nepasisakė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus. Kreditavimo sutarties (paprastai kreditas grąžinamas per ilgą laiko tarpą periodinėmis įmokomis) bei hipotekos procedūros (išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka, teisėjas neatlieka aplinkybių tyrimo reikalavimo faktinio pagrįstumo aspektu) esmė nulemia tai, kad išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Kreditorius „Swedbank“, AB 2011-11-09 raštais paragino skolininkus/įkeistų daiktų savininkus dėl galimo priverstinio skolos išieškojimo ir nustatė skolininkams/įkeistų daiktų savininkams terminą iki 2011-12-14 Kredito sutarties vykdymo pažeidimams pašalinti, t.y. iki 2011-12-14 sumokėti kreditoriui pradelstą skolą, kuri 2011-11-09 sudarė 15.843,35 EUR. Minėtu raštu kreditorius taip pat nurodė, kad per nustatytą terminą nesumokėjus pradelstų įsipareigojimų bankas nuo 2012-12-15 vienašališkai nutrauks Kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkų/įkeistų daiktų savininkų pradelsta skola 2011-11-09 sudarė 15.843,35 EUR (ekvivalentas litais 54.703,92 Lt), o kreditorius „Swedbank“, AB nustatė tik kiek daugiau nei vieno mėnesio papildomą terminą pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, papildomas terminas grąžinti pradelstai skolai, laikytinas neprotingai trumpu, neatitinkančiu nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų. Kreditoriui net ir pateikus duomenis apie netinkamą skolininkų/įkeistų daiktų savininkų prievolės vykdymą per nustatytą papildomą terminą, laikantis CK 6.209 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kreditoriaus pareiškimas turėjo būti vertinamas ir tuo aspektu kokią sutartinių prievolių dalį sudaro neįvykdyta prievolė ir ar gali būti taikoma CK 6.209 straipsnio 3 dalis. Teismas, remdamasis tik formaliais pagrindais konstatavo, kad skolininkai tinkamai ir laiku nevykdė prievolės, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino tų Kredito sutarties sąlygų, kurios suteikė kreditoriui pranašumą ir teisę vienašališkai prieš terminą nutraukti sutartį, ir kurios teismo turėjo būti pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad kreditorius (bankas), nutraukdamas pagrindinę sutartį, elgėsi nesąžiningai, žinodamas apie sunkią skolininkų finansinę padėtį, remdamasis išskirtinai kreditoriui pranašumą ir teisę piktnaudžiauti savo teisėmis suteikiančiomis Kredito sutarties sąlygomis, nustatė skolininkams neprotingai trumpą terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 21-26, t.II) kreditorius „Swedbank“, AB prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skolininkai nesilaikė sutarties sąlygų, t.y. negrąžino kredito dalių ir nemokėjo palūkanų, dėl to susidarė įsiskolinimas. Apie susidariusią situaciją ne kartą buvo informuoti kredito gavėjai. Bankas, atsižvelgdamas į skolininkų prašymus, kelis kartus keitė kredito sutarties sąlygas, t.y. pradelsti mokėjimai, nesumokėtos palūkanos buvo atidedamos restruktūrizuojant kredito sutartį. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas netyrė ar kreditorius teisėtai nutraukė kredito sutartį prieš terminą. Teismas atliko teisinį tyrimą ir 2012 m. vasario 3 d. nutartyje nustatė, kad kredito sutartis nutraukta iki kreipimosi į teismą ir ši aplinkybė suteikė bankui teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo CK 4.192 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tai patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi. Nustatant, ar „Swedbank“, AB pagrįstai nutraukė kredito sutartį (su visais pakeitimais) turi būti išsiaiškinama, ar ją nutraukiant egzistavo kredito sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai. Kredito sutarties Nr.08-077627-FA/09-007553-FA/09-007580-FA (su pakeitimais) 11.2.1., 11.2.1.1. punktu „Swedbank“, AB ir skolininkai susitarė, kad kredito dalių ir/ar palūkanų, ir/ar kitų mokėjimų pradelsimas ilgiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų bus laikomas esminiu minėtos kredito sutarties pažeidimu. Kredito sutarties (su visais pakeitimais) 4.1 punktu skolininkai įsipareigojo kreditą grąžinti sutarties grafike nurodytais terminais ir sumomis. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad skolininkai nevykdė savo įsipareigojimų grąžinti suteikto kredito dalių, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus. Iš pateiktų teismui įrodymų matyti, kad skolininkų pradelsimai buvo ilgesni nei 30 (trisdešimt) dienų (148 dienos), t.y. skolininkai beveik penkis mėnesius pradelsė grąžinti numatytas kredito dalis ir tiek pat laiko pradelsė grąžinti numatytas palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus. Skola sulig kiekviena diena augo skaičiuojamų palūkanų, delspinigių suma. Bankas ir skolininkai, pasirašydami kredito sutartį, nustatė ir susitarė dėl galimybių vienašališkai nutraukti kredito sutartį (sutarties 11.2 p.), todėl skolininkams nesilaikant kredito sutarties sąlygų ir nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bankas, remdamasis kredito sutartimi, įspėjęs skolininkus nutraukė kredito sutartį. CK 6.217 straipsnis nustato, kad šalys gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kredito dalinių įmokų ir palūkanų nemokėjimas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų yra esminis kredito sutarties pažeidimas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 51-58, t.II) skolininkai A. V. ir J. K. sutinka su visais apelianto J. K. atskirojo skundo argumentais, prašo atskirąjį skundą tenkinti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus „Swedbank“, AB pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad kreditorius pakartotinį pareiškimą Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė nepasibaigus vieno mėnesio terminui, t.y. 2012-05-29. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu sutinka. 2012 m. vasario 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria areštuotas hipoteka įkeistas turtas buvo apskųsta apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė, todėl vieno mėnesio terminas grąžinti skolą skaičiuotinas nuo 2012-05-08, o skolą skolininkai/įkeisto turto savininkai turėjo teisę grąžinti iki 2012-06-07. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas nepagrįstai 2012 m. gegužės 31 d. nutartyje nurodė, kad skolininkai per nustatytą vieno mėnesio įspėjimo terminą su kreditoriumi neatsiskaitė. Nors apeliantas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį tuo pagrindu, jog nebuvo suėjęs vieno mėnesio terminas kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, sprendžia, jog toks procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atskirąjį skundą skolininkas ir įkeisto turto savininkas pateikė 2012-06-11, t.y. suėjus 1 mėnesio terminui iki kada skolininkai turėjo teisę grąžinti skolą, kad būtų nutrauktas priverstinis skolos išieškojimas, nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą. Įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkai būtų įvykdę įsipareigojimus kreditoriui, nepateikta. Prie atskirojo skundo pateiktas tik 2011-05-19 skolininkų prašymas bankui dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties atidėti paskolos grąžinimą. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog skolininkai nepajėgūs vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nei nagrinėdamas pirmąjį kreditoriaus pareiškimą, nei pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, visiškai nevertino šalių sudarytos Kredito sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu, nors tokią pareigą turėjo.

Nustatyta, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi areštavo hipoteka įkeistą turtą, įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog, nors hipotekos teisėja nagrinėjamu atveju ex officio nevertino kredito (vartojimo) sutarties sąlygų sąžiningumo, pagrindinės sutarties nutraukimo teisėtumo, sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje taip pat konstatavo, jog eilinės paskolos sumos dalies negrąžinimas laiku yra esminis sutarties pažeidimas, kad kredito gavėjai sistemingai nevykdė prievolės mokėti įmokas ir nors su kredito gavėjais buvo sudaryta vartojimo kredito ir hipotekos sutartys, bankas pagrįstai prieš terminą nutraukė pagrindinę sutartį bei pradėjo priverstinio išieškojimo procedūrą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, revizuodamas 2012 m. vasario 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, patikrino ir įvertino Kredito sutarties Nr.08-077627-FA/09-007553-FA/09-007580-FA sąlygas sąžiningumo aspektu, taip pat patikrino ar kredito sutartis buvo tinkamai nutraukta prieš terminą. Todėl atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, kurie analogiški ir buvo išnagrinėti Kauno apygardos teismo ir dėl jų pasisakyta 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje, nagrinėjamuoju atveju pakartotinai Kredito sutarties Nr.08-077627-FA/09-007553-FA/09-007580-FA sąlygų sąžiningumas bei sutarties nutraukimo teisėtumas nenagrinėtinas ir dėl jo nepasisakytina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų ir vartotojų teisių apsaugos tikslais vertindamas kreditavimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, turi nustatyti, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojančios materialiosios teisės nuostatas, gali nulemti skolininko prievolių pažeidimo vertinimą kaip neproporcingą kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises. Kitaip tariant, teismas turi nustatyti, ar sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi, vertinant kreditoriaus pareiškime nurodytus faktus, gali lemti kitokį nei prašoma hipotekos teisėjo sprendimą. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2012).

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad skolininkai nuo 2011 m. spalio mėnesio nevykdo finansinių įsipareigojimų ir 2011-10-03 dienai skola bankui sudarė 12.261,07 EUR. Bankas 2011-10-03 raštu paragino skolininkus skolą sumokėti iki 2011-11-08. Skolininkams nesumokant skolos, 2011-11-09 dar kartą pasiūlyta skolą sumokėti iki 2011-12-15. Skolininkai nepateikė teismui įrodymų, jog nuo 2011-10-03 iki kreditoriaus pakartotinio kreipimosi dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkai būtų vykdę sutarties sąlygas. Toks sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nėra pagrindo skundžiamą hipotekos teisėjo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta, bei priimti kitokį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis