Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties, kuria netenkintas L. S. skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2013-12-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014-03-07 nutartį ir prašo ją panaikinti bei administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde teigiama, kad teismas nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo skundą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą nutartį. Teismas nutartyje neteisingai nurodė, kad jis į (duomenys neskelbtini) gatvę atvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nors iš tikrųjų jis atvažiavo į tą vietą (duomenys neskelbtini)gatve, kurioje jokių mokamą stovėjimo vietą žyminčių ženklų nebuvo ir nėra, išskyrus jau vėliau (duomenys neskelbtini)gatvėje atsiradusį mokėjimo automatą. Teismas nepasisakė apie Kauno miesto savivaldybės pareigą, vykdant 1968 metais Vienoje priimtą Kelių eismo konvenciją, tinkamai sustatyti mokamas stovėjimo vietas ir zonas žyminčius kelio ženklus, kad jie būtų matomi. Apeliantas skunde nurodo, kad netinkamu mokamos stovėjimo zonos žymėjimu buvo suklaidintas ir R. S., kurį jis prašė apklausti liudytoju. Skunde apeliantas pažymėjo, kad visus abejotinus faktus teismas turėtų vertinti kaltinamojo naudai, tačiau šiuo atveju buvo pasielgta priešingai. Teismas neatsižvelgė į apelianto pateiktas foto nuotraukas, kuriose matyti, kad jokių ženklų (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuria jis atvažiavo, bei (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur pastatė automobilį, nėra. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad padarytoje veikoje nėra visų administracinio teisės pažeidimo sudėtinių dalių, o būtent – kaltės. Asmuo turi žinoti, kad jis daro administracinį teisės pažeidimą ir to norėti, o jis buvo suklaidintas Kauno miesto savivaldybės administracijos netinkamai padarytu mokamos automobilių stovėjimo zonos žymėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 124⁵ str. nustatyta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Kauno miesto savivaldybės teritorijoje renkama remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 345 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 12 p., kuriame nustatyta, kad sustojus privaloma nedelsiant įvykdyti 10 punkte nurodytą prievolę – sumokėti nustatyta tvarka vietinę rinkliavą už naudojimąsi nustatyta vieta transporto priemonei statyti. Mokama grynaisiais pinigais arba naudojant mokėjimo korteles (transporto priemonių stovėjimo bilietų automatai įrengti mokamose transporto priemonių stovėjimo vietose). Prievolė sumokėti vietinę rinkliavą nurodoma atitinkamais kelio ženklais, nustatytais Kelių eismo taisyklėse, specialiomis informacinėmis lentelėmis, stendais ir kitomis vaizdinėmis priemonėmis.

Nubaustasis L. S. teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde nurodė, kad jo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) Kaune, o už automobilio stovėjimą jis nesumokėjo dėl informacijos stokos, jis nežinojo, kad automobilį pastatė mokamoje zonoje, nes nebuvo kelio ženklų nurodančių mokamą vietą, nebuvo bilietų automato, kuris atsirado tik vėliau.

Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad pagal Kelių eismo taisykles kelio ženklas Nr. 541, žymintis stovėjimo zoną reiškia, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už šio ženklo. Šis kelio ženklas kartu su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti, t.y. prievolė sumokėti vietinę rinkliavą nurodyta minėtais kelio ženklais nustatytais Kelių eismo taisyklėse. Šiuo atveju, kaip teigia apeliantas jis atvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, tada važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) gatve iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur ir užfiksuotas pažeidimas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad apeliantui pasukus iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, yra kelio ženklas Nr. 541 (25 b. l.) žymintis stovėjimo zoną bei papildoma lentelė Nr. 840 „Mokamos paslaugos“. Šio kelio ženklo galiojimas baigiasi išvažiuojant iš stovėjimo zonos, t. y. pravažiuojant kelio ženklą Nr. 544 „Stovėjimo zonos pabaiga“. Sankryžos ar įvažos į šalia esančias kelio teritorijas nepanaikina kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ galiojimo. Taigi, L. S., važiavęs (duomenys neskelbtini) gatve ir pravažiavęs ženklą Nr. 541, įvažiavo į mokamo stovėjimo zoną, toliau važiuodamas (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) ir pasukęs į (duomenys neskelbtini). – iš šios zonos neišvažiavo, kadangi šiose gatvėse nėra kelio ženklo Nr. 544 „Stovėjimo zonos pabaiga“. Tačiau (duomenys neskelbtini) gatvėje yra kelio ženklas Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugas“, rodantis, kad stovėjimo zona mokama, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę taip pat yra toks pat ženklas, žymintis mokamą stovėjimo zoną. Šis analogiškas ženklas, esantis iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę yra klaidinantis, nes važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjimo zoną žyminčio kelio ženklo iki antrojo tokio paties ženklo, nėra kelio ženklo Nr. 544 „Stovėjimo zonos pabaiga“. Tarp minėtų kelio ženklų Nr. 541 buvo nedidelis atstumas, todėl apeliantas galėjo tikėtis, kad ir toliau mokamos zonos teritorijos riba bus pažymėta atitinkamais kelio ženklais. Apeliantas pravažiavęs ženklą Nr. 541, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, vėl pravažiavo ženklą Nr. 541, po to du kartus pakeitė važiavimo kryptį t.y. iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš jos į (duomenys neskelbtini) gatvę ir minėtose gatvėse nesant daugiau jokių mokamą stovėjimą žyminčių kelio ženklų, galėjo būti suklaidintas kelio ženklų išdėstymo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 124⁵ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Tam, jog būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 124⁵ straipsnį, pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, tačiau tam, jog tokią išvadą būtų galima daryti būtina nustatyti, jog pažeidėjas arba tokius veiksmus atliko tyčia (suvokdamas veikos pobūdį), arba juos atliko dėl neatsargumo, t. y. lengvabūdiškai tikėdamas išvengi padarinių arba nenumatydamas galimų padarinių atsiradimo, nors galėjo tai numatyti. Įvertinus tai, jog kelio ženklai turi būti įrengiami taip, kad jie būtų gerai matomi ir aiškiai suprantami tiems eismo dalyviams, kuriems jie yra skirti, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju, kelio ženklų, žyminčių mokamą stovėjimo zoną įrengimas pravažiavus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, vidurinėje (duomenys neskelbtini) alėjos dalyje ir neįrengimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, taip pat įvertinus tikrai nedidelį atstumą tarp vieno ir kito mokamą stovėjimo zoną žyminčių ženklų – suklaidino administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris matydamas, jog daugelyje sankryžų yra įrengtas ženklas (nors toks įrengimas pagal ženklo ,,stovėjimo zona“ galiojimą nebuvo būtinas), pagrįstai tikėjosi, jog ir toliau bus informuotas apie mokamą stovėjimo zoną, o šios informacijos nesant pagrįstai manė, jog stovėjimas (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių yra nemokamas. Šį įsitikinimą sustiprino dar ir tai, jog minėjote atkarpoje nebuvo mokėjimo automato. Tai, jog ši situacija buvo nepakankamai aiški – pripažinta vėliau įrengiant mokėjimo automatą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių bei įrengiant dar vieną mokamo stovėjimo zoną žymintį ženklą (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Įvertinus aptartas aplinkybes ir kylant abejonėms dėl kelio ženklų išdėstymo nurodytose gatvėse, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 124⁵ str. numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimą L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo L. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.