- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-1114-867/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00950-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pažeidėjas
- Ž. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. M., jo atstovui advokatui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje Ž. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ namų cecho gamybos vadovu, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126str. 4d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-10-25 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulio kuopos 1-ojo būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.30P-3088035-13, kuriame nurodė, kad Ž. M. 2013-10-25 apie 22.50val., Ežero g., Slengių k., Klaipėdos r., vairavo transporto priemonę „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir atsisakė policijos pareigūnų reikalavimu Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Nurodė, kad jis atsisakė tikrintis neblaivumą, nes tuo metu automobilio nevairavo. Paaiškino, kad sugedus mašinai jis sustojo kelkraštyje ir tai buvo apie 18.00val., kai dar buvo šviesu. Sugedus automobiliui jis paskambino R. P., kad jis atvažiuotų ir padėtų. Kadangi nesurado su kuo nutempti automobilio, automobilį paliko ir nuvažiavo į darbovietę, o kai jis grįžo pasiimti iš automobilio dokumentų ir magnetofono, prie automobilio privažiavo policijos pareigūnai, jis tuo metu sėdėjo automobilyje. Nurodė, kad kai vairavo automobilį jis nebuvo išgėręs, o išgėrė su bendradarbiais po to kai jau automobilis sugedo ir nerado kaip jo partemti, todėl susinervinęs ir išgėrė keturis butelius alaus. Paaiškino, kad jo automobiliui sugedo kuro siurblys bei buvo nuleista padanga. Nurodė, kad nuo darbovietės iki vietos kur automobilis sugedo yra apie pora kilometrų, sugedus automobiliui jis niekur nevažiavo, nes automobilis neužsivedė.
Liudytoja L. J., dirbanti Klaipėdos apskrities VPK policijos pareigūne nurodė, kad jai dirbant su kolega buvo gautas pranešimas, kad galimai neblaivus vairuotojas yra Slengiuose. Kadangi jie buvo netoliese važiavo patikrinti gautos informacijos ir pamatė, kaip iš vienos gatvės išsuko automobilis ir ant kelkraščio praktiškai pasikabinęs sustojo. Nurodė, kad kai privažiavo prie automobilio, automobilis jau buvo sustojęs, o už vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris neigė vairavęs automobilį ir atsisakė tikrintis neblaivumą bei atsisakė pasirašyti. Paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad jis čia stovi, nes automobilis sugedo apie šeštą valandą vakaro. Nurodė, kad automobilį judantį matė, nes buvo įjungtos automobilio šviesos, aplink kitų automobilių nebuvo, todėl sumaišyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio negalėjo.
Liudytojas R. P., nurodė, kad yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bendradarbis. Nurodė, kad apie septintą valandą vakaro, jam paskambino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir paprašė pagalbos dėl sugedusio automobilio. Jam atvažiavus, pabandė dviese užvesti automobilį, tačiau jiems nepavyko užvesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio, todėl jie abu nuvažiavo į darbovietę, į II Klemiškės k., paimti virvės, tačiau jos nerado. Nurodė, kad jis administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį paliko darbovietėje, nes pats skubėjo, kas nutiko vėliau nežino. Nurodė, kad nuo darbovietės iki tos vietos, kur sugedo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis yra apie pusantro kilometro.
Liudytojas M. J., dirbantis Klaipėdos apskrities VPK, teismo posėdžio metu nurodė, kad tą vakarą jie su kolege dirbo Liepų – Joniškio gatvių sankryžoje, kai iš budėtojo gavo pranešimą, kad Radailių sankryžoje stovi paliktas automobilis. Privažiavus žiedinę sankryžą maždaug už 500m. pamatė, kad lygtai iš Juodkrantės gatvės išvažiuoja automobilis ir suka lik Radailių ir sustojo, daugiau automobilių važiuojančių ta kryptimi nebuvo. Privažiavę pamatė, kad tai tas pats automobilis apie kurį buvo pranešta iš budėtojo, o jame sėdėjo du asmenys, vairuotojas buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas nurodė, kad automobilio nevairavo, nes jau apie dvi valandas sėdi automobilyje ir vartoja alkoholį. Patikrinus automobilio saloną jokios tuščios taros nerado. Vairuotojas atsisakė tikrintis neblaivumą. Nurodė, kad automobilio priekinė vairuotojo pusės padanga buvo kiaura ir iš tos vietos kur automobilis išsukinėjo jau važiavo su kiaura padanga, nes matėsi žymės.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad palaiko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją. Paaiškino, kad įvykis buvo vėlai vakare, kai jau buvo tamsus paros metas, todėl mano, kad trūksta byloje įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį. Nurodė, kad budėtojui buvo pranešta, kad galimai neblaivus vairuotojas vairuoja „RENAULT“ markės automobilį, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis yra „OPEL ZAFIRA“, tai yra visiškai skirtingo modelio. Mano, kad visos abejonės turi būti vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, todėl prašo bylą nutraukti, nes nepaneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad jo automobilis buvo sugedęs ir jis nevairavo automobilio.
LR ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. LR ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Administracinio teisės pažeidimo protokole Ž. M. padaryta veika kvalifikuota pagal LR ATPK 126str. 4d.
LR ATPK 126 str. 4 d. numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes įrodo byloje surinkti įrodymai: 2013-10-25 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.30P-3088035-13, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2013-11-20 raštas Nr.30-S-12495 ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.
Tiek Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7str. 8d. tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr.768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 18 punktas nustato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2p. tikrinimą apibrėžia kaip policijos pareigūnų veiksmus, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 4p). Policijos pareigūnai pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Taisyklių 5, 10 p). Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, pakeistoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-06-30 įsakymu Nr. 5-V-412, nurodoma, kad įvertinęs bendrą asmens būklę ar esant bent vienam neblaivumo (girtumo), apsvaigimo požymiui, policijos pareigūnas privalo: nedelsdamas (transporto priemonės vairuotojo sutikimu) alkoholio kiekio matuokliu (specialioji techninė priemonė, kuriai metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka) patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (toliau - medicininė apžiūra); į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristatyti transporto priemonės vairuotoją, jeigu transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Instrukcijos 101.1, 101.2 p) ( LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-1185-07). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr.5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 10p nustatyta, kad sulaikius, kaip įtariama, neblaivų (apsvaigusį) vairuotoją, neblaivumo (apsvaigimo) faktas nustatomas ir įrodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka panaudojus matavimo prietaisus arba vairuotoją pristačius į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teigti, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27p). Šiuo atveju byloje aplinkybių, trukdančių objektyviai patikrinti Ž. M. neblaivumą nebuvo, taip pat nebuvo padaryta nusikalstama veika. Esant nurodytai neblaivumo nustatymo tvarkai ir nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad policijos pareigūnai turėjo pareigą Ž. M. nesutikus, kad būtų patikrintas jo neblaivumas alkotesteriu, imtis priemonių atlikti medicininį neblaivumo patikrinimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir bylos nagrinėjimo metu neigė pažeidimo padarymą, motyvuodamas tuo, kad jis automobilio nevairavo, todėl ir atsisakė policijos pareigūnų reikalavimui tikrintis, nes automobilis sugedo apie 18.00val., o pareigūnai atvažiavo vėliau ir prašė pasitikrinti neblaivumą. Be to, nurodė, kad tuo metu kai sugedo automobiliui jis nebuvo išgėręs ir tik vėliau išgėrė, nes nerado su kuo partemti automobilio ir susinervino.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neginčija aplinkybių, kad 2013-10-25, 22.50val., tai yra tuo metu, kai policijos pareigūnai prašė pasitikrinti neblaivumą jis buvo išgėręs. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija aplinkybę, kad jis tuo metu vairavo automobilį, nurodydamas, kad jis tuo metu tik ieškojo dokumentų automobilyje.
Nors Ž. M. neprisipažino jog vairavo automobilį, tačiau šią aplinkybę įrodė nuoseklūs ir kategoriški teismo posėdyje apklaustų liudytojų - policijos pareigūnų L. J. ir M. J. parodymai. Pareigūnai kategoriškai tvirtino, kad matė, kaip judėjo automobilis, o privažiavus prie automobilio už vairo sėdėjo Ž. M. ir nuo jo sklido alkoholio kvapas ir pastarasis atsisakė tikrintis blaivumą. Operatyvaus valdymo skyriaus raštas patvirtina pareigūnų nurodytas aplinkybes, kad 2013-10-25 apie 22.34val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas „Pranešėja teigia, kad ką tik TP tamsios spalvos galimai „RENAULT“ valst. Nr. FFU ??? buvo užtvėrę kelią, važinėjasi vidurio keliu. Sustojo viduryje sankryžos, išjungė šviesas ir sėdi ten. Pranešėja teigia, kad jie atrodo apsvaigę, galimai neblaivūs, taip pat ir vairuotojas gali būti neblaivus“ (b.l. 41). Nuo to laiko kai buvo gautas pranešimas į bendrąjį pagalbos centrą ir kada buvo rašomas protokolas praėjo labai nedidelis laiko tarpas, nes pranešimas gautas 22.34val., policijos pareigūnai pranešimą gavo 22.39val., o protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas 22.50val. Pareigūnai posėdžio metu nurodė, kad nuo pranešimo gavimo jie į nurodytą vietą atvyko per kelias minutes. Įvertinus tai, kad į bendrąjį pagalbos centrą buvo pranešta apie galimai neblaivų vairuotoją ir į tai, kad pareigūnai patvirtino, kad matė judantį automobilį, apie kurį jiems buvo praneštą iš budėtojo, teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų parodymais, nes nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Be, to pareigūnų nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir pranešimas bendram pagalbos centrui. Tai, kad pranešime nurodyta automobilio markė nesutampa su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio marke, nėra pagrindo netikėti pranešėjos pateikta informacija, nes pranešėja tiksliai nurodė automobilio valstybinio numerio raides, kurios sutampa su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio valstybinių numerių raidėmis.
Teismas vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, atsižvelgia, kad už administracinius teisės pažeidimus yra numatytos administracinės nuobaudos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi suinteresuotumą bylos baigtimi, jo paaiškinimai prieštarauja visumai byloje surinktų įrodymų, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, kas sudaro pagrindą abejoti jo paaiškinimo tikrumu. Policijos pareigūnams Ž. M. teigė, kad alkoholį vartojo automobilyje, tačiau kaip patvirtino liudytojas M. J. jam patikrinus automobilį tuščios taros automobilyje nebuvo. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad išgėrė alaus su bendradarbiais darbovietėje.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažįstama, kad Ž. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr.768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 18p reikalavimus, kadangi jis policijos pareigūno reikalavimu atsisakė vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126str. 4d., sudėtį – neblaivumo patikrinimo vengimas.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą.
Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į Ž. M. elgesį administracinio proceso metu, jo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti Ž. M. paskyrus sankcijos ribose numatytą nuobaudos minimumą tiek baudos, tiek atėmimo teisės vairuoti transporto priemones atžvilgiu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ž. M., dėl padaryto pažeidimo, numatyto LR ATPK 126str. 4d., paskirti 2000,00Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Informuoti Ž. M., kad paskirta bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030 Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, tai yra Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, Šermukšnių g. 10, LT 91207, Klaipėda, Tel. (8~46) 354442, faksas (8-46)354461 el.paštas. klaipedosvpk.kpb@policija.lt.
Atimti teisę vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.