Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-14577-55/2010 pagal pareiškėjos J. L. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2010 m. gegužės 19 d. nutarimo atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 ir kreiptis į teismą dėl globėjos atleidimo nuo pareigų panaikinimo ir įpareigojimo inicijuoti Prienų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 atnaujinimą ir nuolatinės globėjos atleidimą nuo pareigų, suinteresuoti asmenys LR Generalinė prokuratūra, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-06-03 teisme buvo gautas pareiškėjos J. L. skundas dėl LR Generalinės prokuratūros 2010-05-19 skyriaus prokuroro nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 ir dėl globėjos atleidimo nuo pareigų, kuriuo prašoma panaikinti LR generalinės prokuratūros 2010-05-20 nutarimą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą inicijuoti Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 proceso atnaujinimą bei E. L. 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos nuolatinės globėjos A. B. nušalinimą/atleidimą nuo globėjos pareigų. Nurodė, kad 2010-04-21 pateikė LR Generalinei prokuratūrai prašymą, kuriuo prašė inicijuoti nuolatinės globėjos A. B. atleidimą iš pareigų, nes pareiškėjos šeima nori įsivaikinti mažametę E. L.. Taip pat prašė sudaryti kompetentingą komisiją, kuri ištirtų visą susidariusią situaciją ir dar kartą spręstų dėl mažametės E. L. globėjo skyrimo. Pareiškėja, kreipdamasi į LR Generalinę prokuratūrą, prašė ginti viešąjį interesą, atsižvelgiant į tai, jog 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutartis, kuria E. L. nustatyta laikinoji globa, o globėja paskirta A. B., yra įsiteisėjusi, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009. 2010-05-22 gavo Generalinės prokuratūros nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Prokuroras, kaip viešąjį interesą ginantis subjektas, turi kreiptis į Prienų rajono apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo dėl šių aplinkybių:

1) Naujai paaiškėjusia aplinkybe, lemiančia bylos proceso atnaujinimą ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą yra mažametės E. L., kuriai šiuo metu 2,5 metų, valios išraiška dėl noro gyventi su vienu ar kitu globėju, kuri iš esmės egzistavo, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Įsiteisėjus teismo sprendimui, buvo išreikštas mažametės noras gyventi su suinteresuotu asmeniu J. L. ir jos vyru J. L.. 2010-05-25 buvo gautas specialisto psichologinis situacijos įvertinimas, kuriuo VšĮ Visuomenės sveikatingumo centro nepriklausoma ir nešališka psichologė, įvertinusi susidariusią situaciją dėl mažametės R. L. perdavimo teismo sprendimu paskirtai nuolatinei globėjai A. B., padarė išvadą, jog psichologiškai sveikiausia būtų, jei E. ir toliau augtų J. ir J. L. šeimoje ir nereikėtų patirti izoliacijos nuo žmonių, su kuriais sieja stiprus prisirišimas. A. B., kuri teismo sprendimu atnaujintoje byloje paskirta mažametės E. L. nuolatine globėja, greitu metu susilauks antrosios atžalos. Aplinkybė, jog ji laukiasi, jau egzistavo nagrinėjant civilinę byla apeliacinės instancijos teisme, tačiau nei suinteresuotiems asmenims, nei teismui tai nebuvo žinoma. Kyla abejonė ne tik dėl pakankamo dėmesio našlaitei E. L. ir visapusiško rūpinimosi bei tinkamo auklėjimo, tačiau ir dėl mergaitės materialinės gerovės, kadangi A. B. susilaukus vaiko, sumažės šeimos pajamos, nes, atsiradus naujam šeimos nariui, padidės išlaidos (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

2) 2008-05-23 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas Nr. AV-147 „ Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Birštono rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas minėtą įsakymą, viršijo savo įgaliojimus, taip pažeisdamas įstatymo viršenybės principą. Minėtas įsakymas buvo priimtas, praėjus beveik 1,5 mėn. po mažametės tėvų mirties, nors LR CK 3.250 str. numato 3 dienų terminą tokiai laikinai globai paskirti. Priimdamas minėtą įsakymą dėl vaiko laikinosios globos nustatymo, administracijos direktorius negalėjo laikinosios globos nustatyti, nes mažametė yra visiška našlaitė, dėl ko iš karto turėjo būti imamasi veiksmų mažametės nuolatinei, o ne laikinajai globai nustatyti (LR CK 3.254 str., 3.257 str. 1 d. 1 p.). Suinteresuotas asmuo J. L., kuri prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri bei augina be tėvų globos likusią mergaitę, nebuvo supažindinta su minėtu įsakymu, todėl buvo pažeista tokio teisės akto paskelbimo suinteresuotiems asmenims tvarka ( LR CK 3.262 str. 1 d., 3.250 str. 2 d., 3.252 str., 3.254 str., LR CPK 366 str. 1 d. 5 p.).

3) Nustatant nuolatinę globą ir skiriant globėją mažametei mergaitei, ji faktiškai neturėjo jos teises bei teisėtus interesus objektyviai atstovaujančio atstovo, nors civilinės bylos nagrinėjime dalyvavo tiek Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kurie iš esmės turėjo atstovauti mažametę E. L.. Nesant atitinkamai paskirto asmens, objektyviai vertinančio susidariusią situaciją ir galinčio tinkamai atstovauti išimtinai mažamečio vaiko teises bei interesus proceso metu nebuvimas, laikytinas vienas iš pagrindinių civilinės bylos procesui atnaujinti (LR CPK 366 str. 1 d. 6 p.).

4) Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, nebuvo nešališki ir nepriklausomi, dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Viso bylos teisminio proceso metu buvo ignoruojami suinteresuoto asmens J. L. teikiami paaiškinimai, nurodytos aplinkybės, prašymai, o byla nagrinėjama, turint išankstinį nusistatymą (LR CPK 366 str. 1 d. 8 p.).

5) Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, priimdamas atitinkamus sprendimus, visiškai formaliai vertino susidariusią situaciją, neatsižvelgdami į vaiko interesų apsaugos ir gerovės prioritetą. Teismas nesiekė pilnai išsiaiškinti, kokį poveikį mažametei mergaitei jos psichinės ir fizinės sveikatos atžvilgiu sukels jos perdavimas iš šeimos, prie kurios ji yra prisirišusi. Materialinė padėtis nėra lemiamas veiksnys, sprendžiant vaiko globos nustatymą, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių bei veiksnių, sąlygojančių tinkamą mergaitės fiziologinį ir psichologinį vystimąsi, saugios ir jaukios aplinkos augti sudarymą. Teismai šių aplinkybių nevertino, dėl ko netinkamai taikant ar iš viso netaikant Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, LR CK, CPK, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normas, deklaruojančias vaiko teisių apsaugos garantiją, buvo priimtas svarbiausias vaiko interesų ir gerovės pirmumo principas, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas (LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

6) Įsiteisėjusia 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi nuolatinė globa buvo nustatyta globėjai, kuri faktiškai tik porą kartų yra mačiusi mažametę, o šiuo metu mergaitė yra stipriai prisirišusi prie dabartinės savo šeimos, kuri jai atstoja biologinę šeimą. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, pareiškėjos šeima tinkamai rūpinosi ir augino mažametę E. L., jai buvo sudarytos visos tokiam vaikui augti ir vystytis būtinos materialinės ir buitinės sąlygos. Pareiškėja ir jos vyras yra pateikę prašymus atitinkamoms institucijoms dėl E. L. įvaikinimo, ir tai patvirtina rimtus ketinimus šios mergaitės atžvilgiu.

Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog galutinį sprendimą byloje, išnagrinėtoje atnaujinus procesą, palieka priimti teismo nuožiūra. Šiuo metu yra dvi naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės, kurios teismui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu - gautas specialisto (psichologijos srities eksperto) psichologinis situacijos įvertinimas ir juo metu padaryta išvada bei A. B. nėštumas. Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, specialisto pateiktą profesionalų esamos situacijos įvertinimą, užtikrinant vaiko gerovę ir išsaugant šeimą, kurioje mergaitė praleido jau dvejus labai svarbius asmenybės raidai metus, teisinis pagrindas inicijuoti Prienų rajono apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 proceso atnaujinimą yra.

LR Generalinė prokuratūra nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos skundą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-02 nutartimi netenkino pareiškėjos J. L. skundo dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2010-05-19 nutarimo atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23-644-2009 panaikinimo ir kreiptis į teismą dėl globėjos atleidimo iš pareigų. Nurodė, jog teismo posėdžio metu LR Respublikos Generalinio prokuroro įgaliota prokurorė R. T. prašė skundą atmesti, nurodė, kad gautame pareiškime nebuvo suformuluotas prašymas inicijuoti kreipimąsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, nebuvo išdėstytos naujos aplinkybės, atitinkančios LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, pareiškime buvo išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, kaip buvo nagrinėjama civilinė byla dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir nurodytos teisės normos, reglamentuojančios įvaikinimo teisinius santykius. Faktinės bylos aplinkybės buvo išdėstytos civilinėje byloje, o civilinė byla išnagrinėta, priimtas teismo sprendimas, tame tarpe ir kasacinės instancijos, todėl prokuroras šioje situacijoje negalėjo inicijuoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Skunde nenurodoma, kokie neteisėti prokuroro veiksmai buvo atlikti ar neatlikti, priimant nutarimą, nors ir neesant nurodytų atnaujinimo pagrindų, buvo svarstyta, ar nėra teisės normų taikymo klaidų. Nei pareiškime, nei skunde nėra nurodyta naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą, bandant išsiaiškinti, kokios teisės normos buvo pažeistos, jos nebuvo įvardintos. Dėl neįgalioto asmens, priimant administracinį aktą, konvencijos principai ir nuostatos buvo įvertinos tiek žemesnių instancijų teismų sprendimuose, tiek aukštesnės instancijos teismų sprendimuose, buvo nurodoma, kad sprendimai priimami išimtinai vaiko interesais. Prokurorė paaiškino, kad nelaikytinas esminiu įstatymo pažeidimu priimtas administracinis aktas dėl laikinosios globos mažametei paskyrimo, kadangi teismai juo nesivadovavo, buvo vertinamos kitos aplinkybės, sprendimuose išdėstyti argumentai globos nustatymo ir globėja paskirta A. B., o ne pareiškėja, tiek apeliacine ir kasacine tvarka, mažamečio vaiko interesus atstovavo laikinai paskirta globėja A. B.. Posėdžio metu apklaustos liudytojos N. F., J. P. paaiškino, kad L. rūpinasi mažamete E. L., mergaitė yra mylima, kaip jų dukra. Liudytoja psichologė L. B. paaiškino aplinkybes, nustatytas globėjos A. B., jos vyro susitikime su mažamete E. L. bei L.. Šios aplinkybės išdėstytos 2010-05-28 stebėjimo protokole. Liudytoja nurodė, kad E. L. perdavimas globėjai A. B. labai pažeistų jos interesus, vystimosi raidą. E. L., gimusios 2007-12-24, motina B. K. mirė 2008-04-04, tėvas V. L. mirė 2008-04-12. E. L. 2008-04-04 laikinai perduota prižiūrėti A. Š., 2008-04-11 mergaitė perduota laikinai gyventi A. L. ir V. L.. Šias aplinkybes patvirtina Vaiko laikino apgyvendinimo du aktai ir vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos aktai (civilinė byla Nr. 2-23- 644-2009, b.l. 41-44). Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu likusiai be globos E. L. nustatyta laikinoji globa nuo 2008-04-11, laikinąja globėja paskirta A. B., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. Ši byla apeliacine tvarka išnagrinėta Kauno apygardos teisme ir kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiame Teisme, paliekant Prienų rajono apylinkės teismo nutartį galioti. LR CPK 18 str. imperatyviai nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Teismas padarė išvadą, kad po tėvų mirties mergaitė nebuvo palikta be priežiūros, jos priežiūra pastoviai buvo kontroliuojama Birštono rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, juolab, kad vėliau globos nustatymo klausimus, tirdamas aplinkybes, išnagrinėjo Prienų rajono apylinkės teismas, vėliau Kauno apygardos teismas ir kasacinės instancijos teismas. Pareiškėjos nurodyti teiginiai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo procesui atnaujinti. Generalinė prokuratūra pagrįstai atsisakė kreiptis dėl globėjo atleidimo iš pareigų. Atsisakymo motyvas netenkinti prašymo dėl globėjos atleidimo, nušalinimo yra pagrįstas. LR CK 3.246 str. 2 d. nustato, kad globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo globėjo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Šio straipsnio 3 p. nustato, kad globėjas gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugą, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad tas mergaitės prisirišimas prie pareiškėjos yra neteisėto ir savavališko mergaitės laikymo pas save pasekmė, nors L. ir L. šeimoms buvo išaiškinta, kad mergaitė turi gyventi pas senelius (pakartotinis šeimos apsilankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b.l. 48), pakartotinis šeimos apsilankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b.l. 49). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-04-28 akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21) matyti, kad A. B. buvo rimtai apsisprendusi auginti E. L.. Pati A. B. žinojo apie laukiamą šeimos padidėjimą, bet neatsisakė savo prašymo skirti ją E. L. globėja, o vėliau forminti jos įvaikinimą. Kita, kaip pareiškėja nurodo, naujai paaiškėjusi aplinkybė – 2010-05-25 buvo gautas specialisto (psichologijos srities eksperto išvada) psichologinis situacijos įvertinimas, nelaikytinas vienu iš pagrindų procesui atnaujinti, kadangi jis gautas po bylos išnagrinėjimo ne pagal teismo paskirtą ekspertizę. Akivaizdu, kad mergaitei kurį laiką bus sunku naujoje vietoje, tačiau tokią situaciją, vaiko interesų pažeidimą sukūrė pati pareiškėja J. L. neteisėtais savo veiksmais, savavališkai paėmusi vaiką, ir jį neatiduodama. Teismas pažymėjo, kad įstatymai negina nesąžiningų asmenų (LR CK 1.137 str. 3 d., 3.248 str., LR CPK 18 str., 178 str., 256 str., 290 str., 291 str.).

Pareiškėja J. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-02 nutartį bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-05-20 nutarimą, kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Atskirojo skundo argumentai:

1) Iš Prienų rajono apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 medžiagos matyti atitinkamų institucijų neteisėti veiksmai, t.y. 2008-05-23 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas Nr. AV-147 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ atgaline data - nuo 2008-04-11, dėl ko Prienų rajono apylinkės prokuratūra dar 2008-06-13 kreipėsi į teismą su prašymu minėtą įsakymą panaikinti kaip neteisėtą, tačiau iki šiol nėra aiški minėtos civilinės bylos baigtis. Generalinė prokuratūra, matydama jog, pateiktas žemesnės grandies prašymas, nesiaiškino, ar prašymas buvo išnagrinėtas.

2) Prienų rajono apylinkės teismas, priimdamas nutartį dėl nuolatinės globos E. L. nustatymo ir A. B. mergaitės globėja paskyrimo bei nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, netinkamai taikė LR CPK normas, netaikė Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje bei LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintų nuostatų, nustatančių, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, jog svarbiausia yra vaiko teisės ir interesai, gerovė ir jų apsauga, dėl ko priimtas neteisėtas, nepagrįstas ir mažamečio vaiko teises pažeidžiantis sprendimas. Teismai, priimdami sprendimą dėl mergaitės globos nustatymo ir A. B. jos nuolatinės globėjos paskyrimo, vadovavosi atitinkama vaiko teisių apsaugos institucijų suteikta klaidinga informacija ir iškreiptu susidariusios situacijos vertinimu.

3) Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas pareiškėjos skunde nurodytus galimus proceso atnaujinimo pagrindus, kurių buvimą suponuotų Generalinės prokuratūros, kaip viešąjį interesą ginančio subjekto, kreipimąsi su atitinkamu prašymu dėl proceso atnaujinimo, juos vertino itin formaliai, neatsižvelgiant į pareiškėjos išsamiai nurodytas faktines aplinkybes. Iš karto po tėvų mirties mažametei našlaitei turėjo būti skiriama laikinoji globa, tačiau tokia globos forma negali būti taikoma praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po tėvų mirties ir visą tą laiką mergaitei neturėjus atitinkamos institucijos paskirto atstovo ir globėjo. E. L. visiška našlaitė tapo 2008-04-12, kuomet mirė jos tėvas V. L., o laikinoji globa mažametei merginai nustatyta ir laikinoji globėja paskirta A. B. 2008-05-23. LR CK 3.252 str. 1 d. nustatytos dvi vaiko globos rūšys: laikinoji globa ir nuolatinė globa. Birštono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas įsakymą dėl vaiko laikinosios globos nustatymo, apskritai negalėjo tokios globos formos nustatyti (LR CK 6.254 str., 3.257 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjant pareiškėjos skundą, teismo posėdžio metu nebuvo iškeltas klausimas, ar Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas turėjo įgaliojimus pateikti teismui atitinkamą pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo E. L. ir globėjo skyrimą. Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius yra Birštono savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys ir neturi atskiro juridinio asmens statuso. Tai reiškia, jog atitinkamus procesinius dokumentus turi pasirašyti arba Birštono savivaldybės administracijos direktorius, arba įgaliotas asmuo. Nustatant nuolatinę globą ir skiriant globėją mažametei mergaitei, ji neturėjo jos teisę bei teisėtus interesus objektyviai atstovaujančio atstovo, nors civilinės bylos nagrinėjimo metu dalyvavo tiek Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius, tiek Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai.

4) Nėštumo nuslėpimas nuo teismo suponuoja prielaidą abejoti nuolatinės globėjos gerais ketinimais ir sąžiningumu. Ši aplinkybė, kad nuolatinė globėja laukiasi/sulaukė antrosios atžalos yra reikšminga atnaujintinai bylai, kadangi tuo atveju, jeigu minėta aplinkybė būtų žinoma anksčiau, gal būt būtų priimtas kitoks sprendimas dėl E. L. nuolatinės globos nustatymo ir paskyrimo.

5) Nei vienas teismas neturi specialių medicininių ir psichologijos žinių, kad galėtų konstatuoti atitinkamų emocinių išgyvenimų įtaką tolesnei psichologinei, fizinei, emocinei ir bendravimo raidai. Tokia išvada negali būti padaryta, neatlikus psichologinės ekspertizės ar negavus atitinkamų specialių žinių turinčių profesionalų išvados. Atitinkama ekspertizė nebuvo gauta, tai pat nebuvo pasitelkti specialių psichologijos žinių turintys specialistai nei civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismuose. 2010-05-25 buvo gautas specialisto psichologinis situacijos įvertinimas, kuriuo VšĮ Visuomenės sveikatingumo centro nepriklausoma ir nešališka psichologė, įvertinusi susidariusią situaciją dėl mažametės R. L. perdavimo teismo sprendimu paskirtai nuolatinei globėjai A. B., padarė išvadą, jog psichologiškai sveikiausia būtų, jei E. ir toliau augtų J. ir J. L. šeimoje ir nereikėtų patirti izoliacijos nuo žmonių, su kuriais sieja stiprus prisirišimas.

6) Vilniaus misto 1 apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjant civilinę bylą ir sprendžiant klausimą dėl nuolatinės globos mažametei E. L. nustatymo, globėjo paskyrimo ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, buvo sprendžiamas potencialaus globėjo ir jo šeimos tinkamumo mažametei mergaitei augti bei vystytis klausimas. Teismui buvo teikiami duomenys apie globėjų J. L. ir A. B. sutuoktinių charakteristikas. Nuolatinės globos nustatymas ir vieno ar kito globėjo paskyrimas turi įtakos sutuoktinių teisėms bei teisėtiems interesams, todėl jie privalėjo būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis.

7) Sprendžiant šiai dienai susiklosčiusią situaciją bei vertinant susidariusias aplinkybes, vadovaujantis vaiko interesų apsaugos ir gerovės prioriteto principu, teismui turėtų būti teikiamas prašymas dėl teismo paskirto globėjo atleidimo, nušalinimo nuo pareigų dėl nurodytų priežasčių:

- įsiteisėjusia 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi nuolatinė globa buvo nustatyta globėjai, kuri faktiškai porą kartų yra mačiusi mergaitę, o šiuo metu mergaitė yra stipriai prisirišusi prie dabartinės savo šeimos;

- civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos šeima tinkamai rūpinosi ir augino mažametę E. L., jai buvo sudarytos visos materialinės ir buitinės sąlygos. Siekiant išvengti itin žalingų padarinių mergaitės atžvilgiu, mergaitei geriausia būtų likti su dabartiniais jos šeima tapusiais asmenimis;

- pareiškėja ir jos sutuoktinis pateikė prašymus atitinkamoms instancijoms dėl E. L. įvaikinimo, tuo patvirtinant rimtus ketinimus šios mergaitės atžvilgiu. Suinteresuoti asmenys LR Generalinė prokuratūra, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nurodyta, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai, prokurorų statusą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d. numatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 8 str. 7 p. įtvirtintina viena iš generalinės prokuratūros funkcijų yra ginti viešąjį interesą ir formuoti vienodą prokurorų veiklos praktiką šioje srityje.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Generalinės prokuratūros nutarimas gali būti skundžiamas teismui, siekiant įgyvendinti Prokuratūros įstatyme numatytą prokurorų proceso veiklos kontrolę ir įvertinti, ar yra padaryti proceso įstatymų pažeidimai, ar priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 365 straipsnis, reglamentuojantis proceso atnaujinimą civilinėse bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas pagal prašymus šalių ir trečiųjų asmenų, taip pat neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Siekiant apginti viešąjį interesą, prašymus dėl proceso atnaujinimo gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas sudaro galimybę byloje nedalyvavusiam asmeniui – generaliniam prokurorui –inicijuoti proceso atnaujinimą, kaip išimtį iš bendrosios nuostatos, kad pagrindinė iniciatyva atitenka asmenims, kurių materialioji teisė pažeista ar yra ginčijama. Tokia išimtis sietina su siekiu apsaugoti viešąjį interesą, todėl generalinis prokuroras šią teisę gali įgyvendinti esant dviems būtinoms sąlygoms:

1) prašymu atnaujinti procesą turi būti siekiama apginti viešąjį interesą;

2) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 str. 1 dalies 1-9 punktuose nurodytą pagrindą atnaujinti procesą.

Tai reiškia, kad tik esant šių aplinkybių visetui generalinis prokuroras gali įgyvendinti įstatyme įtvirtintą išimtį – inicijuoti proceso atnaujinimą.

Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar yra viešasis interesas, dėl kurio generaliniam prokurorui reikėtų inicijuoti proceso atnaujinimą Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009, išnagrinėtoje instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. L. buvo įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009, kurioje ji pareiškė savarankiškus reikalavimus, teikė procesinius dokumentus ir prašymus, siekdama realizuoti savo, kaip suinteresuoto asmens, procesines teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. L., būdama Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 suinteresuotu asmeniu, turi procesinę teisę pati kreiptis dėl proceso atnaujinimo, manydama, kad yra atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 dalies pagrindus. Tai, kad pareiškėja siekia išimtinio proceso atnaujinimo inicijavimo, pasitelkiant generalinį prokurorą, formaliu viešojo intereso dėl nepilnametės E. L. teisių gynimo pagrindu, parodo, kad ji savo subjektyvų interesą dėl E. L. sutapatina su viešuoju interesu ir užuot savarankiškai reiškusi procesinį prašymą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009, kreipėsi į generalinę prokuratūrą, tuo parodydama, kad save laiko privilegijuota teisinių santykių dalyve.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas proceso atnaujinimo tvarką civilinėje byloje, nustatė prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus ir pagrindus, kurie turi būti pagrįsti. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Tai, kad generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi teisę paduoti ir dėl teismo nutarčių, kurios buvo peržiūrėtos apeliacine tvarka, savaime nereiškia generalinio prokuroro pareigos inicijuoti proceso atnaujinimą, kai išnagrinėtos bylos dalyvis turi civilinį procesinį veiksnumą ir pats savarankiškai gali realizuoti procesines teises.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad inicijuojant generalinio prokuroro prašymą procesui atnaujinti yra siekiama apginti viešąjį interesą. Šiuo atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų generalinio prokuroro teisei inicijuoti proceso atnaujinimą įgyvendinti, todėl teisėjų kolegija nevertina argumentų, ar yra atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios CPK 366 str. 1 dalyje nurodytus pagrindus atnaujinti procesą, siekiant nebloginti padėties pačios apeliantės J. L. (CPK 313 str.), kuri, manydama, kad įsiteisėjusi nutartis Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 pažeidžia jos teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę savarankiškai kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad globos ir rūpybos institucijos arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl globėjo atleidimo arba nušalinimo nuo pareigų, jeigu globėjas netinkamai atlieka globėjo pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą prokurorui inicijuoti E. L. 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos nuolatinės globėjos nušalinimą/atleidimą nuo globėjos pareigų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą:

- panaikinti LR generalinės prokuratūros 2010-05-19 skyriaus prokuroro nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 ir dėl globėjos atleidimo nuo pareigų, nes nutarimas priimtas, įvertinus teisiškai reikšmingą informaciją, objektyviai ir nešališkai, nepiktnaudžiaujant procesiniais įgalinimais, pakankamai motyvuojant, tinkamai įgyvendinant savarankiškumo ir vienvaldiškumo principus, vadovaujantis įstatymais ir protingumo principu, nepažeidžiant asmens teisių ir laisvių, laikantis principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo;

- įpareigoti Generalinę prokuratūrą inicijuoti Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 proceso atnaujinimą bei E. L. 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos nuolatinės globėjos nušalinimą/atleidimą nuo globėjos pareigų, nes tai pažeistų generalinio prokuroro diskrecijos teisę, atsižvelgiant į tai, kad teisminė kontrolė apima Prokuratūros įstatyme numatytą prokuroro proceso veiklos kontrolę ir tinkamą proceso įstatymų taikymą bei priimto procesinio sprendimo teisėtumą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 3.246 str. 3 d., CPK 2 str., 3 str., 5 str. – 8 str., 12 str., 13 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 494 str. 2 d., Prokuratūros įstatymas).

Atmetus atskirąjį skundą, pareiškėja J. L. įgijo pareigą atlyginti 15,55 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo (b.l. 166) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos J. L. valstybės naudai 15,55 Lt (penkiolika litų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.